Tai jis pirmadienį aptarė su už biudžetą ir administravimą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu).

„Atsižvelgdami į vykstančią Rusijos agresiją ir neatidėliotinus ypatingos svarbos Ukrainos infrastruktūros atstatymo poreikius, privalome užtikrinti nuolatinę ir didėjančią ES finansinę ir humanitarinę paramą Ukrainai“, – Prezidentūros pranešime teigė G. Nausėda.

Jis su J. Hahnu aptarė 2021–2027 metų ES prioritetų finansavimo ir daugiametės finansinės programos vidurio peržiūrą. Šalies vadovas pažymėjo, kad pagrindinis akcentas turėtų būti skiriamas ES tvaraus vystymosi užtikrinimui bei finansavimui tų sričių, kurios reikalauja pagrindinio dėmesio.

Anot prezidento, svarbu didinti ir su europiečių saugumu ir Rusijos karu prieš Ukrainą susijusių sričių finansavimą: karinio mobilumo, sienų apsaugos bei sprendžiant Ukrainos karo pabėgėlių problemas.

Susitikime aptarti siūlymai dėl naujų ES biudžeto nuosavų išteklių – ES biudžeto pajamų šaltinių – sukūrimo. Prezidentas išreiškė Lietuvos palaikymą pasienio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmui (CBAM) ir didžiausių tarptautinių įmonių pelno apmokestinimui.

Jis taip pat išsakė Lietuvos abejones dėl pajamų šaltinio, paremto ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS), sukūrimo. Prezidento teigimu, šiuo metu tai yra pagrindinis Lietuvos su klimatu susijusių priemonių finansavimo šaltinis.

Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) pareiškė, kad nepaisant Vengrijos pasiūlytų priemonių trūkumams šalinti, Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą.

J. Hahnas teigė, kad Vengrija turi laiko iki lapkričio 19 dienos informuoti Komisiją apie susirūpinimą keliančių klausimų sprendimą.

„Šiandienos sprendimas aiškiai parodo Komisijos pasiryžimą apsaugoti ES biudžetą ir panaudoti visas turimas priemones šiam svarbiam tikslui užtikrinti“, – pareiškime teigė jis.

Bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama sustabdyti lėšų skyrimą, turi pritarti ES Taryba. Tam reikia kvalifikuotos daugumos pritarimo – kad 55 proc. valstybių narių, atstovaujančių bent 65 proc. ES gyventojų, balsuotų „už“.

„Komisija stebės padėtį ir informuos Tarybą apie visus svarbius aspektus, kurie gali turėti įtakos dabartiniam vertinimui“, – sakoma sekmadienio pranešime.

Tuo metu Vengrijos vyriausybė šeštadienį pranešė, kad parlamento nariai kitą savaitę balsuos dėl kelių įstatymų, kuriais siekiama padėti užbaigti priešpriešą su Briuseliu.

Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas (Gergejas Guliašas) šeštadienį žurnalistams sakė, kad parlamento nariai po kelių dienų balsuos dėl priemonių, kuriomis siekiama išsklaidyti nuogąstavimus dėl kyšininkavimo ir skaidrumo trūkumo viešųjų pirkimų srityje.

Pasak jo, tai turėtų padėti užbaigti ginčą su Europos Komisija.

Šios priemonės turėtų apimti nepriklausomų kovos su korupcija institucijų, kurios stebėtų, kaip naudojamos ES lėšos, steigimą ir teisėkūros proceso skaidrumo didinimą.

EK daugiau kaip metus blokuoja lėšas Vengrijai, kaltindama šalies vyriausybę demokratijos standartų nepaisymu ir įtariama korupcija, kai ES pinigai nukreipiami atsižvelgiant į politinius ryšius.

Vengrijai taip pat numatyta 5,8 mlrd. eurų atsigavimo lėšų, skiriamų Europos ekonomikoms, nukentėjusioms per COVID-19 pandemiją, tačiau dėl panašių priežasčių Briuselis dar nepasirašė Budapešto lėšų panaudojimo plano.

Vengrija pastaruosius kelerius metus vis labiau kritikuojama dėl nukrypimo nuo demokratinių normų tokia savo politika kaip pernelyg griežtas teismų kontroliavimas, žiniasklaidos laisvės slopinimas ir LGBTQ asmenų teisių nepripažinimas.

Parduodama obligacijas bei vekselius, ES „galės patenkinti šalių narių skubiausius poreikius ir užvesti jas ant kelio tvaraus atsigavimo link“, sakoma ES biudžeto komisaro Johanneso Hahno pranešime.

Pirmoji obligacijų emisija gali būti išplatinta vėliau šį mėnesį, o prekyba vekseliais veikiausiai prasidės nuo rugsėjo, sakoma EK pranešime spaudai.

Nuo 2021 m. vidurio iki 2026 m. vidutinis metinis skolinimasis turėtų sudaryti po maždaug 150 mlrd. eurų, teigiame pranešime spaudai.

Apie tai skelbiama, kai visos 27 bloko šalys narės patvirtino plano finansavimo modelį ir taip uždegė EK žalią šviesą pradėti skolinimąsi.

Atsigavimo fondas paremtas didžiausio masto ilgalaikio skolinimosi iniciatyva, kurios kada nors ėmėsi ES šalys narės. Derybos dėl šio klausimo buvo sudėtingos. Bendram skolinimuisi įprastai priešinasi fiskaliniu požiūriu konservatyvios šalys, kaip Nyderlandai, Suomija ir Vokietija.

Visi pasiskolinti pinigai bus išdalyti šalims iki 2026 m., o juos grąžinti reikės iki 2058 m. 750 mlrd. eurų suma bus išmokama dotacijų ir paskolų su žemomis palūkanomis forma.

EK gali skolintis finansų rinkose daug mažesnėmis sąnaudomis nei daugelis bloko šalių.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planą. Jis pirmiausiai numato paramą labiausiai pandemijos paveiktoms šalims – Italijai ir Ispanijai. Du trečdaliai lėšų numatyta kaip negrąžinamos subsidijos, o likusi suma – kaip kreditai.

Kad finansuotų šį planą, Europos Komisija pati finansų rinkose skolinsis beprecedentę sumą pinigų. Tačiau tam reikalingas šalių narių įgaliojimas.

Lietuva kritikuoja dabartiniame biudžeto projekte maždaug 27 proc. mažėjančius asignavimus sanglaudos politikai. Taip vadinamos lėšos, skirtos mažinti ES šalių atskirtį.

„Mano nuomone, toks drastiškas sanglaudos fondo nurėžimas yra tikrai labai nesavalaikis ir, sakyčiau, netgi šiek tiek nesąžiningas, kadangi mums konvergencija vis dar lieka vienu svarbiausių šalies prioritetų“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Po susitikimo su J. Hahnu Lietuvos prezidentas atvyko į ES šalių vadovų derybas, kur taip pat bus diskutuojama dėl 2021 – 2027 metų biudžeto.

G. Nausėda kritikavo Europos Komisijos siūlymą iki 2027 metų išmokas ūkininkams už dirbamos žemės hektarą padidinti nuo 181 iki 204 eurų, kai dabar ES šalių žemdirbiams skiriamų išmokų vidurkis siekia 266 eurus.

„Tai labai sunkiai dera su lygiomis konkurencijos sąlygomis ir dėl tos priežasties ne tik mes, žinoma, bet ir daug kitų centrinės Europos šalių esame pasirengę derėtis“, – kalbėjo prezidentas.

Pasak jo, tvarus, sąžiningas ir subalansuotas ES biudžetas yra itin svarbus Lietuvai siekiant įgyvendinti strateginius transporto ir energetikos projektus, kurių sėkmė yra ir visos bendrijos interesas.

Prezidentas atkreipė Europos Komisijos nario J. Hahno dėmesį į būtinybę užtikrinti tinkamą finansavimą Ignalinos atominei elektrinei ir Kaliningrado specialiajai tranzito programai.

Diskutuojant apie inovacijų finansavimo programą „Horizon“, Lietuvos vadovas išsakė lūkestį, kad vienodos galimybės būtų garantuojamos visoms ES šalims.

Naujoji Europos Komisija darbą pradėjo šiemet gruodį.

Pasak diplomatų, per Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje ketvirtadienį galutiniai sprendimai dėl biudžeto nebus priimti, derybos nusikels į kitus metus.

„Manau, Turkijai rodėme didelę kantrybę. Atrodo, ji to nevertina. Vokietijos reakcija suprantama“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė austras J.Hahnas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) ketvirtadienį paskelbė neįprastai griežto tono pareiškimą ir perspėjo šalies bendroves vengti investuoti Turkijoje. Jis taip pat teigė, kad Berlynas iš esmės „pertvarkys“ savo ryšius su Ankara.

Berlynas, jau anksčiau įtūžęs dėl vasarį Ankaros priimto sprendimo įkalinti „Die Welt“ korespondentą Turkijoje Denizą Yucelį (Denizą Judželį), anksčiau šį mėnesį dar labiau užsirūstino, kai Turkijos teismas nurodė palikti arešte šešis žmogaus teisių aktyvistus, sulaikytus vienoje saloje prie Stambulo.

Tarp šio šešeto yra žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ Turkijos padalinio direktorė Idil Eser ir aktyvistas iš Berlyno Peteris Steudtneris (Pėteris Štoitneris).

Šiuo metu Turkijoje laikomi suimti iš viso devyni Vokietijos piliečiai, iš jų keturi – turintys ir Turkijos pilietybę.

J.Hahnas išreiškė apgailestavimą, kad Ankara „vis labiau tolsta nuo Europos standartų“ dėl savo griežtų veiksmų prieš vyriausybės oponentus, pradėtų po pernai kariškių nesėkmingai mėginto surengti perversmo.

„Vėliausi žmogaus teisių aktyvistų areštai, deja, patvirtina destruktyvų kursą, Turkijos pasirinktą po mėginto surengti perversmo, kurį mes tvirtai pasmerkėme“, – sakė J.Hahnas.

Pašlijus ryšiams tarp abiejų NATO partnerių dar labiau blėsta viltys, kad bus išpildyti ilgamečiai Turkijos siekiai tapti ES nare. Ankaros ir Briuselio derybos šiuo klausimu dabar yra įstrigusios.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praeitą savaitgalį sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“, kad „Europos ranka lieka ištiesta“ Ankarai.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad Turkija privalo „aiškiai parodyti savo troškimą būti europietiška ir sąmoningai įsileisti fundamentalias europines vertybes“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį neatrodė linkęs sudėti ginklus: savo kalboje jis pareiškė, kad Berlynas neįbaugins jo šalies ir „neišgąsdins mūsų šiais grasinimais“.

Po ketvirtadienį paskelbto bekompromisio pareiškimo S.Gabrielis kalbėjo taikiau ir straipsnyje, šeštadienį paskelbtame „Bild“ vokiečių ir turkų kalbomis, pabrėžė, kad abiejų šalių draugystė yra „didelė vertybė“.

Ministras teigė, kad Berlynas neturi jokių priekaištų 3 mln. Vokietijos turkų bendruomenei, bet pabrėžė, kad „Vokietijos vyriausybė negali žiūrėti ir nieko nedaryti, kai suiminėjami Vokietijos piliečiai“.

„Nors aš laikausi nuomonės, kad po bandymo įvykdyti perversmą taikomos priemonės yra neproporcingos, man reikia (matyti) akivaizdžius faktus apie tai, kaip elgiamasi su tais žmonėmis“, – sakė J. Hahnas vokiečių dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“.

„Ir jeigu bus bent mažiausia abejonė, kad tas (elgesys) yra nederamas, tada pasekmės bus neišvengiamos“, – sakė jis.

Po liepos 15-osios nepavykusio pučo Turkija jau sulaikė beveik 16 tūkst. asmenų iš karinių pajėgų, policijos ir teismų sistemos, švietimo srities ir žiniasklaidos. Tokios griežtos priemonės yra smarkiai kritikuojamos Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

J. Hahnas pridūrė, kad kol kas „mes esame susirūpinimo, prielaidų zonoje“.

Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ sekmadienį paskelbė, jog turi „įtikinamų įrodymų“, kad Turkijoje po pučo suimti asmenys patiria prievartą ir yra kankinami.

Paklaustas, ar šiandien vis dar aktualios tolesnės diskusijos apie seną Turkijos siekį tapti ES nare, J. Hahnas atsakė: „Tai pagrįstas klausimas, kurį pats sau dažnai – jeigu ne kasdien – užduodu.“

Vienas aukšto rango Europos Sąjungos pareigūnas šeštadienį atskleidė planus, kaip paskatinti iš karo zonos Sirijoje bėgančius žmones likti kaimyninėse šalyse, užuot prisidėjus prie migrantų srauto į Europą.

Lankydamasis migrantų priėmimo centre prie Makedonijos sienos, ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) sakė, kad Europos Sąjungai dabar tenka keli uždaviniai.

Pasak jo, ES privalo padėti savo pasienio šalims spręsti pabėgėlių krizę ir „stiprinti mūsų išorines sienas“.

„Tačiau, sakyčiau, žymiai svarbiau padėti šalims šiame regione susidoroti su padėtimi“, – nurodė J.Hahnas.

Šis už ES plėtrą atsakingas pareigūnas aiškino Europos Komisijos planą, kurio dalyje numatyta perskirstyti Turkijai numatytą ES paramą.

„Dėl šios priežasties aš prieš kelias dienas pasiūliau kitaip paskirstyti Turkijai teikiamus pinigus. Kalbame apie lėšas iki vieno milijono eurų“, – pridūrė J.Hahnas.

Šie pinigai „padės Turkijai atsakyti į iššūkį ir suteikti žmonėms perspektyvą likti šiame regione, kad kuo greičiau galėtų sugrįžti į savo gimtąjį regioną, savo gimtuosius namus“, – sakė J.Hahnas.

Ketverius metus nesiliaujantis karas Sirijoje privertė 4 milijonus sirų bėgti iš savo tėvynės. Beveik pusė jų prisiglaudė Turkijoje, daugiau kaip milijonas gyvena Libane ir beveik 630 tūkst. – Jordanijoje.

JT Pasaulinė maisto programa pranešė dėl didžiulio lėšų trūkumo turėjusi per pusę sumažinti paramą maistu – skirti ją tik 1,3 mln. pabėgėlių.

Dauguma jų gyvena už lėšas, atitinkančias 50 JAV centų (44 euro centų) per dieną vienam žmogui.

JT turėjo sumažinti paramą 229 tūkst. pabėgėlių Jordanijoje ir 13 tūkst. - Libane..

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) praėjusią savaitę sakė raginsiąs ateinantį trečiadienį sušaukti specialų ES vadovų susitikimą,kuriame būtų „dirbama su Turkija“, siekiant paskatinti Sirijos pabėgėlius likti Turkijos žemėje iki karo pabaigos.

Aukštas Europos Sąjungos pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Balkanų valstybės nėra „stovėjimo vieta“ migrantams; ir pažadėjo aktyviai ginti jų interesus.

„Jūs nesate stovėjimo vieta pabėgėliams, jūs esate situacijos auka, ir mes jūsų nepaliksime“, – kalbėjo ES plėtros komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) Makedonijos parlamente.

„Visos ES šalys tapo pabėgėlių srauto taikiniais ir turi pareigą apsaugoti savo išorės sienas“, – sakė jis.

Pasak J.Hahno, ES yra „visiškai įsipareigojusi ginti jus (Makedoniją), taip pat ir Serbiją bei kitas Vakarų Balkanų šalis“.

Taip jis kalbėjo tokiu metu, kai Europą ištiko baisiausia per 50 metų migrantų krizė – naujausiais duomenimis Europos Sąjunga per tris mėnesius iki birželio gavo beveik ketvirtį milijono prieglobsčio prašymų.

Dešimtys tūkstančių migrantų užplūdo Balkanų šalys, siekdami pateikti į bevizę ES zoną ir keliauti į Vokietiją, kuri atvėrė duris pabėgėliams iš Sirijos.

Trys Turkijos kariai žuvo, o dar vienas buvo sužeistas antradienį šalies pietryčiuose sprogus minai per naujausią ataką, dėl kurios saugumo pajėgos kaltina uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojus.

Kurdai kovotojai detonavo per atstumą valdomą miną prie kariuomenės automobilių kolonos Arakejaus rajone Širnako provincijoje, kuri ribojasi su Iraku ir Sirija, saugumo šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP.

Po to sprogimo įsiplieskė Turkijos karių ir PKK sukilėlių susirėmimas, pridūrė šaltiniai, patvirtinę valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešimą.

Iš pradžių buvo pranešta apie dviejų karių žūtį, bet vėliau vienas iš dviejų sužeistųjų mirė ligoninėje.

Smurto spiralė įsisuko praeitą mėnesį – po to, kai 32 prokurdiški aktyvistai žuvo per sprogdinimą viename Turkijos pietiniame mieste prie sienos su Sirija, kaip įtariama, surengtą džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojų. Nuo to laiko praktiškai žlugo 2013 metais Ankaros ir PKK sudarytos paliaubos.

Kaip nurodo AFP, nuo šios krizės pradžios jau 20 Turkijos saugumo pajėgų karių žuvo per atakas, dėl kurių kaltinama PKK.

ES ragina reaguoti proporcingai

Europos Sąjunga antradienį paragino Turkiją „proporcingai“ reaguoti į „terorizmą“, kad nebūtų pastatytas į pavojų trapus taikos procesas su kurdų sukilėliais.

Bendrijos plėtros komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) Turkijos ES reikalų ministrui Volkanui Bozkirui sakė, kad Ankara „turi teisę reaguoti į bet kokias terorizmo formas“.

Tačiau eurokomisaras pridūrė: „Vis dėlto atsakas turi būti proporcingas, tikslinis ir jokiu būdu neturi sukelti pavojaus demokratiniam politiniam dialogui“.