Apie tai praneša Ukrainos žiniasklaida.

Šmaikštumu garsėjantis R.Marcinkivas savo feisbuko paskyroje paskelbė: „Rotušėje bus pristatyta nauja paslauga. Už 100 000 grivinų bus galima mėgautis meile miesto panoramos fone. Visas gautas lėšas skirsime rotušės restauravimui“.

Tokią paslaugą Ukrainos miesto meras juokais pasiūlė po to, kai rotušėje buvo užtikta besimylinti porelė.

Ivano Frankivsko leidinys „Misto“ rašė, kad vasario pradžioje į socialinius tinklus pateko vaizdo įrašas, kuriame matyti miesto centre esančioje rotušės aikštėje besimylinti pora.

Socialinių tinklų vartotojai šmaikščiai sureagavo į R.Marcinkivo pasiūlymą. Jie mero teiravosi, ar bus nuolaidos studentams ir pensininkams.

Internautai smalsavo, ar bus atskiras mokestis žiūrovams.

Kai kurie žmonės prašė mero patikslinti, kad jo įrašas viso labo pajuokavimas, o ne rimtas pranešimas.

„Meras turi stebuklingą humoro jausmą“, –  R.Marcinkivo išmonę įvertino vienas vyras.

Ketvirtadienį paskirtas devintasis Lietuvos garbės konsulas Ukrainoje. Juo tapo Jurijus Lytvynenko.

Jis bus Lietuvos garbės konsulu Kijevo srityje, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Lietuvos garbės konsulai dirba Lvove, Žitomire, Chersone, Užgorode, Ivano Frankivske, Dniepropetrovske, Odesoje, Simferopolyje (su laikina būstine Dniepropetrovske).

Lietuvos garbės konsulo paskyrimas yra reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos interesų atstovavimą šiame svarbiame Ukrainos regione, teigiama URM pranešime.

Vienas didžiausių Vakarų Ukrainos miestų Ivano Frankivskas, dar prieš metus dalį pajamų gavęs iš turizmo, šią vasarą dėl Rusijos invazijos Rytų Ukrainoje, skundžiasi turistų stygiumi. Verslininkai, prikeliantys naujam gyvenimui istorinius kultūros paveldo objektus, projektų įgyvendinimą dėl lėšų stygiaus atideda ateičiai.

Prie Bystricios upės, Karpatų papėdėje, įsikūręs Ivano Frankivskas – jauniausias miestas regione, vietinių gyventojų vadinamas Mažuoju Lvovu, nes išlikę nemažai istorinių architektūros objektų, menančių Austrijos-Vengrijos imperijos ir Lenkijos karalystės laikus. Turgaus aikštė, rotušė, vienuolynai, bažnyčios, Potockių rūmai – turistų traukos objektai.

„Miestą įkūrė lenkas Andrzejus Potockis iš kilmingos šeimos – kaip apsaugą nuo Krymo totorių ir Zaporožės kazokų. Tais pačiais metais suteiktos ir Magdeburgo teisės. Miestas – kelių į Europą kryžkelėje. Per jį ėjo karavanai – vadinamuoju Aukso keliu. Pirkliai čia sustodavo ir perkraudavo prekes. Miestas buvo kaip tvirtovė“, – pasakoja Ivano Frankivsko savivaldybės Turizmo skyriaus vedėjas Vladymyras Ustynskis.

1662-aisiais Ivano Frankivske buvo šeši bastionai. Iki šių dienų išliko tik vieno bastiono siena ir griuvėsiai. Prireikė dešimties metų autentiškam bastionui atstatyti.

Atstatytame bastione veikia regiono tradicinių amatų dirbtuvės, įkurtos net kelios dailės galerijos, vidaus kieme kasmet organizuojamas tarptautinis kalvių simpoziumas, menų festivaliai.

Pagal verslininkų planus, jau šiemet čia turėjo būti įrengtas dar vienas turistų traukos objektas – skulptūrų parkas, pasivaikščiojimo alėja, tačiau planai laikinai atidėti.

„Projektą esame priverti atidėti dėl lėšų trūkumo ir politinės padėties šalyje. Tik kitąmet pradėsime projektavimą. Vokiečių kompanija, turinti tarptautinės patirties ir technologijų, sutiko įrengti parką“, – sako verslininkas Olegas Zaryckis.

Naujų rūmų laukia ir Priekarpatės meno muziejus, šiuo metu įsikūręs buvusioje Romos katalikų bažnyčioje, kurią taip pat reikia restauruoti.

„Mūsų kolekcija labai turtinga, fonduose yra apie 12 tūkst. meno eksponatų – Italijos, Lenkijos, Austrijos menininkų darbų. Bet mums trūksta erdvių parodoms, tikimės naujos galerijos“, – teigia Priekarpatės meno muziejaus direktorius Michailas Dainega. 

Ivavo Frankivske dar pernai pabuvojo daugiau nei milijonas turistų, šiemet – perpus mažiau, tad mažesnis ir pelnas.

„Atvyksta lenkų, atvažiuoja austrų ir vengrų. Juos į Ukrainą atvilioja prisiminimai – juk čia buvo jų žemės. Be to, šis miestas – vartai į Karpatus“, –  sako Ivano Frankivsko savivaldybės Turizmo skyriaus vedėjas V. Ustynskis.

Tęsiantis mūšiams Rytų Ukrainoje, šalies ekonomika vis labiau grimzta į sąstingį, smunka gyventojų perkamoji galia. Rusijai metų pradžioje paskelbus daugumai ukrainietiškų prekių embargą, verslas skaičiuoja milijoninius nuostolius ir ieško kur parduoti produkciją, o į Ivano Frankivsko regioną viliojami investuotojai iš užsienio.

Mėsos gaminių įvairovė Vakarų Ukrainos parduotuvėse, pasak pačių gamintojų, prieš daugiau nei pusmetį buvo skurdesnė nei dabar. Mat apie 60 proc. mėsos produkcijos keliaudavo į Eurazijos muitų sąjungos šalis – Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną.

Dabar 10–15 proc. kritus gyventojų perkamajai galiai, įmonės neturi kur dėti užaugintų galvijų ir kiaulių. Ekonomikos analitikai prognozuoja, kad metų pabaigoje bendrojo vidaus produkto deficitas sieks 15 proc.

„Muitų sąjungos rinka mums buvo palanki, ėmė daug produkcijos. Dabar gamybos apimtys krito 30–35 proc. Mes negalime taip greitai pereiti į kitas rinkas. Ieškome būdų kaip realizuoti produkciją Moldovoje. Plečiame pardavimus į Ukrainos gilumą, nes Vakarų Ukrainoje pardavimai mūsų netenkina“, – sako AB „UkrLandFarming“ generalinis direktorius Volodymyras Storoženko.

Tačiau su maisto produktais įžengti į kitus regionus, pasak verslininkų, nėra taip lengva. Antai Ivano Frankivsko regione duonos gaminių siūlo apie 200 įmonių – vidaus rinkoje konkurencija milžiniška.

„Tai savotiškas stimulas gerinti gaminių kokybę. Naudojame tokius įrenginius, kurie leidžia taupyti elektros energiją, ir taip išlaikome duonos gaminių savikainą, nekeliame kainų“, – sako Ivano Frankivsko duonos kombinato direktorė Svetlana Krivoručko.

Ivano Frankivsko savivaldybė net ir esant nestabiliai politinei padėčiai šalyje ieško investuotojų iš užsienio ir siūlo lengvatas: atleisti nuo socialinio mokesčio miesto infrastruktūrai gerinti bei žemės nuomos mokesčio, o žemė nuomojama 50 metų.

„Bandome prisikviesti investuotojų. Juos pirmiausia domina žemės sklypai su įrengta infrastruktūra. Investuotojams siūlome netgi tas įmones, kurios laikinai sustabdė gamybą arba bankrutavo, bet turi daug laisvų gamybinių plotų. Ir laisvos žemės naujų gamyklų statybai“, – sako Ivano Frankivsko savivaldybės Prekybos ir investicijų skyriaus vedėja Nadija Karabin.

Rytų Ukrainoje nesibaigia mūšiai, šalies armijai trūksta technikos ir karinės įrangos. Vakarų Ukrainos didžiųjų miestų merai verslui siūlo apleistas gamyklas su karo pramonės gamybos įrenginiais.

„Manau, kad būtina kai kurias valstybines įmones perorientuoti į karinę pramonę. Esant krizei reikia skatinti vidaus rinkas. Juk Rytuose ekonomika sustingusi. Ir kuo greičiau investuoti į žemės ūkį ir atgaivinti“, – teigia Ivano Frankivsko meras Viktoras Anuškevičius.

„Kiekviena įmonė dalį pelno atideda armijai remti. Manau, kad mūsų ekonomiką pats laikas pastatyti ant karinių bėgių, nes Rusija paskelbė karą, – sako Lvovo meras Andrejus Sadovyj. – Noriu padėkoti draugams -lietuviams, lenkams – kurie žino, kas yra Sovietų Sąjunga ir imperinė Rusija, ir dėl to agresoriui įvedė ekonomines sankcijas. Nes kai kurios Europos šalys su didele demokratijos patirtimi – vokiečiai, prancūzai, italai – jie kitaip žiūri į Rusiją, nes Rusijoje jos iš karo pramonės uždirba milijardus pelno“.

Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai priklausanti gamykla jau gamina granatsvaidžius. Kaip skelbia žiniasklaida kitos gamyklos Kijeve pasirengusios gaminti neperšaunamas liemenes, terminius-optinius ieškiklius, bepiločius lėktuvus.