Kaip Eltai sakė šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai vadovaujantis Janas Maciejevskis, per pirmąsias devynias liepos dienas pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus buvo tikrai nemažai - per 200.
„Iš tėvų ir teisėtų globėjų buvo paimta 90 vaikų, iš jų 30 nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas teisinis sprendimas paimti iš tėvų. Kiti 60, įvertinus grėsmės lygį, bus grąžinti tėvams arba, nustačius antra grėsmės lygį, bus sprendžiama dėl paėmimo iš tėvų“, - sakė tarnybos direktoriaus pareigas einantis J. Maciejevskis.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių iš šeimų buvo paimti vaikai - dėl alkoholio ar piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis bei nuolatinės vaikų nepriežiūros. Pranešimų sulaukta iš visos Lietuvos, kiek daugiau - didmiesčiuose.
„Vilniuje gyvena penktadalis Lietuvos vaikų, natūralu, kad ir įvykių daugiau“, - sakė J. Maciejevskis.
Kaip priminė tarnybos vadovas, apie galimus vaiko teisių pažeidimus galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba pagal gyvenamąją vietą vaiko teisių apsaugos specialistams.
Daugiausiai pranešimų apie skriaudžiamus vaikus sulaukiama iš kaimynų, pažįstamų, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, skambino ir patys vaikai ar jų draugai.
„Šeimoms, kurios augina vaikus, svarbu nepanikuoti dėl vaikų paėmimo. Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos tikslas nėra iš šeimų imti vaikus, kaip kad Norvegija kaltinama vaikų grobimais. Grobti vaikų tikrai niekas nenori. Tikslas - padėti šeimoms ir užkardyti vaikų teisių pažeidimus, laiku ateinant šeimai į pagalbą“, - pabrėžė Eltos pašnekovas.
Vaiko teisių apsaugos specialistams konstatavus problemą, J. Maciejevskis kvietė tėvus ir artimuosius bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, kitais paslaugų teikėjais keičiant situaciją, kad paimtas vaikas būtų grąžintas į šeimą.
„Tikrai nėra taip, kad paimtas vaikas negalės būti grąžintas tėvams“, - pabrėžė tarnybos vadovas, kviesdamas piliečius nelikti abejingais matant, kad šeima gali susidurti su problemomis, informuoti atitinkamas tarnybas dėl pagalbos šeimai organizavimo, kad ji būtų prevencinė, o ne intervencinė ir dar prieš kylant grėsmėms šeima išmoktų vengti rizikų.
Didelė problema Lietuvoje - alkoholio vartojimas. Kaip pabrėžė Eltos pašnekovas, jei apsvaigęs vienas iš tėvų, kitas turėtų būti blaivus, kad galėtų pasirūpinti vaiku.
„Jei abu yra neblaivūs, nėra kam pasirūpinti vaiku, tada jau kyla grėsmė jo saugumui“, - akcentavo J. Maciejevskis.
ELTA primena, kad nuo liepos vaikas iš jam nesaugios aplinkos paimamas 4 atvejais.
Pirmas atvejis, kai vaikas paimamas iš jam nesaugios aplinkos, jei grėsmės vaikui lygio vertinimo metu kilo realus pavojus vaiko ir tarnybos specialisto sveikatai ir (ar) gyvybei.
Antras atvejis - jei vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar net gyvybei.
Nesaugia aplinka vaikui bus laikoma, jei vaiko atstovai (arba turimas vienintelis iš atstovų) yra dingę ir jų ieškoma, kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais. Tai yra trečias atvejis, kai vaikai paimami iš teisėtų globėjų.
Ketvirta priežastis paimti vaiką iš nesaugios jam aplinkos - jeigu jo atstovas (arba turimas vienintelis iš atstovų) laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų atstovų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Vertindami grėsmės vaikui lygį specialistai atsižvelgia į rizikos veiksnius, susijusius su vaiko funkcionavimu, jo tėvais, globėjais ar rūpintojais, jų tėvystės įgūdžiais, bendravimu su vaiku, socialine aplinka.
Reaguojant į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, atsižvelgiama į realią situaciją.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, jei suaugę vartoja alkoholio ir šalia yra nepilnamečių, turi būti nevartojančiųjų, kurie fiziškai galėtų jais pasirūpinti.
Jei galimo vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, pranešimo nagrinėjimas bus baigtas.
Grėsmės vaikui lygiai bus nustatomi pagal grėsmės vaiko saugumui sveikatai ir gyvybei požymius.
Pirmasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei.
Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas, kai yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų - tėvų, globėjų, rūpintojų, specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo.
Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuos atvejo vadybininko paskyrimą.
Atvejo vadybininkas pagal nustatytą tvarką atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą bei organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame yra sudaromas pagalbos planas šeimai.
Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai inicijuos ne tik atvejo vadybininko paskyrimą, bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos sudarymą.
Antruoju atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilioji komanda 14 dienų (išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas) nuo vaiko paėmimo dienos, teiks intensyvią pagalbą, atliks saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimą, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį, kurti ir palaikyti saugią aplinką vaikui augti bei vystytis, parengs rekomendacijas atvejo vadybininkui, kaip organizuoti darbą su šeima toliau.
Nustačius antrą grėsmės lygį taip pat bus kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Laukiant teismo sprendimo, vaikas bus laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje.
Vaiką paėmus iš nesaugios aplinkos, jis gali būti laikinai apgyvendintas ne tik globėjų (rūpintojų) šeimoje, globos centre, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje, įtrauktoje į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą, galinčiųjų priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, bet ir pas giminaičius, asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, vaiko brolį ar seserį globojančioje, įvaikinusioje šeimoje.
Gavus teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus pradedami veiksmai dėl vaiko laikinosios globos nustatymo.
Vaikas galės būti grąžinamas jo tėvams, kai mobiliajai komandai atlikus intensyvų darbą su šeima paaiškės, jog tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat jei neliks socialinės rizikos veiksnių.
Atgauti vaiką galės ir tie tėvai, kurie stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su juo ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai.
Tokiais atvejais numatyta taikyti atvejo vadyba dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams.
Kaip skelbė ELTA, nauja, centralizuota ir bendra Vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.
Pranešti apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus galima bendruoju pagalbos telefonu 112, taip pat „Vaikų linijos“ telefonu 116 111.
Darbo dienomis nuo 11 iki 19 valandos numeriu 116 111 priimami ir vaikų skambučiai. Jiems sutikus taip pat bus inicijuojamas arčiausiai vaiko esančios pagalbos teikimas, tad šį numerį vaikai turėtų įsiminti ir drąsiai skambinti prireikus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
