„Jūrų pėstininkai dažnai sako: kai išvyksti į ginkluotą kovą, pasiimk visus savo ginkluotus draugus“, – parašė J. Mattisas laikraščio „Wall Street Journal“ paskelbtame straipsnyje, pirmąkart išsakydamas komentarus po savo atsistatydinimo gruodį dėl išsiskyrusių nuomonių su D. Trumpu dėl JAV politikos.

„Lyderis turi demonstruoti strateginį įžvalgumą, apimantį pagarbą valstybėms, kurios mus palaikydavo, kai iškildavo bėdų“, – pabrėžė jis.

„Sąjungininkų turinčios valstybės klesti, o likusios – nyksta. Amerika negali viena apsaugoti savo žmonių ir ekonomikos“, – pridūrė buvęs gynybos sekretorius.

J. Mattiso nuomonė buvo paskelbta likus vos kelioms valandoms iki jo įpėdinio Marko Esperio, perėmusio Pentagono vairą liepą, pirmosios visavertės spaudos konferencijos.

M. Esperis atsakingas už D. Trumpo reikalavimų išvesti didžiąją dalį JAV karių iš Afganistano, Irako ir Sirijos įgyvendinimą. J. Mattisas susiginčijo su prezidentu dėl tokios politikos.

J. Mattisas, dimisijos JAV jūrų pėstininkų pajėgų generolas, pareiškė buvęs priverstas atsistatydinti, kai JAV vyriausybė „nebeatsižvelgė į jo konkrečius siūlymus ir strateginius patarimus, ypač [patarimą] neprarasti pasitikėjimo mūsų sąjungininkais“.

J. Mattisas taip pat atkreipė dėmesį į smarkių politinių nesutarimų atmosferą Vašingtone ir pavadino ją viena iš priežasčių, dėl kurių pasaulyje silpnėja JAV lyderystė. Jis taip pat pasmerkė „politinę brolžudystę Vašingtone“.

„Man, kaip kariui, didžiausią susirūpinimą kelia ne mūsų išoriniai priešai, o mūsų vidaus susiskaldymas“, – teigia atsargos generolas.

„Kitaip nei praeityje, kai buvome susivieniję ir suartėję su sąjungininkais, dabar panašu, kad irsta mūsų pačių bendras pagrindas“, – sakė jis.

„Siekdami išsaugoti mūsų, kaip lyderių, vaidmenį, turime iš pradžių išspręsti savo šalies problemas, ypač jei norime padėti kitiems“, – pridūrė J. Mattisas.

Prasti Vašingtono ir Maskvos santykiai „be abejonės pablogėjo“, Rusijai bandant paveikti Jungtinių Valstijų rinkimų procesą, gynybos forume Kalifornijoje kalbėjo J. Mattisas.

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl bandė įsikišti į mūsų rinkimus lapkritį, matome jų pastangas paveikti rinkimus“, - sakė Pentagono vadovas.

„Jų veiksmai, kuriais jie bando suardyti demokratinius procesus, turi būti sustabdyti. Mes padarysime viską, kad apsaugotume mūsų šalies demokratiją“, - tikino J. Matissas.

J. Matisso pareiškimai pasirodė po to, kai D. Trumpas staiga atšaukė susitikimą su V. Putinu G20 šalių viršūnių susitikimo metu. Pasak D. Trumpo, susitikimą jis atšaukė dėl Rusijos karinės intervencijos į Ukrainą.

JAV teisėsaugos institucijos ne kartą yra perspėjusios, esą „amerikiečiai turi suprasti, kad užsienio valstybės, ypač - Rusija, bando paveikti viešąją nuomonę ir rinkėjų požiūrį, siekdamos destabilizuoti šalį“.

Pats prezidentas D. Trumpas yra pačiame tyrimo centre, kuriame aiškinamasi, ar Rusija galėjo paveikti 2016 m. prezidento rinkimus D. Trumpo naudai.

„Jeigu kalbant apie buvimą, reikia, kad JAV kariai čia būtų dažniau. Dėl to tartasi, paminint geruosius pavyzdžius“, – BNS telefonu iš Vašingtono sakė R. Karoblis.

Baltijos šalyse nuo 2014 metų buvo pastoviai rotuojamos JAV karių kuopos, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.

Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje pernai įkūrus po tarptautinį NATO batalioną, amerikiečių kuopos buvo atitrauktos.

R. Karoblis sakė, kad norint užtikrinti dažnesnį amerikiečių buvimą Lietuvoje reikia vystyti šalies karinius poligonus.

Visgi jis tvirtino, kad pastaraisiais metais modernizuojami Pabradės, Kazlų Rūdos, taip pat Gaižiūnų poligonai turėtų atitikti amerikiečių lūkesčius.

Ministras teigė, kad šiuo metu deramasi su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl galimybės privežti karinę techniką traukiniais prie pat Pabradės poligono.

„Su infrastruktūros atėjimu dažnesnis amerikiečių buvimas tampa įmanomas, – sakė R. Karoblis. – Tai tikrai prisidėtų prie atgrasymo pajėgumų“.

Pasak jo, sąlygų užtikrinimas kuo didesniam JAV karių periodiniam buvimui „toliau liks Lietuvos prioritetu santykiuose su JAV“.

Dabar JAV kariai pratyboms į Baltijos šalis dažniausiai atvyksta iš Lenkijos.

Krašto apsaugos ministras teigė paprašęs JAV gynybos sekretoriaus, kad Lietuvoje dažniau vyktų ir oro gynybos pratybos, juo labiau, kad kol kas lieka nedaug galimybių nuolat šalyje dislokuoti ilgojo nuotolio gynybos sistemas.

„Tai būtų pasirengimas, kad tie oro gynybos pajėgumai atsirastų iš karto tada, kai kiltų grėsmė konfliktui ir kai jų reikėtų“, – kalbėjo R. Karoblis.

Pati Lietuva turi trumpo nuotolio oro gynybos sistemas ir šiuo metu įsigyja vidutinio nuotolio ginkluotę.

R. Karoblis su JAV gynybos sekretoriumi sutarė parengti ilgalaikį bendradarbiavimo gynybos srityje planą. Lietuvos ministras sakė aptaręs ir JAV paramą vystant Lietuvos kariuomenės pajėgumus.

Susitikimo metu taip pat aptarta saugumo situacija regione, įskaitant incidentą Kerčės sąsiauryje sekmadienį, kai Rusija užėmė tris Ukrainos karinius laivus.

„Bendrai pripažįstama, kad tai yra agresyvus aktas ir tai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Tokie Rusijos veiksmai negali būti pamirštami, atitinkamas spaudimas Rusijai turi būti išlaikomas“, – sakė R. Karoblis.

Lietuvos ir JAV kariai Ukrainoje apmoko vietines pajėgas.

Ministerija pranešė, kad jie aptars bendradarbiavimo gynybos srityje, Lietuvos pajėgumų vystymo klausimus.

Lietuva siekia, kad JAV nuolat laikytų karius šalyje ir tikisi Vašingtono paramos užtikrinant regiono oro gynybą.

Prieš R. Karoblio vizitą išplatintame pranešime rašoma, kad JAV „karinis buvimas ir matomumas Lietuvoje ir regione yra vienas svarbiausių Lietuvos saugumo ir stabilumo garantų“.

Šiuo metu Lietuva derasi su amerikiečių kompanija „Oshkosh Defence“ dėl šarvuotų visureigių įsigijimo. Sutarties vertė sieks apie 100 mln. eurų, ji turėtų būti pasirašyta vėliausiai 2020 metais.

JAV remia Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtros projektus, abiejų šalių kariai reguliariai dalyvauja pratybose.

Krašto apsaugos ministro vizito JAV programos darbotvarkėje lapkričio 26–gruodžio 3 dienomis taip pat suplanuoti susitikimai su Senato gynybos komiteto pirmininku Jimu Inhofe (Džimu Inhofu), kitais senatoriais.

R. Karoblis lankysis JAV Specialiųjų pajėgų vadavietėje ir centrinėje vadavietėje Floridoje, o vėliau dalyvaus Reigano nacionalinio saugumo forume Kalifornijoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kaip pažymima pranešime, JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir šios šalies įsipareigojimai užtikrinti regiono saugumą, karinis buvimas ir matomumas Lietuvoje ir regione yra vienas svarbiausių Lietuvos saugumo ir stabilumo garantų.

„JAV tiek dvišaliu principu, tiek remdama NATO pastangas, plačiai įgyvendina atgrasymo priemones Baltijos regione ir skiria daug dėmesio JAV kariniam buvimui Lietuvoje ir regione įtvirtinti“, – sakoma pranešime.

Anot jo, Lietuva plėtoja dvišalį bendradarbiavimą su JAV, vykdydama intensyvias įvairaus pobūdžio ir lygmens pratybas, dalyvaudama bendruose kursuose ir mokymuose, o JAV remia Lietuvos  kariuomenės pajėgumų plėtros projektus.

„JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas Pentagone susitiko su Lenkijos gynybos ministru Mariuszu Blaszczaku (Marjušu Blaščaku) ir patvirtino įsipareigojimą toliau palaikyti glaudžius šalių santykius gynybos srityje“, – rašoma Gynybos departamento išplatintame pranešime.

J. Mattisas taip pat „patvirtino JAV įsipareigojimus dėl bendros veiklos su Lenkija NATO rėmuose atremiant potencialią Rusijos grėsmę“, rašoma pranešime.

Pentagono vadovas „padėkojo kolegai iš Lenkijos už vaidmenį, kurį jo šalis atlieka būdama svarbiu JAV sulaikymo politikos pastangų Vidurio Europoje centru, taip pat už amerikiečių kontingento, kurį sudaro iki 4 500 rotacijos principu keičiamų karių, priėmimą“, priduriama pranešime.

J. Mattisas laikomas vienu iš tvirčiausių, bet taip pat ir labiau nepriklausomų D. Trumpo administracijos narių, kuris dažnai veikia kaip atsvara gerokai griežtesnei prezidento retorikai JAV sąjungininkų atžvilgiu.

Per interviu, kuris sekmadienį bus parodytas per CBS kanalo laidą „60 Minutes“, D. Trumpo buvo paklausta, ar jis norėtų, kad J. Mattisas pasitrauktų.

„Gali būti, kad jis pasitrauks. Manau, kad jis yra lyg ir demokratas, jeigu norite žinoti tiesą, – pareiškė D. Trumpas, remiantis CBS paskelbta interviu ištrauka. – Tačiau generolas J. Mattisas yra geras vyrukas. Mes labai gerai sutariame. Jis gali pasitraukti. Turiu omeny, kad kažkada visi pasitraukia.“

Pasak D. Trumpo, jis prieš kelias dienas pietavo su J. Mattisu ir šis jam nesakė, kad traukiasi.

Pokalbis apie J. Mattisą nukrypo po to, kai D. Trumpas užsiminė apie artimiausiu metu įvyksiančius pokyčius jo administracijoje.

Praėjusią savaitę netikėtai atsistatydino JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Nikki Haley (Niki Heili).

„Planuoju pokyčius. Turiu tokią teisę. Turiu laukiančių žmonių, kurie bus fenomenalūs. Jie prisijungs prie administracijos, jie bus fenomenalūs, – sakė D. Trumpas. – Manau, kad turime puikų kabinetą. Yra žmonių, kuriais nesu visai patenkintas. Turiu žmonių, kurie nelabai mane tenkina. Ir yra žmonių, kuriais esu labai patenkintas.“

Per spaudos konferenciją Paryžiuje J. Mattisas pareiškė, kad veiksmai kalba patys už save.

„JAV savo veiksmais rodo, kad mūsų įsipareigojimai transatlantiniam aljansui išlieka geležiniai“, – pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad JAV įstatymų leidėjai nesumažino JAV karinių išlaidų Europoje „nė vienu centu, tačiau dar kartą pakartojo savo aukščiausio lygmens nuo Berlyno sienos griuvimo 1989 metais įsipareigojimus“.

Kai kurios NATO narės nerimauja dėl D. Trumpo įsipareigojimų Aljansui ir reiškia nepasitenkinimą jo nuolatine kritika Europos partnerėms, ypač Vokietijai, už nepakankamas išlaidas gynybai.

Spaudos konferencijoje kartu su JAV sekretoriumi dalyvavusi Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly (Florans Parli) žurnalistams pareiškė, kad „Europa nėra problemos dalis, Europa yra dalis sprendinio“.

„Jungtinės Valstijos dalinimąsi našta laiko prioritetu. Prancūzijai tai taip pat yra prioritetas“, – kalbėjo ji.

„Tai yra viso (Šiaurės) Atlanto aljanso geresnio funkcionavimo klausimas“, – pridūrė ministrė.

J. Mattisas pakartojo JAV įsipareigojimus NATO likus dienai iki Aljanso gynybos ministrų susitikimo Briuselyje.

JAV pareigūnai pabrėžia, kad Vašingtonas yra visiškai atsidavęs NATO ir bendrajai gynybai, nepaisant kai kurių narių nerimą sukėlusių D. Trumpo komentarų.

Prieš tapdamas prezidentu D. Trumpas yra pavadinęs Aljansą „atgyvena“, o praėjusią liepą po triukšmingo viršūnių susitikimo jis suabejojo, ar JAV turėtų laikytis bendrosios gynybos principo ir ginti naujausią Aljanso narę Juodkalniją.

„Visi matėme, kas įvyko 2016 metais, kai Rusija ir, galbūt, kiti, bet Rusija – tikrai, bandė padaryti įtaką balsavimo eigai ir faktiškai sugadinti rinkimų procesą“, – J. Mattisą cituoja Pentagono spaudos tarnyba.

Pasak jo, Pentagonas suteiks visą reikiamą pagalbą Nacionalinio saugumo departamentui ir teisėsaugai, kad „apgintų JAV rinkimus nuo Rusijos ir kitų blogų veikėjų kišimosi“.

J. Mattisas pabrėžė, kad Pentagonas susikoncentravęs į paties rinkimų proceso apsaugą.

Šie J. Mattiso komentarai nuskambėjo praėjo vos kelioms valandoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pakartotinio pareiškimo, kad Rusija turėtų būti pakviesta grįžti į Didįjį aštuonetą (G-8). Maskva buvo pašalinta iš šio išsivysčiusios pramonės šalių klubo 2014 metais, Rusijai atplėšus nuo Ukrainos Krymo pusiasalį.

Be to, D. Trumpas penktadienį dėl Krymo praradimo apkaltino savo pirmtaką Baracką Obamą (Baraką Obamą).

„Pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo Rusija tapo valstybe, ginklo jėga perbraižiusią tarptautines sienas Gruzijoje ir Ukrainoje, tuo pačiu naudodamasi veto teise dėl jos kaimynių diplomatinių, ekonominių ir saugumo sprendimų“, – J. Mattisas sakė per Rod Ailando valstijoje vykusią JAV Karinių jūrų pajėgų kolegijos studijų baigimo ceremoniją.

„Putinas siekia suskaldyti NATO. Jis siekia sumažinti Vakarų demokratijos modelio patrauklumą ir mėgina pakenkti Amerikos moraliniam autoritetui“, – pridūrė Pentagono vadovas.

Pasak gynybos sekretoriaus, V. Putinas savo veiksmais siekia ne mesti tiesioginį iššūkį Amerikos kariniams pajėgumams, o veikiau „pakirsti ir susilpninti mūsų tikėjimą savo idealais“.

Anksčiau penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad Rusija turėtų būti pakviesta grįžti prie derybų stalo su dabartinio Didžiojo septyneto šalimis.

„Prieš kelerius metus Putinas buvo tame, kas vadinta G-8. Manau, geriau, kad Rusija būtų viduje, o ne išorėje“, – D. Trumpas sakė žurnalistams.

„Kaip ir Šiaurės Korėjos atveju, kaip ir visų kitų atveju, daug geriau, jeigu mes su jais sutariame negu nesutariame. Taigi, tai įmanoma“, – pridūrė Amerikos lyderis.