„Manau, kad vienintelis kelias yra pasirinkti Europą. Tai vienintelis būdas išlaikyti Europos vienybę ir mums išgyventi tvyrant globaliems iššūkiams, su kuriais susiduriame šiandien“, – interviu BNS sakė politikas iš Vokietijos.
Europos Sąjunga (ES) vis nesulaukia JAV garantijų, kad šalis neįves importo tarifų europietiškam plienui ir aliuminiui. Bendrija taip pat nepritaria Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimui perkelti ambasadą Izraelyje į Jeruzalę.
Pernai Jungtinės Valstijos paskelbė pasitraukiančios iš Paryžiuje 2015 metais pasirašyto susitarimo dėl klimato kaitos prevencijos, o gegužę pranešė paliekančios Irano branduolinę sutartį.
M. Weberis teigė, kad Europa neturi „tik praryti to, ką jis (D. Trumpas – BNS) mums siūlo“. Pasak jo, ES turi atsakyti į JAV veiksmus, kurie pažeidžia bendrijos interesus.
„Mes turime būti nepriklausomi, turime būti įsitikinę dėl savo pozicijos. Mes, europiečiai, turime savitą gyvenimo būdą ir europietišką dalykų supratimą“, – kalbėjo politikas.
Jis vadovauja didžiausiai Europos Parlamento Europos liaudies partijos frakcijai.
Įsisiūbuojant diskusijoms dėl naujo daugiamečio ES biudžeto M. Weberis teigė, kad Lietuva ir toliau turi gauti pinigų iš Sanglaudos fondų, skirtų mažinti atskirtį tarp bloko šalių. Pasak jo, bendrija turi investuoti į aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą, siekiant mažinti emigraciją iš Lietuvos.
Vokietijos politikas taip pat sakė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ neturėtų būti tiesiamas, nes jis padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
– Lietuva siekia, kad naujajame Europos Sąjungos biudžete būtų numatyti pinigai suvienodinti tiesioginėms išmokoms visos ES žemdirbiams. Ką apie tai manote?
– Manau, kad toliau reikia eiti vienodo ES žemdirbių traktavimo keliu. Europos Komisijos pasiūlytą ES biudžeto projektą vertiname kaip gerą atspirties tašką. Šiuo metu mes jo nepalaikome visa apimtimi, bet tai yra geras atspirties taškas diskusijai.
Turime susitaikyti su faktu, kad prarandame daug pinigų dėl „Brexit“, bet uždaviniai Europos Sąjungai auga – reikalinga išorės sienų apsauga, daugiau investicijų į tyrimus, daugiau turime nuveikti Afrikoje.
– Tai ar manote, kad jau šiame ES biudžete tiesioginės išmokos turi būti suvienodintos?
– Tai priklausys nuo vėliau vyksiančio sprendimų priėmimo proceso, bet, kaip minėjau, šiuo metu Europos Komisijos pasiūlymą laikome geru atspirties tašku. Galiu patvirtinti, kad šiuo atveju svarbi kryptis ir nusiteikimas visos ES žemdirbius ateityje traktuoti vienodai.
Turiu pasakyti, kad viskas priklauso nuo pinigų. Jei šalys narės nebus pasirengusios duoti Briuseliui pakankamai pinigų, negalėsime finansuoti visų poreikių, kurie dabar yra ant stalo. Europos Parlamentas siekia pakankamo ES finansavimo, o tai reiškia, kad šalys narės turi būti pasirengusios prisidėti prie ES biudžeto.
– Ar jums atrodo, kad Lietuvai dar reikia ES sanglaudos pinigų?
– Absoliučiai taip. Lietuva yra šalis, parodžiusi, kad papildomi pinigai gali valstybėms atnešti teigiamų rezultatų, investicijos ir infrastruktūra čia buvo tinkamai suvaldytos ir jie iš tikrųjų prisidėjo prie Bendrojo vidaus produkto augimo, teigiamo ekonomikos vystymosi.
Kita vertus, jeigu tampi ekonomiškai stipresnis, tu prarandi pinigus. Vis dėlto ES Lietuvoje dar turi investuoti, nes iš šalies išvažiuoja daug žmonių. Akivaizdu, kad čia reikia tolesnių investicijų siekiant kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas.
Reikia turėti omenyje dar vieną dalyką. Europos Komisija kitą savaitę pasiūlys naujus kriterijus dėl dalies pinigų skirstymo tarp šalių. Manau, kad Lietuvos atveju reikia turėti omenyje, kad matuoti šalies išsivystymą vien pagal BVP vienam gyventojui nėra teisinga, nes pastaraisiais metais iš šalies išvažiavo daug žmonių. Tai statistiškai didina BVP vienam gyventojui, bet neturi realaus poveikio realybėje.
– Lietuva ir Estija nesutaria dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa būdų, o premjeras Saulius Skvernelis toliau neatmeta galimybės, kad Lietuva šį projektą gali įgyvendinti viena su Lenkija. Tai gali turėti įtakos sprendžiant, ar sinchronizacijos projektui skirti ES lėšų?
Silpna Europa yra daugelio didžiųjų pasaulio galių interesas.
– Turiu pasakyti, kad ES susijungimo klausimu yra kur kas daugiau poreikio, nei pinigų ant stalo. Todėl jeigu Baltijos šalys negali susitarti, kaip spręsti klausimus, pinigus gaus kiti.
– ES ir JAV santykiai tampa vis labiau įtempti. JAV užimant labiau „vanagišką“ poziciją užsienio politikos klausimais ir traukiantis iš susitarimų, kuriuos tarptautinė bendruomenė laiko svarbiais, ką turi daryti tokia šalis kaip Lietuva, ar jai kyla poreikis aiškiai pasirinkti pagrindinius strateginius partnerius?
– Manau, kad vienintelis kelias yra pasirinkti Europą. Tai vienintelis būdas išlaikyti Europos vienybę ir mums išgyventi tvyrant globaliems iššūkiams, su kuriais susiduriame šiandien. Amerikiečiai yra mūsų draugai, mes turime bendrą supratimą apie demokratiją, teisės viršenybę ir laisvę, tačiau turime prezidentą su nauju politiniu požiūriu, nauju politikos darymo stiliumi.
Pirmiausia turime tai gerbti, nes jis buvo išrinktas, bet kita vertus, mes, kaip, europiečiai, neturime tik praryti to, ką jis mums siūlo. Mes turime būti nepriklausomi, turime būti įsitikinę dėl savo pozicijos. Mes, europiečiai, turime savitą gyvenimo būdą ir europietišką dalykų supratimą.
Mes manome, kad būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp ekonomikos ir socialinės rinkos ekonomikos, manome, kad aplinkos apsauga yra reikalinga, kalbu apie Paryžiaus susitarimą. Irano atžvilgiu mes manome, kad rizikingus nesutarimus turime spręsti diplomatija ir sutartimis, o ne kariniais veiksmais. Mes tuo tikime ir turime tai ginti, bet tai galime padaryti tik kartu. Nėra jokio kito būdo, tik išlikti kartu.
– Ar dabartinė Vašingtono politika skaldo Europą?
– Na, silpna Europa yra daugelio didžiųjų pasaulio galių interesas. Pirmiausia norėčiau paminėti Vladimirą Putiną. Jis naudojasi mūsų vidaus problemomis, kaip „Brexit“, Katalonijos atveju, nacionaliniais rinkimais – jis naudoja visas priemones, kad suskaldytų Europą, nes jis yra stipresnis, kai mes nesame vieningi. Kiti taip pat tai daro. Kinija taip pat nori suskaldyti Europą.
– Norite pasakyti, kad JAV irgi to nori?
– JAV pirmiausia gina savo pačių interesus ir mes turime tam pateikti deramą europietišką atsakymą. Jokia šalis viena, net Vokietija, negali varžytis su Amerika, Kinija ar Rusija. Tik kartu mes esame pakankamai stiprūs, kad gintume savo interesus.
– Apie kokio pobūdžio atsakymą kalbate? Pavyzdžiui, kaip reaguoti į galimus tarifus plienui ir aliuminiui?
– Pirmiausia manau, kad įvesti tarifus Europos plienui ir aliuminiui nėra jokios priežasties.
– Bet norėjau pasiteirauti jūsų kiek plačiau. Ar, jūsų požiūriu, JAV atsakyti reikia „akis už akį“ principu, ar svarstyti kitokius atsakymo būdus?
– „Akis už akį“, nes tai derami būtini veiksmai. Jeigu Amerika įveda tarifus mūsų plienui ir aliuminiui, Europai reikia reaguoti. Šiuo metu Briuselyje ant stalo yra tinkamos atsakymo priemonės, mes dėl jų diskutuojame, bet atsakymas turi vykti vadovaujantis tarptautinėmis prekybos taisyklėmis. Nors D. Trumpas ir gali pažeisti šias taisykles, mes turime jų laikytis.
– Ką manote apie ES plėtros politiką?
– Šiuo metu pagrindinės diskusijos sukasi apie Vakarų Balkanus. Čia turime absoliučiai ir aiškiai europietiškas šalis. Praėjusią savaitę vykęs viršūnių susitikimas Sofijoje buvo didelis žingsnis į priekį, o dabar būtinų žingsnių turi imtis pačios šalys.
Kita vertus, manome, kad šalia diskusijos apie ES plėtros procesą mums reikia kalbėtis ir apie galutinę ES kompoziciją. Europos žmonės ES plėtros procesą mato kaip procesą be pabaigos, todėl turime atsakyti į klausimą, kur matome ES plėtros pabaigą? Pavyzdžiui, turime aiškiai pasakyti, kad Turkija negali tapti ES nare.
– Taip pat yra šešios šalys ES Rytų partnerystės programoje. Kai kurios jų iš tikrųjų nori tapti ES narėmis, kai kurios – ne. Lietuvos pareigūnai palaiko europinę Vakarų Balkanų šalių integraciją, bet sako, kad ES turi būti sąžininga, nes Ukraina ir Gruzija taip pat vykdo reformas ir laukia pasiūlymų dėl ES narystės perspektyvos. Kaip tai vertinate?
– Manau, kad jūsų paminėtų šalių atžvilgiu turime aiškią proeuropietišką perspektyvą. Pavyzdžiui, sprendimas suteikti bevizį režimą Ukrainai ir Gruzijai buvo didelis žingsnis, rodantis mūsų pasirengimą vienodai traktuoti Gruzijos ir Ukrainos bei ES piliečius.
Vis dėlto turint omenyje karą Rytų Ukrainoje ir nestabilią situaciją kai kuriose Gruzijos teritorijose, šiuo metu negalime kalbėti apie plėtros procesą. Dabar turime užduotį stabilizuoti šias šalis ir parodyti pasirengimą remti visas jėgas, kurios nori eiti vakarietišku, demokratiniu keliu.
– Kadangi jūs ne tik ES politikas, bet ir Vokietijos politikas, norėjau paklausti: kokia jūsų pozicija dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio?
– Manau, kad „Nord Stream 2“ nėra ekonominis projektas, tai yra politinis projektas. Dėl jo Europos priklausomybė nuo rusiškų dujų tiekimo išaugs ir todėl manau, kad vystyti „Nord Stream 2“ nėra išmintinga.
Aš prašau Vokietijos vyriausybės parodyti pasirengimą spręsti „Nord Stream 2“ klausimą europiniu lygiu, nes jis neturi būti paliktas kaip vidaus politikos klausimas. Europos Komisija yra pateikusi teisinių pasiūlymų, leidžiančių ES institucijoms įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą šiuo klausimu, ir aš tikiuosi, kad taryboje mes būsime pakankamai pasirengę eiti šiuo keliu.
– Ačiū už pokalbį.
