Netoli jėgainės gyvenanti Aldona Žiliukienė pasakojo, kad naktį apylinkes sudrebinęs didžiulis griausmas sukėlė paniką.
„Galvojome, kad jau prasideda karas“, – sakė A. Žiliukienė.
Dusetų seniūnijos, kuriai priklauso Padustėlio kaimas, seniūnas Darius Steponavičius tuojau po avarijos portalui kauno.diena.lt sakė, jog tikisi gauti išsamią informaciją apie avarijos priežastis.
Tačiau praėjus daugiau nei mėnesiui, seniūnui taip ir nebuvo pateikta jokia bendruomenei aktuali informacija.
„Įmonės, kuriai priklausė jėgainė, jokių atstovų taip ir nepamačiau – jie pas mane taip ir nepasirodė, nors ne kartą skambinau ir bandėme tartis dėl susitikimo. Kiek žinau, jokios ekspertizės (dėl avarijos priežasčių – aut. past.) jie ir nedarė. Kažką pasamdė, surinko, sutvarkė ir išvažiavo“, – pasakojo seniūnas.
Galvojome, kad jau prasideda karas.
Portalo kauno.diena.lt duomenis, Zarasų rajone sulūžusi jėgainė buvo ne nauja – prieš pastatant buvo jau eksploatuota.
Remiantis Aplinkos ministerijos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) ir portalo kauno.diena.lt savarankiškai surinktais duomenimis, 2022–2023 metais Lietuvoje įvyko penkios vėjo elektrinių avarijos: dvi – Anykščių rajone ir po vieną – Tauragės, Zarasų ir Akmenės rajonuose.
Krentantys kone 200 m aukščio ir šimtus tonų sveriantys įrenginiai sukelia stulbinamą efektą: sudreba žemė, suvirpa langai, sutraška medinių pastatų sienos.
