Penktadienį Maskvos šiauriniame pakraštyje esančiame priemiestyje esančioje „Crocus City Hall“ salėje ginkluoti užpuolikai nužudė mažiausiai 133 žmones, o atsakomybę už išpuolį prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS).

Rusijos valdžios institucijos kol kas neapkaltino šios grupuotės, o prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad užpuolikai buvo sulaikyti, kai „keliavo Ukrainos link, kur, preliminariais duomenimis, jie turėjo langą kirsti sieną“.

Rusijos saugumo tarnyba FSB anksčiau teigė, kad užpuolikai „palaikė ryšius“ su žmonėmis Ukrainoje, bandydami pabėgti iš šalies.

J. Huntas sekmadienį televizijai „Sky News“ sakė: „Tai, ką sako Rusijos vyriausybė, vertinu labai atsargiai [...] po to, ką matėme iš jų per pastaruosius kelerius metus.“

Mes žinome, kad jie kuria propagandos dūmų uždangą, kad apgintų visiškai nedorą invaziją į Ukrainą.

„Mes žinome, kad jie kuria propagandos dūmų uždangą, kad apgintų visiškai nedorą invaziją į Ukrainą“, – kalbėjo jis.

„Tačiau tai nereiškia, kad tai nėra tragedija, kai žūsta nekalti žmonės, kai vyksta siaubingi sprogdinimai“, – pridūrė J. Huntas.

Jis įspėjo, kad JK ir kitos Europos šalys turėtų būti neabejotinai susirūpinusios dėl IS sugrįžimo į pasaulinę areną.

„Mums šioje šalyje labai pasisekė, kad turime neįtikėtinai įspūdingas žvalgybos agentūras, kurioms pastaraisiais metais pavyko užkirsti kelią daugeliui terorizmo grėsmių, tačiau turime išlikti budrūs“, – sakė jis „Sky News“.

„Jei tai „Islamo valstybė“, jie visiškai nesirenka to, ką daro, jie pasirengę žudyti pačiais baisiausiais būdais“, – nurodė J. Huntas.

Tai J. Huntas pranešė trečiadienio vakarą tviteryje.

J. Huntas konkuravo su B. Johnsonu rinkimuose dėl konservatorių partijos lyderystės, o kartu ir premjero posto, tačiau balsavimą aiškiai persvara pralaimėjo.

J. Huntas rašė, kad mielai būtų likęs užsienio reikalų sekretoriumi, tačiau jis gerbiąs B. Johnsono norą suburti naują komandą.

„The Guardian“ rašo, kad B. Johnsonas atleido ir dar kelis vyriausybės narius. Tarp jų yra gynybos sekretorius Penny‘is Mordauntas. Jie esą buvo priversti palikti postus, nes rėmė B. Johnsono konkurentą J. Huntą. Dėl šios priežasties pareigas turėjo palikti ir prekybos sekretorius Liamas Foxas, ekonomikos sekretorius Gregas Clarkas bei švietimo sekretorius Damianas Hindsas.

Karalienė Elžbieta II trečiadienį oficialiai paskyrė B. Johnsoną vadovauti vyriausybei.

Tai pirmadienį po krizinio vyriausybės posėdžio Londone pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Jeremy‘is Huntas.

Kartu J. Huntas pabrėžė, kad jo šalis neieško „konfrontacijos“ su Teheranu po to, kai Iranas sulaikė su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojantį tanklaivį „Stena Impero“.

„Mes dabar sieksime, jog būtų sukurtos Europos vadovaujamos jūrinės apsaugos pajėgos, kad ir įgulos, ir kroviniai galėtų saugiai praplaukti šiuo centriniu regionu“, - kalbėjo J. Huntas. Tačiau jis pabrėžė, kad planuojama misija „nėra JAV spaudimo Iranui dalis“. „Mes neieškome konfrontacijos su Iranu“,- akcentavo britų diplomatijos vadovas.

Iranas britų tanklaivį „Stena Impero“ konfiskavo penktadienį praėjus kelioms valandoms po to, kai Gibraltaro aukščiausiasis teismas 30 dienų pratęsė Irano tanklaivio „Grace 1“ sulaikymą.

Britai tanklaivį Viduržemio jūroje sulaikė liepos 4-ąją kilus įtarimams, kad jis, pažeisdamas ES sankcijas, gabena naftą į Siriją. Iranas tai neigia ir Londono veiksmus vadina neteisėtais.

Favoritu vėliau šį mėnesį pakeisti premjero poste Theresą May (Terezą Mei) laikomas B. Johnsonas rinkėjams žada bet kokiu atveju išvesti šalį iš Europos Sąjungos spalio 31 dieną.

Tačiau per pirmuosius ir vienintelius tiesioginius kandidatų į premjerus debatus J. Huntas apkaltino savo konkurentą nesant atvirą dėl rizikos palikti bloką neturint susitarimo su Briuseliu.

„Jei norime sėkmingo „Brexit“, (kalbame) ne apie aklą optimizmą, o supratimą detalių, dėl kurių gausime tinkamą šaliai susitarimą“, – pareiškė užsienio reikalų sekretorius J. Huntas.

Buvęs Londono meras ir J. Hunto pirmtakas Užsienio reikalų ministerijos vadovo poste B. Johnsonas garsėja savo retorika ir pokštais, tačiau yra kritikuojamas dėl savo miglotų planų, jei užimtų ministro pirmininko pareigas.

Jis atsikirto, kad „patyrėme pakankamai pralaimėjimų“, ir pareiškė padėsiantis Britanijai „atgauti savo išskirtinumą“ bei išeiti „iš pražūties rato“.

Balsavimo biuleteniai jau išsiųsti maždaug 160 tūkst. valdančiosios Konservatorių partijos narių, kurie išrinks naująjį savo lyderį, automatiškai tapsiantį JK premjeru. Balsavimo rezultatai bus paskelbti liepos 23-ąją.

Remiantis naujausios „YouGov“ apklausos rezultatais, 74 proc. torių palaiko B. Johnsoną, tačiau per valandos trukmės per televiziją ITV transliuotus debatus J. Huntas pademonstravo, kad nežada pasiduoti be kovos.

Antradienio vakarą J. Huntas nekart pertraukė savo priešininką ir kritikavo jį už tai, kad vengė atsakyti į kai kuriuos klausimus, įskaitant ir klausimą, ar atsistatydintų, jei „Brexit“ neįvyktų kaip žadėta.

B. Johnsonas, sukėlęs nemažai pasipiktinimo Briuselyje dėl savo perdėtų pareiškimų apie ES prieš 2016-ųjų „Brexit“ referendumą, pateikė sau būdingą lengvabūdišką atsakymą.

„Nenoriu suteikti ES perspektyvos, kad jie gali paskatinti mano atsistatydinimą nepritardami susitarimui“, – pareiškė kandidatas į JK premjerus.

„Brexit“ be susitarimo kaina

Abu kandidatai tvirtina galintys persiderėti dėl JK pasitraukimo iš ES sąlygų, kurias Th. May suderino su Briuseliu ir kurias keliskart atmetė britų parlamentas. Dėl to premjerė buvo priversta dukart atidėti „Brexit“.

ES savo ruožtu tvirtina, kad dėl susitarimo naujų derybų nebus, o tiek J. Huntas, tiek B. Johnsonas sako, kad prireikus išves JK iš Bendrijos be jokio susitarimo.

B. Johnsonas pareiškė, kad siekdamas sušvelninti „Brexit“ be susitarimo poveikį panaudotų 39 mln. svarų (43 mln. eurų), skirtų  apmokėti „skyrybų“ su bloku sąskaitą, ir teigė, kad, tinkamai suplanavus, JK pasitraukimas iš ES be susitarimo būtų „itin nebrangus“.

Jis kritikavo J. Huntą už tai, kad šis atsisakė atmesti idėją dar kartą atidėti „Brexit“, o pats pasiūlė sustabdyti JK parlamento darbą, jei įstatymų leidėjai mėgintų užkirsti kelią šalies išstojimui iš bloko be susitarimo.

B. Johnsono teigimu, nesant realios grėsmės, kad Londonas pasitrauks, ES „nežiūrės į mus rimtai“.

„Terminas atneš susitarimą“, – pridūrė jis.

Diplomatinis ginčas

„Brexit“ yra didžiausias Th. May įpėdinio laukiantis iššūkis, keliantis daug nerimo daugumai Konservatorių partijos narių.

Tačiau tiek B. Johnsonas, tiek J. Huntas buvo įtraukti į retą diplomatinį ginčą su artimiausia JK sąjungininke JAV.

Britų ambasadoriaus tiesmuki pareiškimai savaitgalį nutekintoje diplomatinėje korespondencijoje išprovokavo piktų JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žinučių virtinę socialiniame tinkle „Twitter“.

J. Huntas kiek anksčiau pareiškė, kad JAV prezidentas elgiasi „nepagarbiai“ ir yra neteisus kritikuodamas JK vyriausybę bei ambasadorių Kimą Darrochą (Kimą Darošą).

Per debatus B. Johnsonas pasmerkė diplomatinės korespondencijos nutekinimą, bet nepalaikė J. Hunto pažado palikti K. Darrochą jo poste.

B. Johnsonas taip pat pabrėžė savo santykius su Baltaisiais rūmais ir sakė nemanantis, kad „jis (D. Trumpas) pasielgė teisingai,.. bet mūsų santykiai su JAV yra fantastiškai svarbūs“.

J. Huntas varžosi su favoritu laikomu Borisu Johnsonu (Borisu Džonsonu) dėl valdančiosios Konservatorių partijos, kurios dauguma narių palaiko „Brexit“, pirmininko ir tuo pačiu – vyriausybės vadovo posto. Partijos nariai šį mėnesį balsuos, kas turi pakeisti atsistatydinti nusprendusią dabartinę ministrę pirmininkę Theresą May (Terezą Mei).

Užsienio reikalų sekretorius J. Huntas, anksčiau sakęs, kad pasitraukti iš ES be sutarties „būtų klaida, kurios gailėtumėmės ištisas kartas“, pirmadienį išsakė iki šiol tvirčiausią palaikymą tokiam sprendiniui, pateikęs 10 punktų planą.

Išstoti „be sutarties, žinoma, nėra man priimtiniausia kryptis. Vis dėlto jeigu išstojimo sutartis nenusimatytų, tuomet vienintelis būdas išpildyti [2016 metų „Brexit“] referendumo demokratinį mandatą – pasitraukti be sutarties, ir tai mes padarysime“, diplomatijos vadovas sakė per Londone vykusį renginį, organizuotą analitinio centro „Policy Exchange“.

J. Hunto plane siūloma ruošiantis išstojimui be sutarties atšaukti visų vyriausybės departamentų darbuotojų atostogas, taip pat sumažinti pelno mokesčio tarifus.

Vyriausybė taip pat turėtų nukreipti 6 mlrd. svarų (6,7 mlrd. eurų) ūkio šakoms, kurioms labiausiai gresia pavojus dėl „Brexit“ be jokio susitarimo.

„Išleidome kiek daugiau negu trilijoną svarų gelbėdami bankus po finansų krizės, tad jeigu padarėme tai dėl bankų, kodėl neturėtume nuveikti, kas reikalinga mūsų žvejams arba ūkininkams?“ – klausė J. Huntas.

Jis planuoja panaudoti dalį 26 mlrd. svarų „rezervo“, sukauptų dešimtmetį vykdant griežto taupymo politiką po finansų krizės.

„Fiskalinė ugnies galia“

„Kai susiduriame su ekonomikos sukrėtimu, paveiktoms ūkio šakoms paramą rasime paprastoje ekonomikoje, - sakė J. Huntas. – Tai laikina parama, bet leis jiems pakeisti savo verslo modelius.“

Tačiau iždo kancleris Philipas Hammondas (Filipas Hamondas), prižiūrėjęs daugelį biudžeto išlaidų karpymų, iškart atmetė J. Hunto planą.

„Fiskalinė ugnies galia“, mūsų sukaupta „Brexit“ be sutarties atvejui, galės būti panaudota papildomoms išlaidoms tik tuo atveju, jeigu išstosime su tvarkingu pereinamuoju laikotarpiu“, – per „Twitter“ parašė Ph. Hammondas.

„Jeigu ne, ji visa bus reikalinga užkamšyti spragai, kurią „Brexit“ be sutarties padarys viešuosiuose finansuose“, – pridūrė jis.

J. Hunto varžovas B. Johnsonas irgi savaitgalį sakė ketinąs skirti apie 25 mlrd. svarų finansuoti savo „Brexit“ planams, įskaitant pažadą panaikinti sprendimą įšaldyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

J. Huntas įsitikinęs, kad ES atnaujins derybas dėl „Brexit“ sąlygų, jeigu iškils rimtas pavojus Britanijai išstoti be sutarties. Jis sakė, kad dabartinį galutinį „Brexit“ terminą – spalio 31-ąją – prašytų atidėti tik tuo atveju, jeigu būtų aišku, kad sutartis netrukus bus sudaryta.

„Būdamas premjeras rugsėjo 30-ąją priimsiu sprendimą, ar yra reali galimybė suderinti naują sutartį, kurią galėtų priimti Bendruomenių Rūmai“, – sakė jis.

„Jeigu nuspręsčiau, kad joks susitarimas nebus pasiektas, nedelsdamas nutrauksiu visas diskusijas su Europos Sąjunga ir visos šalies dėmesį sutelksiu į pasiruošimus [išstoti] be sutarties“, – pridūrė J. Huntas.

Savo ruožtu jo konkurentas ministro pirmininko rinkimuose Jeremy'is Huntas ketina pradėti derybas su ES pareigūnais dėl „Brexito“ sutarties pakeitimų.

„Kaip žinote, yra apie 26 mlrd. svarų atsargų. Pinigų yra. Taip pat manome, kad yra vietos protingiems mokesčių apkarpymams, darysime ir tai“, – apie pasiruošimą „Brexitui“ kalbėjo B. Johnsonas.

Kaip rašo „Reuters“, B. Johnsonas patikino nemanantis, kad JK pasitrauks iš Europos Sąjungos be susitarimo, tačiau, pasak jo, yra daugybė būdų sumažinti kietojo „Brexito“ padarinius.

Tuo tarpu J. Hunto prioritetas – išsiderėti geresnę „Brexito“ sutartį. Vis dėlto užsienio reikalų sekretorius tvirtino pradėsiąs pasiruošimą kietajam „Brexitui“ nuo pat pirmos dienos premjero poste, jei Briuselis nesutiktų keisti JK išstojimo sutarties, skelbia „The Telegraph“.

Prieš derybas su ES J. Huntas taip pat tikisi sulaukti britų parlamento paramos naujajam „Brexito“ planui.

Pasak J. Hunto, Londono ir Briuselio derybos rugsėjį truktų tris savaites, tačiau jos būtų atšauktos, jei iki rugsėjo 30 d. nepavyktų pasiekti susitarimo.

„Jei man atrodys, kad sutarimo pasiekti nepavyksta, aš tučtuojau nutrauksiu visas diskusijas su ES ir sutelksiu visos šalies dėmesį ties pasiruošimu „Brexitui“ be sutarties“, – pareiškė J. Huntas.

Šiuo metu favoritu laikomas buvęs užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), besivaržantis su dabartiniu diplomatijos vadovu Jeremy Huntu (Džeremiu Hantu).

Iš kovos turėjo pasitraukti mažiausiai – 75 – balsus gavęs aplinkos sekretorius Michaelas Gove'as (Maiklas Gouvas).

Per penktąjį rinkimų etapą B. Johnsonas vėl surinko daugiausia torių įstatymų leidėjų balsų – 160 iš 313. J. Huntas surinko 77 balsus.

„Man didelė garbė, kad surinkau daugiau nei 50 proc. balsų per paskutinį balsavimo etapą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė B. Johnsonas.

„Laukiu galimybės išvykti kelionės po JK ir pristatyti savo planą, kuris leis užbaigti „Brexit“, suvienyti mūsų šalį ir sukurti geresnę ateitį mums visiems“, – pridūrė jis.

Tuo metu M. Gove'as pareiškė esąs „nusivylęs“ rezultatu, bet besididžiuojantis savo kampanija.

„Man teko garbė turėti galimybę išdėstyti viziją mūsų didžios šalies ateičiai. Nuoširdžiai sveikinu Borisą ir Jeremy!“ – sakė jis.

Didžioji Britanija karštligiškai ieško lyderio, praeitą mėnesį premjerei Theresai May (Terezai Mei) paskelbus, kad ji atsistatydina, nesugebėjusi laiku užtikrinti „Brexit“.

Jos įpėdiniui teks spręsti giliausią per kelis dešimtmečius Britanijos politinę krizę, taip pat nustatyti būsimus naujus ryšius su Europa.

Kuris iš šių finalininkų galiausiai taps lyderiu, ateinantį mėnesį savo balsais nuspręs 160 tūkst. paprastų Konservatorių partijos narių.

„Tai tikrai yra vienintelis dabartinės situacijos sprendimas“, – sakė jis Berlyne. J. Huntas pridūrė, kad atidėjus „Brexit“ datą Britanija ir ES liktų „paralyžiuotos“.

Aistras kelianti „apsidraudžiamoji priemonė“ numato, kad net po „Brexit“ Britanija pasiliks ES muitų sąjungoje, kol bus rastas būdas – pavyzdžiui, ateityje pasirašius susitarimą dėl laisvosios prekybos – užtikrinti, kad Airijos ir JK provincijos Šiaurės Airijos sienoje neatsirastų patikros punktų.

Išsprendus šį klausimą vyriausybė galėtų užsitikrinti parlamento paramą „skyrybų“ su ES sutarčiai bei garantuoti, kad ir toliau bus vykdomas 1998 metais pasiektas Belfasto taikos susitarimas, mano J. Huntas.

„Jei pavyktų padaryti tokį pakeitimą, esame tikri, kad galime prastumti šį susitarimą“ per parlamentą, pareiškė jis dieną, kai britų premjerė Theresa May (Tereza Mei) išvyko į Briuselį dar kartą pamėginti atnaujinti derybas dėl „Brexit“ sąlygų.

„Brexit“ šalininkai iš Th. May vadovaujamos Konservatorių partijos „apsidraudžiamąją priemonę“ laiko „spąstais“, kuriais siekiama neterminuotai pririšti Britaniją prie ES taisyklių. Jie reikalauja, kad ši priemonė galiotų ribotą laiką, ar kad JK būtų leista ją vienašališkai atšaukti.

Briuselis laiko tokias sąlygas Bendrijai priklausančios Airijos išdavimu, tad ES pareigūnai nuolat jas ignoruoja.

Kalbėdamas apie galimybę atidėti Britanijos išstojimą iš bloko, J. Huntas pažėrė abejonių, ar toks sprendimas „tikrai ką nors išspręstų“.

„Manau, JK ir visos ES gyventojai mažiausiai norėtų „Brexit“ paralyžiaus, ir kad šis klausimas kabėtų virš Europos lyg šešėlis“, – pareiškė jis.

„Manau, kad žmonės nori judėti pirmyn ir pademonstruoti, kad galime įvykdyti tokį „Brexit“, kuriuo pagerbtumėm referendumo rezultatus, bet tuo pat metu liktumėm artimais draugais su mūsų kaimynais Europoje“, – nurodė sekretorius.

Th. May ir likusių 27 ES valstybių lyderiai per pernai lapkritį vykusį viršūnių susitikimą pasiekė susitarimą dėl „Brexit“, bet Britanijos parlamentas sausio 15 dieną jį atmetė rekordine balsų dauguma.

Nuo to laiko Th. May ir jos kabineto nariai ne kartą susitikdavo su Bendrijos lyderiais bei vyriausiuoju ES derybininku Micheliu Barnier (Mišeliu Barnjė) ir ragindavo juos pataisyti susitarimo tekstą, kad jis įtiktų euroskeptikams parlamentarams.

Iki kovo 29-ąją numatyto išstojimo likus mažiau nei 60 dienų, Britanijos vyriausybė vis dar mėgina įtikinti įstatymų leidėjus pritarti su ES parengtam susitarimui dėl „Brexit“ sąlygų.   

Net jei susitarimui bus pritarta, Bendruomenių Rūmai ir Lordų Rūmai dar turės priimti sutarties įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

„Jei prieš kovo 29-ąją galiausiai visgi pritarsime susitarimui, mums tikriausiai reikės papildomo laiko būtiniausiems įstatymams priimti“, – sakė J. Huntas BBC radijui.  

„Tačiau jei padarysime pažangą anksčiau, gali būti, kad mums to ir nereikės. Dabartiniu etapu negalime tiksliai žinoti, koks bus scenarijus“, – kalbėjo jis.  

Vyriausybė svarsto galimybę pratęsti Bendruomenių Rūmų darbo valandas ir atšaukti vasarį numatytas parlamentarų savaitės trukmės atostogas, kad būtų laiko priimti visus pasirengti „Brexit“ reikalingus teisės aktus.

Be susitarimo su ES, iki „Brexit“ reikia priimti dar aštuonis įstatymus, apimsiančius tokias sritis, kaip prekyba, žemės ūkis ir imigracija. 

Bendruomenių Rūmų vadovė Andrea Leadsom (Andrėja Lidsom) anksčiau yra sakiusi, kad Britanija esant reikalui galbūt galėtų užsitikrinti „kelias papildomas savaites“ 

Bet kokiam atidėjimui turėtų pritarti likusios 27 Bendrijos narės.

Ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) žadėjo grįžti į Briuselį siekti sutarties pakeitimų, kurie padėtų užsitikrinti įstatymų leidėjų palaikymą. Visgi ES nėra linkusi atnaujinti derybų dėl „Brexit“ susitarimo.  

Jei Britanijai tektų kovo 29 dieną palikti Bendriją nesudarius sutarties, tai, tikėtina, sukeltų rimtą politinį ir ekonominį chaosą.