-
Lenkija pasiruošusi tarpininkauti Baltarusijos režimo ir opozicijos deryboms 1
Lenkų diplomatijos vadovas Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) šį pasiūlymą pateikė viešėdamas Rygoje po Baltarusiją antrą naktį iš eilės krėtusių milicijos ir protestuotojų susirėmimų, išprovokuotų savaitgalį įvykusių prezidento rinkimų, po kurių buvo paskelbta, jog autoritarinis lyderis A. Lukašenka buvo triuškinama balsų dauguma perrinktas jau šeštai kadencijai.
„Lenkija yra pasiruošusi veikti kaip tarpininkė tarp Baltarusijos opozicijos ir prezidento Lukašenkos. Vietos dialogui vis dar esama“, – J. Czaputowiczius sakė po susitikimo su Estijos, Suomijos ir Latvijos užsienio reikalų ministrais.
„Vis dar yra vietos dialogui, bet mums bus sunku mėginti įtikinti kitas Vakarų šalis neskelbti sankcijų Baltarusijai, jei žiaurus susidorojimas su protestuotojais tęsis“, – nurodė lenkų diplomatijos vadovas.
Lenkija išvakarėse paragino sušaukti skubų Europos Vadovų Tarybos posėdį dėl padėties Baltarusijoje.
Iššūkį A. Lukašenkai metusi Sviatlana Cichanouskaja dabar yra Lietuvoje.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sakė, kad jo šalis irgi pasirengusi priimti „politinius pabėgėlius iš Baltarusijos, jei to prireiks“.
Tačiau jis paragino laikytis „atsargaus požiūrio“ į galimybę paskelbti Baltarusijai sankcijų, perspėjęs, kad tai „tik padidins jos bendrą priklausomybę nuo Rusijos“.
Suomių diplomatijos vadovas Pekka Haavisto (Peka Havistas) irgi sakė, kad bet kokios sankcijos „turėtų būti skelbiamos taip, kad nenukentėtų paprasti Baltarusijos piliečiai“.
Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu savo ruožtu pabrėžė, jog kadangi rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi ir teisingi, „mes neturėtume pripažinti jų rezultato legitimumo“.
Lenkijos, Estijos, Suomijos ir Latvijos ministrai Rygoje susirinko paminėti 100-ųjų Rygos sutarties, kuria pripažinta Latvijos nepriklausomybė, pasirašymo metinių.
-
Lietuva ir Lenkija sutarė kartu duoti atkirtį Rusijos melui 10
Taip jie kalbėjo Rusijai rengiantis patvirtinti naują ministrą pirmininką vietoje atsistatydinusio Dmitrijaus Medvedevo ir svarstant konstitucinius pokyčius, kurie pakeistų šalies valdymo sistemą.
„Mes tikimės, kad tų vertybių, kurias Rusija deklaruoja (...) apie suvereniteto gerbimą, nesikišimą į kitų šalių santykius ir teisės viršenybę realybėje būtų paisoma nepriklausomai nuo to, kokie bus pokyčiai valdžioje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak jo, Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su bet kokia Rusijos vyriausybe, tačiau „tai turi vykti pagal taisykles, pagal tarptautinius įsipareigojimus“.
„Tai yra svarbi sąlyga, kad santykiai pagerėtų ir būtų konstruktyvesni, – teigė ministras. – Kol kas jie tokie nėra ir belieka apgailestauti“.
Lenkijos ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) sakė, kad pokyčiai Rusijos valdžioje yra suverenios valstybės reikalas, tačiau tikisi, jog Maskva galiausiai pradės paisyti tarptautinės teisės.
„Mes norėtumėme, kad ji (Rusijos pozicija) būtų labiau susijusi su tarptautinės teisės paisymu ir kad pasikeistų jos retorika“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.
Atsistatydinus D. Medvedevo vadovaujamai Rusijos vyriausybei, prezidentas Vladimiras Putinas į jo vietą pasiūlė federalinės mokesčių tarnybos vadovo Michailo Mišustino kandidatūrą.
V. Putinas taip pat pasiūlė rengti referendumą dėl Rusijos konstitucijos pataisų, kuriomis būtų sustiprinti parlamento įgaliojimai.
L. Linkevičius sakė, jog tikisi, kad Rusija realizuos savo potencialą kartu kurti stabilumą pasaulyje, tačiau dabar Maskva „kuria konfliktus ir per tuos konfliktus daro įtaką kitiems regionams“.
„Tai ne tik Ukraina, Sakartvelas ar Padniestrė, bet ir Sirija, ir Libija“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Rusijos parlamentas ketvirtadienį turėtų pradėti svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą.
D. Medvedevas, nuo 2008-ųjų ketverius metus dirbęs prezidento poste, tikriausiai liks artimas Rusijos lyderiui ir taps V. Putino pavaduotoju Saugumo taryboje.
Sutarė kartu duoti atkirtį
Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai sutarė dirbti kartu duodant atkirtį Rusijos bandymams „perrašyti istoriją“.
Pastaruoju metu Rusijos prezidentas V. Putinas kelis kartus yra pareiškęs, kad Lenkija yra atsakinga už kilusį Antrąjį pasaulinį karą.
„Mes tikrai neleisime taip lengvai falsifikuoti istorijos ir mūsų strateginiai komunikatoriai jau dabar bendradarbiauja ir duoda atkirtį tam melui, kuris, deja, vėl bandomas skleisti perrašant istoriją, atgaivinant Stalino įvaizdį kaip kažkokio teigiamo veikėjo, pateisinant Molotovo-Ribentropo paktą“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.
Mes tikrai neleisime taip lengvai falsifikuoti istorijos.
„Šitoje vietoje dirbame glaudžiai ir efektyviai. Tą tęsime ir toliau“, – pridūrė jis.
Lenkijos ministras J. Czaputowiczius teigė matantis pavojų, kad šiemet minint 75-ąsias karo metines Rusija ir asmeniškai V. Putinas gali imtis primetinėti „netikrą istorijos versiją“.
„Sutarėme, kad ekspertai dezinformacijos srityje kalbėsis, kad kartu galėtume pasipriešinti toms grėsmėms“, – tvirtino jis.
Gruodį V. Putinas apkaltino galingąsias Vakarų valstybes ir Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.
V. Putinas taip pat sakė, kad 1939 metais sovietų pajėgos „į Lenkiją įžengė po to, kai Lenkijos valdžia neteko savo ginkluotųjų pajėgų kontrolės“.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) yra sakęs, kad V. Putinas tyčia meluoja, o taip siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.
Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva ir Lenkija buvo okupuotos.
-
Žiniasklaida: Lenkijos užsienio reikalų ministras taip pat nevyks į Minską
Vietoje J. Czaputowicziaus į Minską vyks jo pavaduotojas.
Savo vizitą į Baltarusiją J. Czaputowiczius buvo priverstas atšaukti dėl gedulingų renginių, skirtų paminėti rugsėjo 30 d. mirusio vieno iš Lenkijos „Solidarumo“ judėjimo lyderių Kornelio Morawieckio atminimą. Dabartinis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis yra velionio sūnus.
ELTA primena, kad ES užsienio politikos vadovei Federicai Mogherini atšaukus aukšto lygio vizitą Minske spalio 4-5 dienomis, rengiamą pagal ES Rytų partnerystės programą, į Minską nusprendė nevykti ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
(...) „F. Mogherini atšaukė aukšto lygio vizitą Minske, ministras L. Linkevičius taip pat nevyks“, – Eltai sakė ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
-
Lenkų ministras ragina Lietuvą išspręsti klausimus dėl asmenvardžių 10
Vilniuje viešintis ministras taip pat paragino gausiai lenkų apgyvendintose vietose Lietuvoje leisti rašyti vietovardžius lenkų kalba.
„Lietuvių mažuma Lenkijoje (...) neturi jokių problemų dėl lietuviškų raidžių naudojimo, jeigu yra rašoma vardas ir pavardė, tai pat ir vietovių pavadinimų atžvilgiu, ir manome, kad šie klausimai ir Lietuvoje turėtų būti taip pat reguliuojami“, – žurnalistams sakė J. Czaputowiczius.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai prieš daugiau nei dešimt metų bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis, bet dėl to kilo į teismus persikėlę ginčai.
Teismai įpareigodavo užrašus užsienio kalba nuimti. Valstybinės kalbos įstatyme rašoma, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, tai yra lietuvių, kalba.
Tuo metu Seimo vadovybė žada, kad įstatymų projektai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose bus svarstomi rudens sesijoje.
Pagal vieną jų, Lietuvos piliečio vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis būtų galima rašyti pagrindiniame paso puslapyje, jeigu to norintis asmuo pateiktų nelietuviškos pavardės variantą pagrindžiantį šaltinį. Tokią galimybę turėtų ir užsieniečio pavardę po santuokos perėmę lietuviai.
Antrasis projektas numato, kad vardas ir pavardė nelietuviškais rašmenimis turėtų būti rašomi papildomame paso puslapyje arba antroje tapatybės kortelės pusėje.
Vyriausybė pritaria pirmajam projektui.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis.
Lenkija žada paramą Vengrijai
Vilniuje viešintis Lenkijos užsienio reikalų ministras J. Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) žada remti Vengriją ginče su Europos Sąjunga (ES), tuo metu Lietuva sako sieksianti Budapešto ir bendrijos dialogo.
Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo, kad ES imtųsi priemonių dėl demokratijos vertybių ir teisinės valstybės principų varžymo Vengrijoje. Dėl to turėtų spręsti iš visų ES narių sudaryta Taryba.
Prieš Vengriją turėtų būti pradėta pažeidimo procedūra, o po jos Budapeštas gali prarasti balsavimo teisę ES.
„Jeigu tai taptų diskusija Taryboje, mes būtume prieš tai. Mes vetuosime sprendimą, jeigu bus sprendžiama dėl sankcijų“, – sakė J. Czaputowiczius bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos kolega Linu Linkevičiumi.
„Manau, kad ES bando daryti spaudimą mūsų regiono šalims ir šiuo atveju turime demonstruoti solidarumą“, – pridūrė jis.
L. Linkevičius teigė, jog sankcijos Vengrijai nepadės suartinti ES ir Budapešto pozicijų ir tvirtino, kad „mes esame už dialogą vietoje ultimatumų“.
Vis dėlto jis neatskleidė, kaip Lietuva balsuotų, jeigu klausimas dėl sankcijų Vengrijai persikeltų į Tarybą.
„Kas vyks ateityje, apie tai ir spręsime ateityje“, – kalbėjo ministras.
