„Tai siauras sprendimas“, – sakė jis Ispanijos televizijai ir paaiškino, kad 2013 metais buvo nuvykęs į Iraną dalyvauti prezidento Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio) prisaikdinimo ceremonijoje.
„Nuvykau kaip visų, kas derėjosi dėl susitarimo, atstovas“, – sakė jis.
Susitarimas, turintis užtikrinti, kad Teheranas nepasigamintų branduolinių ginklų, buvo pasiektas 2015 metais. Šių metų gegužę Jungtinės Valstijos iš susitarimo pasitraukė.
„Žmonės privalo vykti į sudėtingiausias šalis, kad tęstųsi derybos. Labiausiai mane šokiruoja, kad tokie žmonės vertinami lygiai taip pat kaip kiti (kalbant apie leidimą ar neleidimą įvažiuoti)", – sakė jis.
ES gyventojai prieš kelionę į JAV trijų mėnesių ar trumpesniam laikotarpiui turi internetu pateikti paraiškas. Tačiau nuo 2015 metų žmonės, kurie anksčiau yra keliavę į Iraną, Iraką, Siriją, Sudaną, Libiją, Somalį ar Jemeną, nebegali gauti leidimo pagal šią paspartintą tvarką ir turi kreiptis dėl vizos.
Šis suvaržymas paprastai netaikomas vyriausybės darbuotojams, bet J. Solana 2013 metais tokio posto neužėmė.
„Jie (Jungtinėse Valstijose) turi kompiuterį su algoritmu, ir jei šis žino, kad neseniai vykai į Iraną, išbraukia tave iš sistemos, – sakė jis. – Bandysiu pasiekti, kad jie mane priimtų – man reikia nuvažiuoti, nes ten dirbu, esu kelių universitetų profesorius.“
Ispanas J. Solana NATO vadovavo nuo 1995 iki 1999 metų, o vėliau tapo Europos Sąjungos užsienio politikos vadovu ir šias pareigas ėjo iki 2009-ųjų.
