JAV agentūros paskelbtame pareiškime teigiama, kad naujausios sankcijos taikomos asmenims, įsikūrusiems Gazos Ruože ir kitur, įskaitant Sudaną, Turkiją, Alžyrą ir Katarą.

„Jungtinės Valstijos imasi skubių ir ryžtingų veiksmų, kad nusitaikytų į „Hamas“ finansuotojus ir tarpininkus po žiaurių ir negailestingų Izraelio civilių gyventojų, įskaitant vaikus, žudynių“, – sakoma JAV iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) pareiškime.

Spalio 7 dieną „Hamas“ surengė netikėtą išpuolį prieš Izraelį, per kurį žydų valstybėje žuvo apie 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Izraeliui paskelbus karą ir pradėjus atsakomuosius smūgius, „Hamas“ sveikatos priežiūros institucijų duomenimis, Gazos Ruože žuvo beveik 3,5 tūkst. asmenų.

Apie sankcijas pranešta trečiadienį Izraelyje viešint JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

„JAV iždo departamentas jau seniai veiksmingai kovoja su terorizmo finansavimu, todėl nedvejodami panaudosime savo priemones prieš „Hamas“, – pridūrė J. Yellen.

Ji nurodė, kad Vašingtonas „ir toliau imsis visų būtinų priemonių“, kad „Hamas“ negalėtų rinkti lėšų žiaurumams vykdyti.

JAV yra įtraukusi „Hamas“ į teroristinių organizacijų sąrašą.

Pasak Iždo departamento, jis yra nusitaikęs į beveik tūkstantį asmenų ir subjektų, susijusių su terorizmu ir terorizmo finansavimu, vykdomu Irano režimu ir jo palaikomų veikėjų, įskaitant grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“.

Nuo minėtos datos „Iždo departamentui liktų labai riboti ištekliai, kurie būtų greitai išeikvoti. Neaišku, ar po šios datos galėtume toliau vykdyti visus šalies įsipareigojimus“, nurodoma sekretorės laiške Kongreso lyderiams.

JAV Senato respublikonai atkakliai atsisako pritarti skolos viršutinės ribos padidinimui arba suspendavimui, nors patys to reikalavo vadovaujant ankstesniam prezidentui respublikonui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Pirmadienį jie blokavo demokratų pastangas 14 mėnesių sustabdyti apribojimus valstybės skolos dydžiui galiojimą ir patvirtinti laikiną biudžetą.

J. Yellen pakartojo savo raginimą kalbėdama Senato bankų komitete.

Būtina, kad Kongresas greitai spręstų skolinimosi ribos klausimą. Jei to nepadarys, Amerika pirmą kartą istorijoje neįvykdys įsipareigojimų “, – sakė J. Yellen savo iš anksto paruoštoje kalboje.

Praėjusią savaitę JAV Atstovų Rūmai pritarė priemonėms, kurios leis užtikrinti vyriausybės finansavimą iki gruodžio 3 dienos, tačiau toliau svarsto didžiulį 10 metų socialinių išlaidų paketą. Tuo metu Senatas, kur respublikonų ir demokratų yra po lygiai, kol kas atsisako pradėti minėto teisės akto projekto svarstymą.

Nepadidinus skolos „lubų“ vyriausybė negalės mokėti atlyginimų viešojo sektoriaus darbuotojams, išmokų pensininkams arba mokėti valstybė

Ribojimai taikomi verslininkui Vasilui Božkovui, buvusiam Liaudies Susirinkimo (parlamento) deputatui Delianui Pejevskiui ir Nacionalinio specialiųjų žvalgybos priemonių kontrolės biuro nariui Ilkui Želiazkovui. Amerikos žinybos nuomone, šie asmenys susiję su korupcija.

„JAV įveda sankcijas trims Bulgarijos piliečiams ir 64 su jais susijusioms organizacijoms dėl jų vaidmens korupcijoje“, - sakoma pranešime. Beje, sankcijos bus taikomos ir Sofijos krepšinio klubui CSKA.

Įtraukimas į sankcijų sąrašą reiškia, kad įšaldomi jame atsidūrusių asmenų ir organizacijų aktyvai Jungtinėse Valstijose, o Amerikos piliečiams draudžiama turėti su jais verslo reikalų.

JAV Iždo departamentas sustiprino savo pastangas nubausti už žmogaus teisių pažeidimus R. Kadyrovą, kuris kartu su savo šeimos nariais buvo įtrauktas į sankcijų sąrašą 2017-ųjų gruodį ir šių metų liepą.

Imdamasis naujų baudžiamųjų priemonių pagal JAV Pasaulinį Magnitskio įstatymą, Departamentas nurodė, kad R. Kadyrovas vadovauja „kadyrovcams“ – organizacijai, Vašingtono teigimu, šiurkščiai pažeidžiančiai žmogaus teises.

„Kadyrovas ir jo vadovaujamos pajėgos, dažniausiai vadinamos „kadyrovcais“, prisidėjo prie Rusijos prezidentui Vladimiro Putinui oponavusio politiko Boriso Nemcovo nužudymo ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų“, – nurodoma dokumente.

Departamentas išplėtė sankcijas, kuriomis įšaldomas JAV įstatymais reglamentuojamas turtas ir siekiama izoliuoti subjektą nuo pasaulinės finansų ir prekybos sistemos: dabar šios priemonės bus taikomos ir R. Kadyrovo tinklui priklausantiems šešioms Rusijos bendrovėms bei penkiems asmenims.

Į JAV „juodąjį“ sąrašą taip pat buvo įtraukti penki Jemeno husių sukilėlių saugumo pareigūnai, įskaitant Sanos kriminalinių tyrimų departamento direktorių Sultaną Zabiną.

„Šalies įvairios husių kontroliuojamos saugumo ir žvalgybos agentūros yra įvykdžiusios rimtų žmogaus teisių pažeidimų, taikydamos plačiai paplitusią savo piliečių savavališko sulaikymo ir kankinimo praktiką“, – pažymėjo Iždo departamentas.

Be to, sankcijos buvo paskelbtos trims haitiečiams – vienam gaujos vadeivai ir dviem vyriausybės pareigūnams, kaltinamiems 2018 metų lapkritį surengus ataką Port o Prenso lūšnyne, pareikalavusią 71 gyvybės.

„Minėdamos Tarptautinę žmogaus teisių dieną, JAV reiškia palaikymą nekaltiems civiliams gyventojams visame pasaulyje, patyrusiems smurtą ir engimą“, – pareiškime cituojamas iždo sekretoriaus pavaduotojas Justinas Muzinichius (Džastinas Muziničius).

Iždo departamentas nurodė, kad sankcijos bus taikomos 18-ai stambių Irano bankų. Tikėtina, kad šis žingsnis smarkiai suvaržys 80 mln. gyventojų turinčios šiitiškos respublikos ryšius su pasauline finansų sistema, Iranui tebesistengiant suvaldyti koronaviruso epidemiją.

D. Trumpo administracija daugumai bankų nepaskelbė konkrečių kaltinimų, tik aptakiai pareiškė, jog visas Irano finansų sektorius gali būti pasitelkiamas remti kontroversišką vyriausybės branduolinę programą ir stiprinti Teherano „kenkėjišką įtaką regione“.

Iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas (Stivenas Mnušinas) sakė, kad šie veiksmai „sustabdys neteisėtą prieigą prie JAV dolerių“.

„Mūsų sankcijų programos bus tęsiamos, kol Iranas sustabdys paramą teroristinėms veiklom ir užbaigs savo branduolines programas“, – sakoma S. Mnuchino pranešime.

Iždo departamentas pažymėjo, kad išimtys bus daromos humanitarinės paskirties finansinėms operacijoms, pavyzdžiui, įsigyjant maisto produktų ar vaistų.

Tačiau Europos diplomatai sako, kad JAV sankcijos bet kokiu atveju sukels sunkių humanitarinių pasekmių, nes tik nedaugelis kitų šalių institucijų bus linkusios rizikuoti gresiant didžiausios pasaulyje ekonomikos teisiniam atsakui.

Iždo departamentas paskelbė, kad sankcijos įsigalios per 45 dienas, kad bendrovės galėtų užbaigti sandorius Irane.

Tokiu atveju subjektai, bendradarbiaujantys su Iranu, prieš įsigaliojant sankcijoms taip pat spės sužinoti lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV prezidento rinkimų baigtį. Šiuo metu apklausos rodo, kad D. Trumpas pagal populiarumą atsilieka nuo savo varžovo demokrato Joe Bideno (Džo Baideno), pasisakančio už diplomatinio proceso su Iranu atkūrimą.

D. Trumpas savo ruožtu vykdė „maksimalaus spaudimo“ politiką, turinčią smarkiai suvaržyti Iraną, pagrindinį JAV sąjungininkių Saudo Arabijos ir Izraelio priešininką.

Vašingtono administracija jau ėmėsi priemonių, kad sustabdytų visą Irano naftos eksportą, taip pat atsiribojo nuo daugiašalės sutarties, sudarytos vadovaujant ankstesniam JAV prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamui), įpareigojusios Teheraną reikšmingai apriboti savo branduolinę programą.

Prieštaringai vertinamas nacionalinio saugumo įstatymas, kritikų teigimu, kelia grėsmę laisvėms Honkonge.

Pasak JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino, sankcijos yra nukreiptos prieš tuos, kurie kenkia Honkongo autonomijai.

JAV Iždo departamentas tiesiogiai kaltina C. Lam „įgyvendinant Pekino laisvės ir demokratinių procesų slopinimo politiką“.

„JAV remia Honkongo žmones“, – pridūrė S. Mnuchinas.

Iždo departamento pranešime sakoma, kad šių priemonių pagal 2016 metų vadinamąjį Magnitskio įstatymą imamasi prieš asmenis, kurie „savo neteisėta veikla toliau griauna stabilių, saugių ir funkcionuojančių visuomenių pamatus“.

„Korupcija atima iš žmonių jų šalių išteklius, būtiniausias paslaugas ir ekonomines galimybes, tuo pačiu turtindama nedaugelį išrinktųjų ir skatindama aplinkos naikinimą, politinį nestabilumą ir konfliktus“, – sakoma iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino (Stiveno Mnušino) pranešime.

Iždo departamentas pažymėjo, kad sankcijos A. Lembergui, Ventspilio administracijai vadovaujančiam nuo 1988 metų, bus taikomos sankcijos kaip „esamam arba buvusiam vyriausybės pareigūnui atsakingam ar tiesiogiai arba netiesiogiai susijusiam su korupcija, įskaitant valstybės lėšų pasisavinimą, privataus turto nusavinimą dėl asmeninės naudos, korupciją, susijusią su valstybės užsakymais arba gamtinių išteklių išgavimu, arba kyšininkavimą“.

A. Lembergas ne kartą buvo kaltinamas pinigų plovimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, pridūrė departamentas. Pranešime sakoma, kad A. Lembergas taip pat kontroliuoja juridinius subjektus per politines partijas arba korumpuotus politikus ir sistemingai išnaudoja šiuos subjektus ir asmenis dėl asmeninės ekonominės naudos.

„Lembergas naudojosi savo įtaka politinių partijų vadovybei, siekdamas formuoti vyriausybės darbuotojų sudėtį ir parūpinti tam tikriems vyriausybės pareigūnams postų, taip pat trukdyti kitiems vyriausybės pareigūnams gauti vadovaujančias pareigas. Be to, A. Lembergas darė spaudimą ir korumpavo teisėsaugos pareigūnus, kad apsaugotų savo interesus ir sutrukdytų politikams, kurių negalėjo kontroliuoti kitomis priemonėmis“, – sakoma pareiškime.

Be sankcijų A. Lembergui Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) paskelbė varžomąsias priemones prieš šiam politikui priklausančius arba kontroliuojamus keturis juridinius subjektus, įskaitant Ventspilio laisvojo uosto valdybą, Ventspilio plėtros agentūrą, Verslo plėtros asociaciją ir Latvijos tranzito verslo asociacija.

„Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiavo su Latvijos vyriausybe, kovodama su korupcija [šioje šalyje] ir kitur, ir yra įsipareigojusios mūsų bendram reikalui. Šie JAV veiksmai pabrėžė JAV įsipareigojimą Latvijai ir mūsų bendrą ryžtą patraukti korumpuotus oligarchus atsakomybėn už jų veiksmus prieš svarbią sąjungininkę Europoje“, – sakoma Iždo departamento pranešime.

Vadinamasis Magnitskio įstatymas atveria kelią uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, didelio masto korupcija ar pinigų plovimu, suvaržyti jų prieigą prie JAV finansų sistemos, taip pat įšaldyti jų turtą.

Rusijos teisininkas Sergejus Magnitskis, kurio vardu pavadintas minėtas įstatymas, 2009 metų lapkritį mįslingai mirė kalėjime, prieš tai atskleidęs didžiulio masto lėšų grobstymo schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai.

Direktorių valdybos sprendimas išrinkti D. Malpassą buvo paskelbtas po „atviro, skaidraus“ kandidatų iškėlimo, kuriame galėjo dalyvauti visų šalių narių piliečiai, sakoma Pasaulio banko pranešime.

Tačiau visi 13 šios organizacijos prezidentų buvo amerikiečiai vyrai.

Pasak departamento analizės, respublikonų planas leistų Jungtinių Valstijų ekonomikai artimiausius 10 metų kasmet augti apie 2,9 proc. Tai esą leis valdžiai generuoti daugiau pajamų, kurios užkamšys dėl mažesnių mokesčių atsiradusias biudžeto skyles.

Respublikonai Atstovų rūmuose bei Senate priėmė skirtingus mokesčių reformos variantus, tad dabar šalys privalo sėsti prie derybų stalo ir pasiekti kompromisą dėl vieningo plano.

„Prezidento administracija siekia įgyvendinti mokesčių reformą ir kitas ekonomikos augimą skatinančias iniciatyvas, kurios valdžiai ilguoju laikotarpiu generuotų žymias pajamas“, - pranešime sakė JAV iždo sekretorius Stivenas Mnučinas (Steven Mnuchin).

Tačiau dauguma ekonomistų abejoja, ar respublikonų skaičiavimai yra teisingi ir ar mokesčių karpymas atsipirks savaime. Be to, kai kurių ekspertų skaičiavimuose prognozuojamas silpnesnis ekonomikos augimas, nei numato respublikonai.

Tuo tarpu nepriklausomas mokesčių komitetas skaičiuoja, kad Senato mokesčių reformos planas iki 2027 m. biudžeto deficitą gali padidinti 1 trln. dolerių.