Šis įrenginys turi integruotą orų prognozavimo sistemą, kuri numato orus 6 valandoms. Kad skėčio, kuris sveria mažiau nei „iPhone“ telefonas, nepamirštumėte, funkcionuoja priminimo sistema.

Pats skėtis yra iš anglies pluošto – penkis kartus stipresnio už plieną. Skėtis parduodamas kartu su jam skirtu laikikliu, kuris funkcionuoja ir kaip įkrovimo stovas.

Kompanija „TARA“, sukūrusi išmanųjį skėtį, apie jį paskelbė sutelktinio finansavimo platformoje „Indiegogo“. Žadama, kad jis bus pristatytas amerikiečiams pirkėjams spalį už 49 dolerius, jei bus pasiektas tikslas – surinkti bendrai 20 tūkst. dolerių, rašo cnet.com.

Parodoje „Technorama“, kurią organizuoja Kauno technologijos universiteto Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (KTU NIVC), pristatytos stotelės kūrėjai – KTU Informatikos fakulteto (KTU IF) jaunieji mokslininkai Kęstutis Valinčius, Mindaugas Jančiukas ir Edvinas Šinkevičius. Jie tvirtino, jog idėja sukurti išmaniąją elektromobilių stotelę kilo jau prieš kelerius metus. Pasak jų, visuomenei būtina žiūrėti į priekį, o elektra varomos transporto priemonės – pasaulio ateitis.

„Elektromobiliais susidomėjau prieš trejus metus, o prieš dvejus įsigijau ir pirmąjį savo elektromobilį. Žinoma, tuomet atsirado poreikis jį kažkur krauti, juk važinėju kasdien iš Marijampolės į Kauną ir atgal. Manau, tada šia idėja užkrėčiau ir savo kolegas“, – teigė K. Valinčius.

„Lietuvoje elektromobilių stotelių nėra daug, ir tai atbaido žmones nuo minties pirkti tokią transporto priemonę. Kiekvienas iškelia sau klausimą, ar galės nuvažiuoti elektromobiliu iki jūros, ar bus kur jį pakrauti?“ – apie visuomenės poreikius sakė M. Jančiukas.

Studentai pasakojo, jog jų tikslas – populiarinti elektra varomas transporto priemones, o kartu ir diegti išmanias jų krovimo stoteles visoje Lietuvoje ir taip užtikrinti žmonėms saugumo jausmą, kad jie be vargo galės nuvažiuoti nuo vieno miesto iki kito.

„Mūsų komanda siekia palengvinti elektromobilių vairuotojų gyvenimą ir padėti suprasti visuomenės poreikius. Paprastai kalbant, stotelė renka duomenis, juos apdoroja ir talpina virtualioje aplinkoje. Surinktą informaciją analizuoja programos, kurios informuoja kaip dažnai yra naudojama stotelė, kokie elektromobiliai ir kiek laiko kraunami. Žinoma, siekdami viską supaprastinti vartotojui šiuo metu testuojame ir mobilią aplikaciją. Ji leis sekti krovimo eigą ir taip planuoti laiką“, – teigė E. Šinkevičius.

Anot jo, jeigu ateityje būtų nuspręsta apmokestinti elektromobilių krovimą, ši aplikacija turės ir tokią funkciją. Taip pat atvykus prie stotelės ji atpažins vartotoją ir pasiūlys poreikius atitinkantį krovimą.

„Įsivaizduokite, jog jūs važiuojate iš Kauno į Molėtus, o iš vakaro nepilnai įkrovėte savo elektromobilį. Mobilioje aplikacijoje galėsite rasti informaciją, kur yra artimiausia elektromobilių krovimo stotelė, kokio ji pobūdžio – greito ar lėto krovimo – ir ar šiuo metu yra  naudojama“, – apie mobiliąją elektromobilių aplikaciją pasakojo M. Jančiukas.

Paklausus jaunųjų mokslininkų, kokie „SmartChargeBox“ ateities planai, vaikinai atsakė, KTU „Santakos“ slėnyje atidaryta pirma vieša tokio pobūdžio stotelė, tačiau tai anaiptol ne pirmasis jų pristatytas sprendimas.

„Oficialiai tai pirmoji vieša stotelė, tačiau iki šiol jau aktyviai veikė 5 krovimo taškai skirtinguose Lietuvos vietose. Juos naudojome moksliniams tyrimams, siekdami surinkti kuo daugiau duomenų ir patobulinti sistemą“, – teigė K.Valinčius.

Pasak vaikinų, pirmas žingsnis – elektromobilių krovimo stotelių diegimas Lietuvoje, antras – Baltijos šalys, bendradarbiaujant su tarptautiniu tinklu „KIC InnoEnergy“.

Kasdieniam planavimui

Svarbiausiems šeimos darbams ir įvykiams planuoti tiks „Appy Award“ apdovanojimą, kaip geriausia šeimai skirta programėlė, gavusi „Cozi App“. Ši aplikacija paverčia išmanųjį telefoną arba planšetę į patogų šeimos reikalų organizavimo įrenginį, kuriame galima rasti kalendorių, pirkinių, darbų sąrašus ir kitus planavimo įrankius. Visi šeimos nariai kalendoriuje gali žymėtis ir matyti vienas kito darbus, gauti priminimus apie svarbiausiu dienos įvykius. Visiems pasiekiamame pirkinių sąraše, kiekvienas gali pažymėti jau nupirktus ar namuose trūkstamus produktus. Programėlėje taip pat yra šeimos žurnalas – platforma, kurioje kiekvienas gali įkelti nuotraukas ir tokiu būdu svarbiomis dienos akimirkomis pasidalinti su kitais šeimos nariais.

Nerimui sumažinti

Kiekvienas tėvas jaudinasi dėl savo vaikų, rūpinasi jų saugumu ir todėl nori būti užtikrintas, kur per dieną laiką leidžią jų atžalos. Programėlė „Life360” - kaip tik tokiems tėvams.  Tai tarsi šeimos katalogas, leidžiantis matyti, ar atžalos yra mokykloje, ar po pamokų grįžo namo – jų buvimo koordinatės rodomos specialiame žemėlapyje. Užtenka atsiųsti programėlę į kiekvieno šeimos nario telefoną ir įtraukti kiekvieną į specialų šeimos ratą. Beje, telefono vietos atpažinimo funkcija, padės įrenginį atrasti, pametus.

Rūpinimuisi vaikų sveikata

Mūsų dienomis daugelis tėvų supranta, jog išmanieji prietaisai iš tiesų palengvina gyvenimą, todėl jais naudotis leidžia ir savo vaikams. Kita vertus, labai svarbu, kad naudojimasis išmaniuoju telefonu ar planšete būtų taisyklingas.  Kad ir žiūrėjimas į įrenginio ekraną tinkamu atstumu, taip apsaugant akis.  Siekiant tą užtikrinti,  visai neseniai pristatyta programėlė „Samsung Safety Screen“. Joje - pažangi veido atpažinimo funkcija. Kai planšetė ar išmanusis telefonas laikomas per mažu atstumu nuo akių, pasirodžius simboliniam programėlės paveikslėliui, ekranas užrakinamas. Įrenginiu neleidžiama naudotis iki tol, kol vaikas nepasirenka tinkamo žiūrėjimo atstumo.

Šeimos istorijai atminti

Turbūt nėra tinkamesnės progos nei šeimos diena, pradėti pildyti genealoginį medį. Genealogai suskubs teigti, kad tai be galo rimtas ir sudėtingas mokslas, tačiau pradedantiesiems čia gali pasitarnauti išmaniesiems įrenginiams skirta programėlė. Pavyzdžiui, visiems „Android“ įrenginiams pritaikyta programėlė „MyHeritage“. Šioje platformoje galite išsaugoti ir dalintis savo šeimos istorija labai paprastai – fiksuoti ir dalintis tiek nuotraukomis bei atsiminimais, atrasti daugiau informacijos apie savo protėvius milijardiniuose istoriniuose įrašuose.

„Catterbox“ yra naujas įrenginys, padėsiantis ne tokiems nuovokiems šeimininkams perprasti savo katės „kalbą“. Žinoma, nereikia naiviai tikėtis, kad įrenginys pažodžiui išvers katės miauksėjimą ar kiauksėjimą.

Kūrėjai teigia išanalizavę įvairius kačių garsus ir priderino juos prie žmogiškų frazių. Jie taip pat sukūrė trimačiu spausdintuvu apykaklę, kuri yra sujungta su mobiliąja programėle, rašo mashable.com.

Tuomet, kai katė skleis kokius nors garsus, įrenginys transliuos „vertimą“ į žmonių kalbą.

Įrenginio pristatymas – vaizdo įraše.

Skraidyklė sukurta naudoti patalpoje, bet ji turi labai išradingų jutiklių. Dėl šių savybių dronas gali netgi žaisti su žmogumi arba kitais „Lumi“ dronais. Kūrėjai siūlo vartotojams žaidimą „Lumi to the Beat“, kurio esmė – skraidyklė „šoka“ pagal bet kurią dainą, skambančią iš išmaniojo telefono.

Gamintojai taip pat siūlo nemokamą mobiliąją programėlę, kad droną būtų galima skraidinti bei galimybę patiems programuoti žaidimus, rašo mashable.com.

2015 metų šaltą gruodžio 23-iosios vakarą maždaug pusė namų, apie 225 tūkstančių žmonių Ivano-Frankivsko regione Ukrainoje keletą valandų liko be elektros. Tyrėjai nustatė, kad šis elektros energijos dingimas, apie kurį pirmiausia pranešė Ukrainos žiniasklaidos priemonė TSN, nebuvo vienetinis atvejis. Tuo pačiu metu programišiai buvo nusitaikę ir į kitas elektros energijos gamybos ir perdavimo įmones Ukrainoje.

Šios kibernetinės atakos metu buvo pasitelktas trojanas „BlackEnergy“, naudotas ankstesnių atakų Lenkijoje bei Ukrainoje metu. Kol tyrėjai analizavo virusą ir jo funkcijas, Ukrainos valdininkai, kaip ir dauguma kitų – įskaitant saugumo kompanijas – suskubo apkaltinti Rusiją. Esant įtemptai geopolitinei situacijai, tokia nuomonė daug kam rodėsi savaime suprantama.

„Nors „BlackEnergy“, tikėtina, gali kilti iš Rusijos ir yra siejamas su rusų kibernetinių nusikaltėlių grupe, iš tiesų tam nėra jokių tvirtų įrodymų“, –  tuo metu komentavo Robert Lipovsky. Pasak eksperto, ši kenkėjiškos programos šeima per savo gyvavimo laiką perėjo visą evoliuciją. Labai senos pirmosios versijos pagrindinis kodas netgi nutekėjo internete ir dabar yra naudojama daugybė naujų versijų.

„BlackEnergy“ atradimas sukėlė nemažai spekuliacijų. Šių metų sausį kilus naujai kibernetinių atakų bangai Ukrainoje, ESET kompanijos tyrėjai laikėsi nuomonės, kad tai tos pačios nusikaltėlių grupės darbas. Tik šįkart programišiai pasitelkė nemokamai prieinamą, atviro kodo užpakalinių durų (angl. backdoor) kenkėją – gana netikėta tariamai iš Rusijos finansinę paramą gaunančių nusikaltėlių atžvilgiu.

Pasak R. Lipovsky, atvejis Ukrainoje atskleidė, kokios sudėtingos kibernetinės atakos gali kilti ateityje. „Energija yra Achilo kulnas bet kurioje organizacijoje – nuo gamintojų iki valstybinių įstaigų. Rimtas energijos nutraukimas yra kiekvieno priešo svajonė – galimybė turėti gyvybingą, funkcionuojantį trojaną IT platformose, sujungtose su energijos tiekimo įmonės industrinių įrenginių sistemomis. Nemanau, kad reikia plačiau paaiškinti, ką tai reiškia“, – kalbėjo kenkėjiškų programų tyrėjas.

Sekant pastarųjų mėnesių naujienas susidaro įspūdis, kad išpirkos reikalaujančių kenkėjų yra visur – jie plinta el. laiškais ir kenkėjiškose svetainėse, blokuoja pavienius failus arba pačius įrenginius, užkrėstų kompiuterių naudotojai ir net tokios organizacijos, kaip Los Andželo ligoninė, moka programišiams reikalaujamą išpirką, kad tik atgautų užšifruotus duomenis. Skiriasi tik kenkėjų tipai ir išpirkos dydis – štai Los Andželo ligoninė nusikaltėliams suplojo 17 tūkstančių dolerių.

Nors saugumo ekspertai rekomenduoja saugotis kenkėjiškų programų ir sukčių pinklių, ne visų išpirkos reikalaujančių kenkėjų reikėtų bijoti. „Nemaža dalis programišių bando pasinaudoti kilusia „Mokėk išpirką“ banga, nors jų sukurtos kenkėjiškos programos pasižymi silpnu veikimu arba yra lengvai palaužiamos“, – teigia ekspertas Deividas Švėgžda.

Pavyzdžiui, ESET analizuotas išpirkos reikalaujantis kenkėjas „Petya“ turėjo veikimo spragų, todėl vartotojai galėdavo lengvai atgauti savo užšifruotus failus nemokėdami jokios išpirkos arba pasitelkę nebrangius sistemos atstatymo įrankius.

Saugumo ekspertų dėmesį patraukė kita išpirkos reikalaujančių kenkėjų grupė, bandanti žaisti su vartotojais – „Jigsaw“. Kaip ir populiariame siaubo filme „Pjūklas“, kenkėjas nustato savo taisykles: nesumokėjus išpirkos per valandą, ištrina vieną failą, po dviejų valandų – antrą ir t.t. „Jigsaw“ taip pat įspėja ištrinsianti 1000 failų, jei kompiuterio naudotojas paleis įrenginį iš naujo. Tačiau ESET tyrėjams išanalizavus kenkėjo kodą paaiškėjo, kad „Jigsaw“ naudoja vis tą patį šifravimo raktą, tad netruko pasirodyti ir kenkėjo veiklą ištaisantis įrankis.

Kitas kenkėjas, kurį ESET saugumo sprendimai nustato kaip „Win32/Filecoder.Autolocky.A“, kopijuoja itin plačiai plintantį ir pavojingą išpirkos reikalaujantį „Locky“, tačiau vėlgi didelės žalos nesugeba pridaryti – ir jam jau yra sukurtas dešifravimo įrankis.

„Susidūrus su išpirkos reikalaujančiu kenkėju, patariame neskubėti mokėti prašomą išpirką ir paieškoti jo veiklos padarinius eliminuojančių įrankių internete. Kai kurie kenkėjai patys siūlo įsigyti juos dešifruojančius įrankius, bet nėra garantijos, ar tai nėra apgaulė pinigams vilioti“, – teigia „Baltimax“ atstovas.

ESET saugumo ekspertai pataria nuo bet kokių išpirkos reikalaujančių kenkėjų saugotis laiku atnaujinant operacinę sistemą ir naudojamas programas, reguliariai daryti atsargines duomenų kopijas ir būti atsargiems spaudžiant nuorodas el. laiškuose bei internete.

Spalvinė temperatūra

Išmaniųjų telefonų ekranai skirstomi į šaltos ir šiltos spalvų grupes. Pirmoji yra melsvai balta, kurios aplinkoje spalvos yra ryškesnės, o antroji turi gelsvą ar rausvą atspalvį bei rodo labiau akiai įprastas spalvas. Spalvinė temperatūra – tai skiriamasis šaltų ir šiltų ekranų bruožas. Žmogaus akimi matoma spalva yra sukurta iš septynių skirtingų šviesos šaltinių, o keičiantis kiekvienos spalvinės sudėtinės dalies procentinei daliai, keičiasi ir galutinė šviesos išvaizda.

Britų fizikas Lordas Kelvinas pasiūlė spalvos temperatūros koncepciją, kuomet jis atrado, kad objektai skleidžia skirtingos spalvos šviesą, kai jie kaitinami skirtingoje temperatūroje. Pavyzdžiui, kuomet lydomas plienas, jo spalva iš tamsiai raudonos tampa oranžine. Tokiais stebėjimais fizikas atrado ryšį tarp temperatūros ir spalvos. Būtent šio mokslininko garbei spalvinė temperatūra išreiškiama Kelvino vienetais K.

Kelvino spalvinės temperatūros skalė vaizduoja kaitinamą juodą objektą. Įkaites objektas šviečia sodria raudona spalva. Kylant temperatūrai, spalva iš raudonos tampa oranžine, balta ir galiausiai – mėlyna. Skirtingų spalvų temperatūros sukelia skirtingos spalvos atvaizdą ir skirtingus optinius efektus. Virš 5000 K spalvinė temperatūra laikoma šaltomis, o 2700 – 3000 K temperatūra – šiltomis spalvomis.

Kokia ekrano spalvos temperatūra?

Spalvinė temperatūra telefone yra labai svarbus parametras. Įprastai jis reguliuojamas pagal specifinį baltos spalvos balansą. Esama dviejų pagrindinių standartų: 6500 K (D65) ir 9000 K (D90). Kuomet šviesos temperatūra nustatyta ties 5600 K riba, kuri yra artima vidurdienio saulės šviesai, objektų spalvinis atvaizdas yra artimiausias jų originaliam pavidalui. Daugeliui žmonių lengviau žiūrėti į ekraną, kuomet spalvinė temperatūra padidinta iki 6500 K. Todėl daugumos išmaniųjų telefonų gamyklinis nustatymas yra būtent toks. Aukštesnės spalvinės temperatūros atvaizduojamas spalvas daro šaltesnėmis, o žemesnės spalvinės temperatūros – šiltesnėmis. Visgi kai kurie žmonės, ypač azijiečiai, įžiūri gelsvą atspalvį 6500 K temperatūros ekrane.

Įdomu tai, kad tyrimai atskleidė ryšį tarp spalvinės temperatūros pasirinkimo ir geografinės platumos. Pavyzdžiui, žemesnių platumų regionuose spalvinė temperatūra yra aukštesnė, o balta spalva šio regiono žmonėms matoma aukštesnėje spalvinėje temperatūroje. Todėl jie renkasi šaltesnėmis spalvomis reguliuotus ekranus, pavyzdžiui, kinai baltą spalvą mato esant 9000 K temperatūrai. Aukštesnėse platumose, priešingai, žmonės renkasi šiltesnių spalvų ekranus – europiečiai baltą spalvą mato prie 6500 K temperatūros. Beje, akies rainelės spalva taip pat turi įtakos spalvinės temperatūros suvokimui.

Poveikį akims

Telefonuose integruota LED šviesa yra dirbtinė, todėl siekiant padaryti ją ryškesnę ir baltesnę, reikalinga didesnė mėlynos spalvos dalis. Štai kodėl kai kurios ypač ryškios LED šviesos turi melsvą atspalvį. Šaltesnių atspalvių ekranai taip pat skleidžia daugiau mėlynos šviesos, tačiau ji gali būti žalinga akims. Tyrėjai nustatė, kad ilgalaikis mėlynos spalvos poveikis kelia žalą tinklainei ir skatina su amžiumi susijusią makulinę degeneraciją, nes mėlyna šviesa tiesiai prasiskverbia pro akies makulinį – gelsvą – pigmentą ir kenkia tinklainei, skatina laisvųjų radikalų veikimą ir RPE ląstelių nykimą. Vadinasi, kuo ekranų atspalviai šiltesni, tuo sveikiau akims.

Kai kuriuose telefonuose jau galima reguliuoti ekrano spalvinę temperatūrą. Daugumoje jų spalva reguliuojama per nustatymus, pasirinkus ekrano, o tada spalvinės temperatūros funkcijas.