Šios dvejonės paskatino jį imtis unikalaus projekto. Jis sukūrė fotografijų ciklą „Fotoarka“, kuriame užfiksuotos nykstančių gyvūnų rūšys. Unikalią parodą jau pamatė milijonai žmonių: „Instagram‘e“, „National Geographic“ žurnale, dokumentiniuose filmuose ir ant garsiausių pasaulio statinių: „Empire State Building“ dangoraižio, Jungtinių Tautų būstinės pastato, Šv. Petro bazilikos.
Lietuvoje „Fotoarką“ bus galima išvysti tik tris dienas – tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018“. Čia ją pristatys žurnalas „National Geographic“, rašoma pranešime spaudai.
„Džiaugiamės parodoje sulaukę tokio unikalaus projekto, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Jolanta Masiulienė. – Lankytojams bus nepaprastai įdomu pamatyti originalias nuotraukas, kuriose užfiksuoti nykstantys gyvūnai. Gali būti, kad daugiau jų niekuomet neturėsime galimybės išvysti, jie tik ir liks nuotraukose. Fotografijoms parinkome ir tinkamą erdvę – jos bus demonstruojamos atnaujintuose, rekonstruotuose „Litexpo“ pirmuose rūmuose.“
Prognozės liūdina: iki šio amžiaus pabaigos jų nebeliks nuo 1600 iki 3 milijonų. Tokia statistika fotografą paskatino imtis įdomaus projekto.
Beveik 20 metų fotografas J. Sartore atidavė gamtos fotografijai. Įvairiose pasaulio šalyse jis fiksavo laukinius gyvūnus. Skaičiuojama, kad mūsų planetoje egzistuoja maždaug 2–8 milijonai gyvūnų rūšių. Prognozės liūdina: iki šio amžiaus pabaigos jų nebeliks nuo 1600 iki 3 milijonų. Taip nutiks, nes gyvūnais prekiaujama, naikinamos jų buveinės, keičiasi klimatas. Kad ir kaip gaila būtų, išnykusios rūšys niekuomet nebegrįš. Tokia statistika fotografą paskatino imtis įdomaus projekto – nufotografuoti kuo daugiau gyvūnų rūšių, kol jos neišnyko.
Savo projektą J. Sartore pavadino „Fotoarka“. Aliuzija į Nojaus arką fotografą tarsi ragina nesustoti. Per pastarąjį dešimtmetį jis fiksavo daugiau kaip 5600 nelaisvėje laikomų gyvūnų. Kad pavyktų nufotografuoti beveik visus, prireiktų dar ketvirčio amžiaus. „Daug laiko neturiu, fotografuosiu tol, kol būsiu gyvas arba, kol atsisakys tarnauti mano keliai“, – yra pažadėjęs J. Sartorė.
Jis neslepia, kad „Fotoarka“ jį pakeitė: „Ėmiau geriau suvokti, kad esu mirtingas. Suprantu, kaip ilgai užtruks šis projektas. Jei nesuspėsiu pasiekti užsibrėžto tikslo – man dar reikia nufotografuoti tūkstančius rūšių – darbą perims sūnus Koulas. Noriu, kad nuotraukos savo misiją atliktų ir po mano mirties.“
Gyvūnai laisvėje ir atsidūrę pasaulio zoologijos soduose fotografui yra vienodai svarbūs. Jis nemato skirtumo tarp baltojo lokio ir pelės. Visų gyvūnų portretus savo projektui Joelis fotografuoja juodame arba baltame fone. Stambius gyvūnus įamžina aptvaruose, pakabinęs didžiulę juodą užuolaidą arba nudažęs sieną. Pasikeitusio fono gyvūnai dažnai nė nepastebi.
Smulkius gyvūnus fotografas perkelia į minkštai iškaltą dėžę, objektyvą įkiša pro skylę. „Kai kurie modeliai užmiega arba ėda, tačiau fotografuotis jiems dažniausiai nepatinka“, – patyrė fotografas. Užtat komanda stengiasi, kad fotosesijos užtruktų vos keletą minučių. Joelis tikina, kad gyvūnų saugumas ir savijauta jam svarbiausia, jei kas ne taip, fotosesija iškart nutraukiama.
Dvūr Kralovės zoologijos sode, Čekijoje, fotografas įamžino šiaurinį baltąjį raganosį. Tuo metu pasaulyje jų buvo likę penki. Po savaitės nugaišo viena patelė, po kurio laiko dar vienas patinas, taigi per metus jų liko vos trys.
Pats fotografas prie gyvūnų nesiliečia. Šį darbą atlieka zoologijos sodo prižiūrėtojai, tačiau per daugybę laiko būta visokių atsitikimų. „Sykį gervė bandė išmušti man akį, – prisimena Joelis. – Buvau labai išsigandęs.“ Atminty likęs ir kresno primatų būrio atstovo Mandrilo kumštis tiesiai į veidą bei pikčiausio paukščio, kurį teko fotografuoti – Azijinio ragasnapio kirtis. „Bet juk pats prisipašau“, – juokauja savo gyvenimą gamtai atidavęs fotografas.
Tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018” Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ – sausio 26–28 dienomis kviečia atsakingai žvelgti į mus supantį pasaulį ir keliauti kitaip.
