Po šių D. Trumpo pareiškimų ir reikalavimų sąjungininkėms nedelsiant padidinti išlaidas gynybai, NATO šalių lyderiai surengė neplanuotą pasitarimą.

Prezidentas sakė, kad jei kitos Šiaurės Atlanto aljanso narės nevykdys įsipareigojimų gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, Jungtinės Valstijos pasitrauks iš NATO. D. Trumpas įspėjo apie „sunkias pasekmes“, jei sąjungininkės nedelsiant nesiims priemonių didinti išlaidas gynybai.  

Antrąją viršūnių susitikimo dieną D. Trumpas pakartojo reikalavimą šalims iškart padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, o ne laukti iki 2024 metų, ir galiausiai šias išlaidas padidinti iki 4 proc. BVP.

Per sąjungininkių susitikimą su Ukraina ir Sakartvelu „D. Trumpas pasinaudojo jo kalbai skirtu laiku ir grįžo prie dalijimosi našta klausimo“, sakė vienas diplomatinis šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Todėl NATO vadovas Jensas Stoltenbergas „sušaukė susitikimą Atlanto Tarybos formatu, apimančiu visas 29 Aljanso šalis“, pridūrė šaltinis.

Jis atsisakė komentuoti pranešimus, kad D. Trumpas pagrasino išvis pasitraukti iš NATO.

Kitas diplomatinis šaltinis sakė, kad „vyksta speciali sesija dėl dalijimosi našta“.

Kritikuodamas sąjungininkes D. Trumpas ypač išskyrė Vokietiją ir jos kanclerę Angelą Merkel.

„D. Trumpas paminėjo kelias šalis, ypač Vokietiją“, – sakė pirmasis šaltinis ir pridūrė, kad buvo „griežto kalbėjimo, kelis kartus paminint Vokietiją“ ir net jos kanclerę, „pavadinant ją Angela“.

Diena anksčiau JAV prezidentas pareiškė, kad Vokietija dėl dujotiekio susitarimo su Maskva tapo „Rusijos belaisve“ ir kad Berlynas turėtų daugiau skirti gynybai.