Akimirkos kaina
Rugsėjo 4-ąją diena išaušo šilta ir saulėta, kaip dauguma šią vasarą. Janinos Derenčienės namų Aukštutiniuose Kaniūkuose kieme žaliuojantys augalai ir žydinčios gėlės veši nuo saulės ir šeimininkės rankų šilumos.
Tą dieną, vyrui išvažiavus į parduotuvę, Janina, kiek papurenusi gėlynus, nusprendė apkarpyti dekoratyvinius krūmus. Pasiėmė elektrines žirkles, kuriomis karpo gyvatvorę. Jų laido negalėjo palikti ant vejos, nes ją pjovė robotas, todėl užmetė ant augalų: vynuogės, alyvos krūmo ir jurgino, kuris šįmet užaugo labai aukštas.
Janina nebegali pasakyti, nuo kurio augalo pakilo širšių debesis. Jis pasuko tiesiai į moterį. Nespėjus net susivokti, smigo į galvą, kaklą, ranką, kuria bandė užsidengti galvą.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Moteris puolė į namo vidų, prisiminė, kad turi klaritino – vaistų, kad smarkiai nesutintų. Janina yra daug kam alergiška, todėl gydytojai jai yra paskyrę šių vaistų.
"Įbėgau į namus, išgeriau tabletę, pradėjo dilgčioti visą kūną. Žvilgterėjau į veidrodį – matau, kad esu visa raudona. Apėmė silpnumas", – mena Janina, per porą minučių tapusi ligone.
Žinodama alerginio šoko padarinius, kuriuos matė, kai nuo vaistų ši būklė buvo ištikusi jos dukrą, o ir pati prieš penkerius metus buvusi įgelta vabzdžių ir dėl to sutinusi, Janina pati išsikvietė greitąją medicinos pagalbą.
Tiesa, prieš tai skambino vyrui, bet jis neatsiliepė, o sesuo greitosios pagalbos negalėjo iškviesti, nes išgirdusi, kas nutiko, iš išgąsčio pamiršo Janinos namų adresą.
Laukė ant slenksčio
Pati nukentėjusioji, besikviesdama medicinos pagalbą, jautė, kad jai ima trūkti oro, lyg kas smaugtų. Suprato, kad tinsta balso stygos ir gerklos, todėl nebesiklausė patarimo atrakinti duris, uždaryti šunis.
Besikviesdama medicinos pagalbą jautė, kad jai ima trūkti oro, lyg kas smaugtų. Suprato, kad tinsta balso stygos ir gerklos, todėl nebesiklausė patarimo atrakinti duris, uždaryti šunis.
Atsisėdo ant slenksčio ir laukė greitosios pagalbos medikų. Čia ją radęs iš parduotuvės grįžęs vyras, natūralu, labai nustebo.
"Esu labai labai dėkinga medikams. Apie juos kartais ir negražiai pašnekame, ir paburbame, bet dabar supratau, kad taip elgdamiesi esame neteisūs. Kai reikia skubios pagalbos, ją ir gauname", – apibendrina J.Derenčienė.
Ji pasakoja, kad greitosios pagalbos brigada atvažiavo labai greitai. Nedelsiant nė akimirkos suleido vaistus, prijungė deguonies aparatą. Konstatavo, kad kraujospūdis labai žemas, pulsas – labai retas. Moteris buvo sutinusi, net kojos, dėl po kraują pasklidusių nuodų.
"Išvežė į ligoninę, ir viskas baigėsi laimingai", – nusišypso Janina, bet tęsiant pasakojimą akyse vėl šmėsteli nerimo šešėlis.
Gulėjo ligoninėje
Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje J.Derenčienei buvo atliktos diagnostikos ir gydymo procedūros.
"Man tapo geriau jau nuo greitosios pagalbos medikės Irenos Zdancevičienės, kurios vardą ir pavardę sužinojau vėliau, norėdama jai padėkoti, suleistų vaistų. Ligoninėje juos lašino, nuolat matavo kraujospūdį, registravo širdies veiklą", – J.Derenčienė žavisi medikų profesionalumu ir operatyvumu, tai, ką patyrė, gretina su vaizdais, matytais užsienio šalių kino filmuose.
Iš Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus ligonė buvo perkelta į Odos ir venerinių ligų skyrių. Jame, anot Janinos, – vėl apžiūra, vėl vaistai. Gydytojos Almos Mekienės teigimu, šios pacientės gyvybei pavojus buvo iškilęs dėl to, kad ji serga alerginėmis ligomis ir net kelių širšių buvo sugelta į galvos sritį, juolab sugelta nebe pirmą kartą. Imunitetas įgėlimams, pabrėžė gydytoja, nesusidaro.
"Pirmą kartą sugeltam žmogui reakcija dažniausiai būna nedidelė, nebent jis labai alergiškas, anksčiau kažkas buvo sugėlę ir įvyko kryžminė reakcija. Vienai bitei, širšei ar vapsvai įgėlus sveikam žmogui tokia pavojinga reakcija taip pat nebūna", – bailius ramina gydytoja A.Mekienė.
Jos pacientė J.Derenčienė po trijų dienų iš ligoninės buvo išleista namo, šeimos gydytojo priežiūrai, dar tęsiant gydymą hormoniniais antialerginiais vaistais.
Tiki likimu
"Man silpna, dar labai silpna, kojos rankos tirta, – sakė Janina, kai kalbėjomės, praėjus savaitei po sugėlimo. – Nesistebiu, kad taip jaučiuosi tiek daug vaistų gavusi, organizmui patyrus sukrėtimą. Ačiū Dievui ir gydytojams, viskas gerai baigėsi, likau gyva."
Moteris mena, kad tomis siaubo minutėmis apie mirtį negalvojo, bet dabar suvokia: viskas galėjo baigtis tragiškai. Dabar gydytojai jai paskyrė vaistų, kuriuos reikia susišvirkšti tą pačią minutę, net per drabužius, jei vėl širšė ar bitė įgeltų.
Kaip saugotis šių vabzdžių įgėlimų, Janina neįsivaizduoja.
"Aš tik laidą užkabinau, niekur jokių širšių nemačiau. Gal jos piktos, kad ruduo. Nežinau, koks jų gyvenimo būdas. Labai jau didelės jos buvo, – atsidūsta moteris, tikinti likimu. – Jei užkoduota, taip ir bus."
Saugantis reikia saugotis
Gydytoja A.Mekienė į klausimą, kaip apsisaugoti nuo vabzdžių įgėlimų, atsako žaismingai: "Reikia saugotis."
Nesistebiu, kad taip jaučiuosi tiek daug vaistų gavusi, organizmui patyrus sukrėtimą.
Alergiški žmonės, eidami į gamtą, turi turėti kišenėje adrenalino. Visiems bėgti tikrintis savo būklę dėl galimų įkandimų reakcijos nereikia. Pirmą kartą įgėlus retam ji būna pavojinga. Jei taip atsitinka, reikia skubiai kviestis greitąją medicinos pagalbą. Tai kartu yra įspėjimas, kad žmogus alergiškas ir ateityje jam reikės su savimi turėti antialerginių vaistų.
Janina Vasilavičienė, Kauno klinikinės ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vadovė, patvirtina, kad alergiškų žmonių daugėja ir dėl alerginių reakcijų jų vis daugiau patenka į ligoninę.
"Anksčiau, būdavo, įgeltas žmogus pasikaso, ir praeina, o dabar nuo kasymosi net uždegimas išsivysto, antrinė infekcija prisideda", – perspėja prityrusi gydytoja dermatovenerologė J.Vasilavičienė.
Ji pakomentuoja, kad niežėjimas, patinimas yra normali reakcija į širšės, vapsvos, bitės ar aklės įkandimą. Alergiškiems žmonėms, tokiems, kaip J.Derenčienė, – kas kita. Kiekvienam žmogui reakcija yra individuali.
Ruduo – vaisių metas
Gydytoja A.Mekienė patvirtina: dabar, rudenį, į medikus kreipiasi labai daug bičių, širšių, vapsvų sugeltų ligonių. Šiuos vabzdžius vilioja obuoliai, slyvos, kriaušės, todėl juos valgantieji ar vaikštantieji po sodus turi būti itin budrūs.
Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Virginija Barankevičienė nesistebi, kad kviečiančiųjų greitąją medicinos pagalbą, vabzdžiams sugėlus, yra daug.
"Ruduo šiltas, vaisių daug, – vardija priežastis ir nė kiek neramina: – Jei žmogus alergiškas, ir vienas įkandimas gali kainuoti gyvybę."
Pati gydytoja sako ne kartą buvusi sugelta bičių, nes ji yra bitininkė. Laimei, nealergiška vabzdžių įkandimams. Nemalonius pojūčius gydytoja pataria slopinti šaldant įgėlimo vietą, ledą įvyniojus į kokį nors audinį. Gydytoja J.Vasilavičienė žino, kad liaudies medicinos šalininkai vietoje ledo naudoja prapjautą svogūną, praskiesto acto kompresą. Medikė pataria pasitepti bet kokiu tepalu: antivirusiniu, antibiotikų ir panašiai, ką turime.
Siuprizas rekuperacinėje sistemoje
Vilniaus gyventoja savo namuose, esančiuose daugiabučio penktame aukšte, užtiko širšių lizdą rekuperacinėje sistemoje. Kenkėjai įsitaisė rekuperatoriui skirtoje angoje tuomet, kai ji buvo išvykusi. Į neseniai įkurtus namus grįžusi po ilgesnės pertraukos, vilnietė pastebėjo per sieną iš angos bėgantį įtartiną rudą skystį, nors jokių pašalinių garsų nebuvo.
"Girdėjau, kad širšių įkandimai gali būti labai pavojingi, be to, nežinia, kaip jos elgiasi esant tokioms situacijoms, todėl pamačiusi, kad ertmė sienoje užpildyta kažkokiu rudu dariniu, nieko nejudinau. Labiausiai baiminausi, kad vabalai ar vabzdžiai ims plisti po butą. Vis dėlto, kai per sieną nutekėjo antras skysčio takelis, supratau, kad problema didesnė, nei tikėjausi, tad ilgiau nedelsdama ėmiau ieškoti profesionalios pagalbos", – pasakojo vilnietė.
Nekviesti svečiai jos namuose buvo neutralizuoti kenkėjų kontrolės ir naikinimo specialistų. Vienas jų, biologas Liutauras Grigaliūnas, pabrėžia, kad, tęsiantis vasariškiems orams, širšės ir vapsvos vis dar labai aktyvios.
"Šiuo metu širšių ir vapsvų kolonijos yra pasiekusios maksimalų savo dydį, vabzdžių jose būna iki keleto tūkstančių, todėl jie dažnai dūzgia arti gyventojų namų, o lizdus būna susukę bet kokiose saugesnėse ertmėse: pastogėse, pašiūrėse, balkonuose ir net daugiabučių sienose", – sako L.Grigaliūnas.
Tai, kad kaimynystėje įsikūrė širšių kolonija, galima suprasti, jeigu kasdien matome aplinkoje skraidančias širšes. Jeigu sienoje, palėpėje, pastogėje ar kitoje vietoje girdimas dūzgimas ir krebždesys, labai tikėtina, kad ten apsigyvenusios širšės arba vapsvos.
Radus lizdą, nevalia jo liesti, baidyti jo gyventojus, naudoti purškalus. Svarbu neleisti prie lizdo artintis vaikams ar augintiniams. Staigūs judesiai, širšių aplinkoje neįprasti veiksmai, kvapai tik dar labiau jas erzina, todėl tikimybė būti sugeltiems išauga.
