Svetima kova
Pasaulinė žiniasklaida nevynioja žodžių į vatą ir savo antraštėse skelbia, kad pasaulis Jemeną paprasčiausiai paliko mirti.
JT skelbia apie tūkstantines žuvusiųjų minias, dar daugiau sužeistųjų, iš bado, dėl antisanitarinių sąlygų ar milžiniško choleros protrūkio mirštančius niekuo dėtus vaikus ir suaugusiuosius. Žmonės šiame kontekste jau seniai tapę savotiška aukų statistikos suvestine.
Šiandien Jemenas apimtas didžiausios žmogaus sukeltos humanitarinės krizės pasaulyje: apie 80 proc. jemeniečių reikia humanitarinės pagalbos, 14 mln. žmonių stovi ant bado ir mirties slenksčio.
Visa tai – oficialūs duomenys, kuriuos pateikia JT ir kitos tarptautinės organizacijos, stebinčios padėtį Jemene.
Konflikte susikerta daugybė skirtingų interesų grupių, tačiau keli ryškiausi žaidėjai yra ne Jemeno žmonės, o kaimyninės šalys.
Šis konfliktas laikomas regioninės galios kova tarp amžinų Viduriniųjų Rytų priešininkų šiitiško Irano ir sunitiškos Saudo Arabijos. Tai lyg svetimas, religinių priešybių kurstomas karas, kariaujamas trečiojoje šalyje, kuri dar iki ją nualinusių kovų buvo vargingiausia arabų pasaulio valstybė.
O juk Jemenas yra strategiškai svarbus, nes jis įsikūręs ant sąsiaurio, jungiančio Raudonąją jūrą su Adeno įlanka, per kurią nuolat gabenama daugiausiai pasaulio naftos.
Valdžios tranzicija
Kaip sako BBC, Jemeno krizės pradžią iš dalies galima tapatinti su nesklandžia valdžios tranzicija, kurią išprovokavo Arabų pavasario protestai, paskatinę ilgamečio – net 33 metus valdžiusio – šalies autoritarinio prezidento Ali Abdullah Saleho nuvertimą. Po šio įvykio 2011 m. valdžia buvo perduota jo pavaduotojui Abdrabbuh Mansourui Hadi.
Nors jemeniečiai nuvertė žiaurumu garsėjusį valstybės vadovą, šalies gyvenimas staiga nepasitaisė: naujajam prezidentui A.M.Hadi teko stoti į kovą su įvairiomis problemomis, įskaitant džihadistų išpuolius, separatistinį judėjimą šalies pietuose, nuolat pasireikšdavusį saugumo personalo lojalumą senajam Jemeno lyderiui A.A.Salehui, taip pat korupciją, nedarbą ir maisto trūkumą.
Husių judėjimas, priklausantis musulmonų mažumai šiitams ir anksčiau kovojęs ne viename sukilime prieš buvusį prezidentą A.A.Salehą, pasinaudojo naujojo prezidento silpnumu ir perėmė šiaurinės Saados provincijos bei kaimyninių teritorijų kontrolę.
Kai kurie iš šių išpuolių gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.
Nusivylę valdžios pasikeitimo neveiksnumu, daugelis paprastų jemeniečių, įskaitant ir musulmonus sunitus, prisijungė prie husių ir 2014-ųjų pabaigoje – 2015-ųjų pradžioje perėmė sostinės Sanos kontrolę.
Husiai ir saugumo pajėgos, kurios liko ištikimos A.A.Salehui, bandė perimti visos šalies kontrolę. Manoma, kad pastarasis žaidė komplikuotą žaidimą ir palaikė savo ankstesnius priešus, kad vėliau pasinaudojęs proga atgautų valdžią. Šie neramumai 2015 m. kovą paskatino A.M.Hadi palikti šalį.
Susirūpinę dėl grupės, kuriai, kaip manoma, karinę paramą teikė šiitiškas Iranas, kilimo, Saudo Arabija ir aštuonios kitos daugiausia sunitiškos arabų valstybės pradėjo oro smūgių kampaniją, kurios tikslas buvo atkurti A.M.Hadi vyriausybę.
Naujai sudaryta proarabiška koalicija sulaukė logistinės ir žvalgybos paramos iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos.
Artėjant prie katastrofos
Jemene užvirusio karo pradžioje Saudo Arabijos pareigūnai prognozavo, kad šis karas truks tik kelias savaites. Tačiau jau praėjo ketveri metai ir užtikrinto išėjimo iš šios karinės aklavietės dar nematyti.
2015 m. rugpjūtį koalicijos pajėgos užėmė pietinį Adeno uostamiestį, suteikdami husiams ir jų sąjungininkams galimybę per artimiausius keletą mėnesių palikti Jemeno pietus. A.M.Hadi sukūrė laikiną vyriausybė Adene, tačiau ji stengėsi teikti tik pagrindines paslaugas ir saugumą, o prezidentas ir toliau išliko tremtyje.
Husiai nebuvo išstumti iš Sanos ir galėjo išlaikyti trečio didžiausio šalies miesto Taizo apgultį bei leisti balistines raketas į Saudo Arabijos pusę – tai jie ir darė.
Kariai iš al Qaedos padalinio arabų pusiasalyje ir su jais konkuruojanti vietinė Islamo Valstybės (IS) filialo grupė pasinaudojo chaosu, apimdami teritoriją pietuose ir joje vykdydami mirtinus išpuolius, ypač Adene.
Balistinės raketos paleidimas į Rijadą 2017 m. lapkritį paskatino Saudo Arabijos vadovaujamą koaliciją sugriežtinti Jemeno blokadą.
Prezidentą A.M.Hadi palaikanti koalicija teigė, kad šia blokada norėjo sustabdyti ginklų kontrabandą iš Irano pusės. Žinoma, šiuos kaltinimus Teheranas iš karto atmetė. Iranas kaltinamas ne tik karine amunicija ar vietiniais kariais, bet ir finansais remiantis Jemeno husius.
Kad ir kaip būtų, visi koalicijos apribojimai lėmė gerokai padidėjusias maisto ir kuro kainas, todėl daugybė žmonių ir šiandien susiduria su maisto trūkumu bei badu.
2018 m. birželį koalicija bandė išeiti iš aklavietės mūšio lauke, nusitaikydama į sukilėlių kontroliuojamą Raudonosios jūros miestą Chudaidą. Šio miesto uostas yra pagrindinė gelbėjimo priemonė beveik dviem trečdaliams Jemeno gyventojų.
JT pareigūnai įspėjo, kad situacija gali tapti katastrofiška, jei uostas būtų sugriautas ar užblokuotas. Kariaujančios pusės mėgino derėtis įsiterpus Švedijai: praėjusį gruodį Jemeno vyriausybės ir husių atstovai sutiko su ugnies nutraukimu Chudaidos mieste ir uoste, pažadėjo perskirstyti savo pajėgas iki sausio mėnesio vidurio. Tačiau šis procesas dar tęsiasi, todėl baiminasi, kad sandoris gali žlugti.
Aukos vestuvėse
JT sako, kad kovose nuo 2015 m. kovo žuvo daugiau nei 7 tūkst. civilių ir daugiau nei 11 tūkst. buvo sužeista. 65 proc. šių mirčių įvyko dėl Saudo Arabijos koalicijos Jemenui suduotų oro smūgių.
Tarptautinė grupė, stebinti pilietinį karą, mano, kad tokių mirčių skaičius yra daug didesnis. JAV įsikūrusi nevyriausybinė organizacija "Armed Conflict Location & Event Data Project" apskaičiavo, kad nuo 2016 m. sausio buvo nužudyta daugiau nei 67 600 civilių ir kovotojų. Savo apskaičiavimuose jie rėmėsi naujienų pranešimais apie kiekvieną smurtinį incidentą.
Nuo 2015 m. "Human Rights Watch" dokumentavo apie 90 akivaizdžiai neteisėtų koalicijos oro erdvės smūgių, dėl kurių nukentėjo jemeniečių namai, turgavietės, ligoninės, mokyklos ir mečetės. Kai kurie iš šių išpuolių gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.
2018 m. koalicija bombardavo vienas vestuves, nužudydama 22 žmones, tarp jų – aštuonis vaikus. Užfiksuota, kad koalicija bombardavo ir vaikų pilną autobusą – tąkart žuvo ne mažiau kaip 26 vaikai.
"Human Rights Watch" nustatė, kad JAV kilmės amunicijos liekanų yra daugiau nei 20-ies išpuolių vietoje, įskaitant minėtus išpuolius prieš vestuvininkus ir autobusą.
Ar tikrai nepasieks?
JAV Atstovų Rūmai blokavo 8,1 mlrd. dolerių (7,2 mlrd. eurų) sandorį dėl ginkluotės pardavimo Saudo Arabijai ir kitiems sąjungininkams, kurie, kaip manoma, šią ginkluotę naudoja Jemeno kare.
Įstatymų leidėjai, kurių daugelis yra įtūžę dėl numanomo Rijado vaidmens pernai įvykdytame arabų žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudyme, patvirtino tris rezoliucijas, neleidžiančias įvykdyti prieštaringai vertinamų ginkluotės pardavimų pagal anksčiau šiais metais JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtas nepaprastąsias priemones.
Prezidentas siekia užtikrinti, kad įvyktų 22 atskiri pardavimai, per kuriuos Saudo Arabijai, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Jordanijai būtų perduota tiksliai nutaikomų bombų ir kitokių ginklų bei įrangos, taip pat būtų vykdoma orlaivių priežiūra.
D.Trumpo administracija gegužę atliko neįprastą manevrą, kad apeitų Kongresą ir patvirtintų šiuos pardavimus. Administracija argumentavo, kad Iranas kelia fundamentalią grėsmę Vidurio Rytų stabilumui.
Ne savas parakas
Neseniai tarptautinėje žiniasklaidoje mirgėjo naujienos, kad Saudo Arabijos krovininis laivas atplaukė į uostą Pietų Prancūzijoje, kur į jį turėjo būti pakrautas karinis krovinys. Jis turėjo pasiekti Saudo Arabiją ir veikiausiai būti panaudotas kariniuose veiksmuose prieš Jemeną. Šią informaciją paviešino žurnalistinius tyrimus atliekanti interneto svetainė "Disclose".
Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly įstatymų leidėjams, piktai užsipuolusiems vyriausybę dėl tokios prekybos ginklais, turėjo savo atsakymą: "Jei tai tiesa, nejau tai būtų siurprizas? Ne, nes esame pasirašę susitarimą su Saudo Arabija".
Kiek anksčiau "Disclose" paviešino įslaptintą kariuomenės pažymą, kurioje išsamiai aprašoma, kaip Jemeno kare prieš sukilėlius husius naudojami prancūziški tankai ir artilerija. Tai kertasi su oficialia vyriausybės pozicija.
Prancūzija – trečia pagal dydį ginklų eksportuotoja pasaulyje. Ji laiko Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus svarbiomis klientėmis, todėl iki šiol nepasiduoda spaudimui nebepardavinėti karinės įrangos Persijos įlankos šalims.
Vaikai-kariai
Tačiau tikrai ne tik trečiųjų šalių karinė amunicija dominuoja Jemeno kare: pačių husių ginkluotė pražudė daugybė jemeniečių arba jiems užkirto kelią pasiekti savo namus.
Husių, vyriausybės ir ją palaikančiųjų pajėgos bei kitos ginkluotos grupės savo gretose verbavo vaikus-karius. 2017 m. JT patvirtino 842 atvejus, kai ne vyresni nei 11 metų berniukai buvo įtraukti į karinius veiksmus – iš jų beveik du trečdaliai buvo priskirti husių pajėgoms. Pagal Jemeno ir tarptautinę teisę 18 metų yra minimalus karo tarnybos amžius.
Tačiau šiame konflikte kenčia ne tik berniukai. Jemene moterys patiria tiek didelę teisinę, tiek praktinę diskriminaciją. Pasak JT, smurtas prieš moteris šalyje reikšmingai išaugo – apie 3 mln. moterų ir mergaičių kasdien rizikuoja patirti smurtą.
Priverstinės santuokų, įskaitant vaikų santuokas, skaičius žymiai padidėjo. Jemenas neturi minimalios santuokos amžiaus ribos. Moterys ar merginos negali susituokti be vyro globėjo leidimo ir neturi lygių teisių į santuokos nutraukimą, paveldėjimą ar vaiko globą. Teisinės apsaugos nebuvimas palieka grėsmę namų aplinkos ir seksualinei prievartai.
Jemenas nėra prisijungęs prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo.
Merdintys košmare
Norvegijos pabėgėlių tarybos duomenimis, konflikto Jemene metu buvo perkelta į kitas šalis net 4,3 mln. žmonių – iš jų apie 3,3 mln. negrįžo į savo namus. Maždaug 60 proc. žmonių buvo perkelti po konflikto eskalacijos, kuri prasidėjo prieš ketverius metus.
177 000 žmonių peržengė Jemeno sienas ir persikėlė į kaimynines šalis, ieškodami apsaugos.
Šalyje likę tūkstančiai civilių mirė ir vis dar miršta dėl tokių priežasčių kaip nepakankama mityba, ligos ir prasta sveikata. Šias priežastis sukelia viską niokojantis karas.
Apie 80 proc. Jemeno gyventojų – 24 mln. žmonių – reikia humanitarinės pagalbos.
Maždaug 20 mln. žmonių reikia pagalbos, kad jie galėtų pakankamai maitintis, įskaitant beveik 10 mln. žmonių, kurie, pasak JT, yra tik per žingsnį nuo bado. Beveik 240 tūkst. tų žmonių, kaip teigiama JT ataskaitoje, patiria katastrofišką alkio lygį.
Daugiau kaip 3 mln. žmonių, įskaitant 2 mln. vaikų, turi labai rimtų mitybos sutrikimų, todėl jie yra labiau pažeidžiami įvairių ligų. Labdaros organizacija "Gelbėkit vaikus" apskaičiavo, kad nuo 2015 m. balandžio iki 2018 m. spalio dėl maisto trūkumo, kitaip tariant, iš bado, galėjo mirti 85 tūkst. vaikų.
Kadangi tik pusė iš 3 500 šalies medicinos įstaigų visiškai funkcionuoja, beveik 20 mln. žmonių neturi galimybės gauti tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų. Ir net jei jie galėtų gauti medicininę pagalbą užsienyje, dėl Saudo Arabijos koalicijos blokados dažniausiai negali kirsti Jemeno sienų ir yra pasmerkti merdėti savo šalyje.
Tai lyg svetimas, religinių priešybių kurstomas karas, kariaujamas trečiojoje šalyje.
Be to, beveik 18 mln. jemeniečių neturi pakankamai švaraus vandens ar prieigos prie tinkamų sanitarinių sąlygų.
Tai išprovokavo masinį choleros protrūkį. Prasidėjęs 2016 m., jis vis dar daro įtaką šaliai. Manoma, kad daugiau kaip 1,4 mln. žmonių užsikrėtė šia liga. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nuo 2017 m. balandžio iki 2019 m. kovo nuo choleros Jemene mirė daugiau nei 2 800 žmonių.
Kalnuotose kaimiškoje teritorijose žmonės tarsi visiškai atskirti nuo ir taip merdinčio Jemeno pasaulio: jie neturi kuro, kuris dėl koalicijos blokados ir krizės tapo neįperkamas, todėl negali maisto ar vandens atsigabenti į savo namus. Vienintelis kelias – didelius, kalnuotus atstumus keliauti pėsčiomis ir viską gabentis ant savo pečių. Tokios užduoties dažnai imasi ir paauglės mergaitės, kadangi tėvai dažniausiai tam yra jau per silpni.
Netikėti posūkiai
Husių ir buvusio autoritarinio prezidento A.A.Saleho aljansas 2017 m. lapkritį žlugo, nepasidalijus didžiausios Sanos mečetės valdymo.
Husių kovotojai pradėjo operaciją, kad perimtų visišką sostinės kontrolę, o 2017 m. gruodį paskelbė, kad A.A.Salehas buvo nužudytas.
Separatistai, siekiantys nepriklausomybės pietų Jemene, kuris prieš susijungimą su šiaure 1990 m. buvo atskira šalis, sudarė sudėtingą aljansą su kariais, kurie buvo lojalūs prezidentui A.M.Hadi. Visa tai 2015 m. buvo daroma dėl to, kad sustabdytų Husių invaziją į Adeno miestą.
Tačiau 2018 m. sausį separatistinis judėjimas, žinomas kaip Pietinė pereinamojo laikotarpio taryba (STC), apkaltino A.M.Hadi vyriausybę dėl korupcijos ir netinkamo valdymo bei pareikalavo nušalinti ministrą pirmininką.
Padėtis tapo dar sudėtingesnė dėl Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos pasidalinimo. Nuolat pranešama, kad Saudo Arabija palaiko A.M.Hadi, kuris pats yra Rijade, o Jungtiniai Arabų Emyratai yra glaudžiai susiję su separatistais.
Adene buvo atkurta bent jau dalinė ramybė, tačiau įtampa tarp skirtingų grupių išlieka ir šiandien.
