Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi (Šahramas Pursafis), dar žinomas kaip Mehdi Rezayi (Mehdis Rezajus), pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst. eurų) atlygį už J. Boltono, taip pat ėjusio JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pareigas, nužudymą.

Departamentas pridūrė, kad šis planas veikiausiai buvo parengtas kaip atsakas į Revoliucinės gvardijos vieno iš pagrindinių vadų Qassemo Soleimani  (Kasemo Suleimanio) nužudymą Irake 2020 metų sausį.

Apie šiuos kaltinimus buvo pranešta Iranui svarstant per derybas Vienoje pateiktą pasiūlymą atgaivinti 2015 metų sutartį, turinčią neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo.

Jau kelis mėnesius Teheranas vengia šio susitarimo ir reikalauja, kad JAV pirmiausiai panaikintų Revoliucinei gvardijai taikomą terorizmo rėmėjos statusą.

„Tai ne pirmasis kartas, kai atskleidėme Irano sąmokslus keršyti asmenims JAV teritorijoje, ir nenuilsdami dirbsime, kad išaiškintume ir sužlugdytume kiekvieną iš šių pastangų“, – sakė JAV generalinio prokuroro pavaduotojas Matthew Olsenas (Metjus Olsenas).

Kaltinamajame dokumente nurodoma, kad N. Poursafi mėgino organizuoti J. Boltono nužudymą praeitų metų spalio pradžioje. Tada jis susisiekė su neįvardytu asmeniu Jungtinėse Valstijose ir iš pradžių sakė norintis užsakyti J. Boltono nuotraukų.

Šis asmuo perdavė iraniečiui kito asmens kontaktus, o N. Poursafi tuomet jo paprašė nužudyti J. Boltoną.

Jis pasiūlė 250 tūkst. dolerių (per 244 tūkst. eurų), bet galiausiai buvo susiderėta dėl 300 tūkst. dolerių.

„Poursafi pridūrė, kad turi papildomą „darbą“, už kurį sumokėtų 1 mln. dolerių (978 tūkst. eurų)", – nurodė Teisingumo departamentas.

Teismo dokumentuose sakoma, kad antrasis asmuo buvo JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) konfidencialus šaltinis.

Užsienio politikos „vanagas“

Tariamas žudikas delsė imtis veiksmų, laukdamas avanso, bet N. Poursafi tik balandžio pabaigoje pervedė kriptovaliutos, kurio vertė tebuvo 100 dolerių.

N. Poursafi kaltinamas pasitelkęs tarpvalstybinę komercinę struktūrą sumokėti atlygiui už užsakomąją žmogžudystę. Už tokį nusikaltimą gali būti skirta iki 10 metų laisvės atėmimo. Jis taip pat kaltinamas mėginęs teikti materialinę pagalbą sąmokslui nužudyti kitoje šalyje ir galėtų būti už tai nuteistas kalėti iki 15 metų.

J. Boltonas, vienas iš JAV užsienio politikos „vanagų“ ir griežtas Irano kritikas, dirbo ankstesnio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos nacionalinio saugumo patarėju nuo 2018 metų balandžio iki 2019 metų rugsėjo.

Prezidento George'o W. Busho (Džoržo V. Bušo) administracijoje jis 2005–2006 metais ėjo ambasadoriaus prie JT pareigas.

Teismo dokumentuose nurodoma, kad J. Boltonas apie sąmokslą buvo informuotas ir bendradarbiavo su tyrėjais. Be kita ko, jis leidosi nufotografuojamas prie savo biuro Vašingtone, kad tos nuotraukos būtų nusiųstos N. Poursafi.

Kelis mėnesius vykstant deryboms su minėtu asmeniu Jungtinėse Valstijose N. Poursafi atskleidė, kad šis sąmokslas susiję su Teherano troškimu atkeršyti už Q. Soleimani nužudymą.

Q. Soleimani vadovavo Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgoms ir asmeniškai prižiūrėjo šiitiškos respublikos sąjungininkų ir tarpininkų tinklą Persijos įlankos regione.

Jis žuvo per JAV drono smūgį, kai 2020 metų sausio 7 dieną atskrido į Bagdado oro uostą.

Nuo tada Teheranas grasino atkeršyti už jo žūtį, o JAV pareigūnai sakė, kad Teheranas ieško galimybių nužudyti amerikiečių.

Manoma, kad kitas asmuo Teherano taikinių sąraše buvo Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), kuris Q. Soleimani nužudymo metu ėjo JAV valstybės  sekretoriaus pareigas, o anksčiau vadovavo Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV).

Tuo metu M. Pompeo teigė, kad Q. Soleimani planavo dideles atakas prieš JAV taikinius, pavyzdžiui, ambasadas.

Puolimas prieš Kapitolijų tebuvo tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) „klupinėjimo griebiantis tai vienos, tai kitos idėjos“ rezultatas, J. Boltonas sakė televizijos CNN laidų Jake'ui Tapperiui (Džeikui Taperiui).

„Kaip žmogus, padėjęs planuoti valstybės perversmus – ne čia, bet, žinot, kitose vietose – [žinau, kad] tam reikia daug darbo“, – tvirtino jis.

J. Boltonas, 2018–2019 metais ėjęs D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjo pareigas, neatskleidė, kurias vyriausybes jis padėjo nuversti, bet tuo laikotarpiu jis pasisakydavo už JAV karinę intervenciją Venesueloje.

Sausio 6-osios įvykiai Vašingtone buvo „ne puolimas prieš mūsų demokratiją. Tai buvo Donaldas Trumpas, besirūpinantis Donaldu Trumpu. Tai kartą per gyvenimą pasitaikantis atvejis“, kalbėjo J. Boltonas.

„Galiausiai jis paleido riaušininkus į Kapitolijų. Dėl to nėra jokių abejonių. Tačiau jis nepanaikino konstitucijos, kad laimėtų daugiau laiko, kad permestų šį reikalą atgal valstijoms, stengdamasis viską perdaryti“, – pridūrė J. Boltonas, kalbėdamas apie D. Donaldo pastangas panaikinti prezidento rinkimų rezultatus.

Tvirtas griežtosios linijos šalininkas J. Boltonas anksčiau dirbo JAV Teisingumo ir Valstybės departamentuose, vadovaujant trims respublikonų administracijoms, pradedant prezidento Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) kadencija 9-ame dešimtmetyje.

Vadovaujant prezidentui George'ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui) jis ėjo JAV ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų pareigas.

J. Boltonas atkakliai reikalavo surengti JAV invaziją Irake ir pasisakė už Irano ir Šiaurės Korėjos bombardavimą. Dėl savo palaikymo intervencionistinei JAV užsienio politikai įsiplieskė jo nesutarimų su D. Trumpu, atleidusiu J. Boltoną 2019 metais.

Šiuo metu Kongreso komitetas sprendžia, ar D. Trumpas arba jo bendražygiai atliko kokį nors vaidmenį planuojant ar skatinant sausio 6-osios smurtą, per kurį žuvo mažiausiai penki žmonės ir buvo sužeista 140 policininkų.

Antradienį įstatymų leidėjai sakė, kad vieną D. Trumpo „Twitter“ žinutė, kurioje buvo žadama „pašėlęs“ sausio 6-osios mitingas, buvo „kvietimas griebtis ginklų“ dešiniųjų grupuočių nariams ir kitiems prezidento šalininkams, kurie galiausiai šturmavo Kapitolijų.

„Dėl dabartinių mūsų sunkumų Vašingtone niekas neturėtų prarasti tikėjimo demokratija ir teisinės valstybės principais. Mūsų problemos kyla ne dėl kokios nors klaidos sistemoje. Jos kyla dėl Donaldo Trumpo, - sakė J. Boltonas Vokietijos žiniasklaidai. – Laikotarpis iki sausio 20 dienos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo ilgas. Tačiau jau netrukus ateis Padėkos diena, tada Chanuka, Kalėdos, Naujieji metai. Esu visiškai tikras, kad po valdžios pasikeitimo sausio 20 dieną situacija bus visiškai kitokia“.

D. Trumpas iki šiol nepripažįsta savo pralaimėjimo Joe Bidenui lapkričio 3-iąją vykusiuose rinkimuose ir kalba apie rezultatų klastojimą, tačiau to įrodymų nepateikia.

J. Boltonas duodamas interviu atmetė tikimybę, kad D. Trumpas paskutinėmis savo kadencijos dienomis gali įsakyti smogti Iranui. „Tai labai mažai tikėtina. D. Trumpas iš tiesų galbūt turi galvoje vieną ar kitą planą padaryti tai, kas sukrėstų daugumą – JAV ir likusiame pasaulyje. Tačiau D. Trumpo svarstymai, taip buvo visuomet, yra epizodiški, padriki,  tarpusavyje nesusiję“, - kalbėjo J. Boltonas.

D. Trumpo sprendimas išvesti iš Afganistano ir Irako dar dalį amerikiečių karių, anot J. Boltono, „nėra gera idėja“. Jis taip pat „vaikišku“ pavadino prezidento sprendimą atleisti iš pareigų gynybos sekretorių Marką Esperį. D. Trumpui esą yra vis vien, kad su tuo susiję pavojai ir kad kyla rizikų ir šalutinių padarinių.

J. Boltonas taip pat smarkiai sukritikavo D. Trumpo sprendimą patraukti dalį amerikiečių karių iš Vokietijos. Šis žingsnis, pasak J. Boltono, nebuvo platesnės strategijos dalis, o tiesiog D. Trumpo noras nubausti Berlyną dėl prekybos deficito ir 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio gynybos biudžeto neužtikrinimo.

„Tai nėra tinkamos priežastys. Jis taip daro, nes mano, kad Vokietija to nusipelnė“, – interviu naujienų agentūrai DPA sakė J. Boltonas, pabrėždamas, kad tai buvo D. Trumpo bausmė Vokietijai.

„Manau, kad žala, kurią D. Trumpas padarė tiek JAV viduje, tiek tarptautiniu mastu, yra ištaisoma gana greitai, jei jis vadovautų šaliai tik vieną kadenciją. Jei jis vadovautų ir antrą kadenciją, manau, kad būtų padaryta daugiau žalos, kurią ištaisyti būtų sunkiau.

Manau, kad per antrąją D. Trumpo kadenciją kiltų grėsmė NATO. Iš tiesų, neatrodo, kad Europoje žmonės tai supranta“, – teigė buvęs D. Trumpo patarėjas.

Buvęs D. Trumpo patarėjas prezidentą apibūdino kaip žmogų, kurio pasaulėžiūra yra nenuosekli ir dažnai keičiasi. Pasak J. Boltono, praėjus beveik ketveriems D. Trumpo prezidentavimo metams, jis vis dar nesupranta savo darbo svarbos.

„Jis vis dar nesupranta, ką reiškia būti Jungtinių Valstijų prezidentu“, – pareiškė J. Boltonas.

„Manau, kad jis yra amoralus prezidentas, kuris visą dėmesį skiria tiems dalykams, kurie jam padės būti perrinktam, nebūtinai darydamas tai, kas būtų geriausia Jungtinėms Valstijoms“, - sakė J. Boltonas.

„Aš jam keliolika kartų aiškinau, kad Korėjos pusiasalis buvo padalytas 1945 metais, bet jis niekada šito neįsidėmėjo, - teigė buvęs prezidento patarėjas. – Kitais atvejais nepavyksta įsikišti, pavyzdžiui, kai jis Theresai May (Didžiosios Britanijos premjerei nuo 2016 iki 2019 metų) pareiškė: „Ar Jungtinė Karalystė tikrai yra branduolinė valstybė?“. „Žmonės jau žino, kad jis mažai išmano istoriją ir nėra suinteresuotas į ją gilintis“, - teigė J. Boltonas.

71 metų J. Boltonas parašė knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), kurioje atskleidė politikos formavimo proceso Baltuosiuose rūmuose detales.

„Jungtinių Valstijų pasitraukimas iš visų tų pozicijų, kurias turime, nėra pliusas – nei mūsų šaliai, nei Vakarų saugumui apskritai“, - sakė jis vokiečių laikraščiui „Welt am Sonntag“. Karių išvedimas esą yra „ženklas – ne geras ženklas, rodantis, kas mūsų laukia, jei D. Trumpas bus perrinktas“.

J. Boltonas pusantrų metų buvo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, o 2019 metų rugsėjį paliko Baltuosius rūmus. Jo ir D. Trumpo pozicijos daugeliu klausimų skyrėsi. J. Boltonas, pavyzdžiui, kategoriškai pasisakė prieš D. Trumpo suartėjimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu kursą.

J. Boltonas savo knygoje „Kambarys, kuriame viskas vyko“ kaltina prezidentą savo politinius interesus iškeliant aukščiau nacionalinių saugumo interesų ir JAV gerovės. D. Trumpas esą prašė Kinijos paramos savo perrinkimui. Be to, J. Boltonas patvirtino, kad D. Trumpas spaudė Ukrainą pradėti tyrimą prieš jo priešininką Joe Bideną. J. Boltonas knygoje vaizduoja D. Trumpą kaip politikoje nesigaudantį bei nekompetentingą prezidentą.

„Trumpui iš esmės trūksta politinės filosofijos“, - pareiškė jis. „Žinote, politikos komentatoriai Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis mėgina suprasti Trumpą ar net įsigilinti į Trumpo doktriną. Pamirškite tai! Jūs galite sutaupyti laiko, nėra jokios Trumpo doktrinos“, - sakė J. Boltonas.

„Rytą jūs kalbatės su juo, o jau vidurdienį jis vėl gali pakeisti savo nuomonė priklausomai nuo to, iš kur pučia vėjas. Jei kas jį ir domina, tai tik perrinkimas lapkričio mėnesį“, - teigė buvęs JAV prezidento patarėjas.

„Europa turi žiūrėti į Trumpą kaip į anomaliją. Tai, ką daro Trumpas, nėra nuosekli politika“, - pažymėjo jis. Anot J. Boltono, Trumpas „palaiko geresnius santykius su autoritarinėmis asmenybėmis negu su daugelio demokratinių šalių vadovais“. Kartu jis pareiškė, jog JAV prezidentas susiduria su tam tikrais keblumais, bendraudamas su politikėmis, pavyzdžiui, su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir buvusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.

Komentuodamas JAV ir Vokietijos nesutarimus, J. Boltonas įspėjo, kad Trumpas kol kas neatsisakė idėjos įvesti muitus vokiškiems automobiliams. „Ne. Trumpas mėgsta muitus, ir tai tas sprendimas, kurį jis gali priimti be Kongreso sutikimo“, - mano buvęs Amerikos prezidento patarėjas.

71 metų J. Boltonas parašė knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), kurioje atskleidė politikos formavimo proceso Baltuosiuose rūmuose detales.

JAV vadovas piktinosi, kad NATO narės skiria nepakankamai lėšų gynybai, ypač Vokietija, kuriai dar toli iki NATO narių užsibrėžto tikslo skirti gynybai 2 proc. BVP.

D. Trumpas taip pat piktinosi Berlyno parama „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Pasak J. Boltono, JAV prezidentas kėlė klausimus, kodėl Vašingtonas dislokuoja karius, siekdamas atgrasyti Maskvą, kai Europa tuo metu gilina energetinius ryšius su Rusija.

J. Boltonas teigia, kad prieš NATO viršūnių susitikimą 2018-ųjų liepą prezidentas labai rimtai svarstė idėją pasitraukti iš NATO, o per viršūnių susitikimą ketino pagrasinti Aljanso narių lyderiams, kad JAV pasitrauks iš Aljanso, jei jie toliau rems „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą ir neįsipareigos padidinti išlaidų gynybai.

„Mes labai gerbiame NATO, bet su mumis elgiasi nesąžiningai. Iki sausio 1 d. visos narės privalo įsipareigoti skirti 2 proc. BVP ir mes dovanosime įsiskolinimus arba pasitrauksime ir neginsime tų, kurie to nepadarė“, – JAV prezidentas sakė J. Boltonui.

Kaip teigia J. Boltonas, jis kartu su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo galiausiai įtikino D. Trumpą nepateikti tokių grasinimų per viršūnių susitikimą, o paraginti NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.

D. Trumpo administracija stengėsi uždrausti J. Boltono knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), nors kritikai tokius veiksmus laiko žodžio laisvės pažeidimu. Baltųjų rūmų teigimu, knygoje esama įslaptintos informacijos. 

Knyga jau yra išsiuntinėta knygynams ir turėtų pasirodyti prekyboje ateinančią savaitę.

Teisėjas Royce'as Lambertas savo nutarime rašo, kad J. Boltonas atrodo nesugebėjęs gauti Baltųjų rūmų raštiško patvirtinimo, kad jo prisiminimuose neatskleidžiama jokių valstybės paslapčių.

„Nors Boltono vienašališkas elgesys kelia didelių susirūpinimų dėl nacionalinio saugumo, vyriausybė nepadarė išvados, kad uždraudimas būtų tinkama priemonė padėčiai atitaisyti“, – nurodė teisėjas.

Teisėjas pridūrė, kad perskaitęs kūrinio ištraukas, kuriose, anot vyriausybės, esama įslaptintos medžiagos, susidarė įspūdį, jog J. Boltonas knygą „išleisdamas tikriausiai sukėlė pavojų nacionaliniam saugumui“.

Teisėjui paskelbus nutarimą D. Trumpas per „Twitter“ parašė, kad J. Boltonas „pažeidė įstatymą, atskleisdamas įslaptintą informaciją (didžiuliais kiekiais). Jis privalo už tai sumokėti labai didelę kainą – kaip ir kiti, buvę prieš jį. Tai nebeturėtų niekada vėl nutikti!!!”

Savo knygoje, kurios ištraukas trečiadienį išspausdino trys laikraščiai, J. Boltonas tvirtina, kad D. Trumpas prašė Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pagalbos laimėti lapkritį vyksiančius rinkimus, palaikė Pekino vykdomą masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų atstovų kalinimą ir kad jo žinios apie pasaulį yra labai ribotos.

J. Boltonas šiuos įspūdžius aprašė po 17 mėnesių trukusio glaudaus bendradarbiavimo su D. Trumpu, kol prezidentas pernai rugsėjį savo nacionalinio saugumo patarėją atleido.

D. Trumpas šią knygą vadina „pramanais“, bet joje pateikiamas prezidento portretas atrodo atgrasus.

Anot J. Boltono – Respublikonų partijos veterano, priklausančio jos dešiniajam sparnui – D. Trumpas yra „netinkamas eiti pareigas“.

„Manau, kad jis [D. Trumpas] buvo taip susitelkęs ties perrinkimu, kad ilgalaikiai dalykai tapo visiškai nesvarbūs“, – viename interviu sakė buvęs patarėjas.

Tuo metu prezidentas J. Boltono mestus kaltinimus Baltiesiems rūmams pavadino „grynu išsigalvojimu“.

Savo komentare socialiniame tinkle „Twitter“ jis pavadino savo buvusį patarėją nacionalinio saugumo klausimais „nesveiku šunyčiu“. Pasak D. Trumpo, jo knyga yra „melo ir išgalvotų istorijų rinkinys“, kuriuo siekiama kad „aš blogai atrodyčiau“.

„Daugelio tų juokingų pareiškimų, kuriuos jis man priskiria, niekada nebuvo, tai – grynas išsigalvojimas“, – nurodė D. Trumpas.

„Aš nemanau, kad jis yra tinkamas šiam postui. Nemanau, kad jam užtenka kompetencijos eiti šias pareigas“, – kalbėjo J. Boltonas interviu „ABC News“.

D. Trumpo administracija stengiasi uždrausti J. Boltono memurarus  „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir). Baltųjų rūmų teigimu, knygoje yra įslaptintos informacijos.

Savo knygoje, kurios ištraukas trečiadienį išspausdino trys laikraščiai, J. Boltonas tvirtina, kad D. Trumpas prašė Kinijos lyderio Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pagalbos laimėti šių metų rinkimus, palaikė Pekino vykdomą masinį musulmonų uigūrų ir kitų mažumų atstovų kalinimą, o jo žinios apie pasaulį yra labai ribotos.

„Iš tiesų nepamačiau jokio kito vadovavimosi principo kaip tik tą, kas yra gerai siekiant Donaldo Trumpo perrinkimo“, – sakė J. Boltonas interviu, kuris bus visas transliuojamas sekmadienį.

„Manau, kad jis buvo taip susitelkęs ties perrinkimu, kad ilgalaikiai dalykai tapo visiškai nesvarbūs“, – pridūrė jis.

Prisimindamas D. Trumpo bandymą užmegzti dialogą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) J. Boltonas sakė, kad D. Trumpui svarbiau buvo „galimybė [pasidaryti] nuotrauką ir spaudos reakcija“ nei ilgalaikiai JAV interesai.

Respublikonų veteranas J. Boltonas garsėja savo karingu požiūriu į Šiaurės Korėją. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių jis paliko Baltuosius rūmus rugsėjo mėnesį.

Tuo metu prezidentas J. Boltono mestus kaltinimus Baltiesiems rūmams pavadino „grynu išsigalvojimu“.

Savo komentare socialiniame tinkle „Twitter“ jis pavadino savo buvusį patarėją nacionalinio saugumo klausimais „nesveiku šunyčiu“. Pasak D. Trumpo, jo knyga yra „melo ir išgalvotų istorijų rinkinys“, kuriuo siekiama kad „aš blogai atrodyčiau“.

„Daugelio tų juokingų pareiškimų, kuriuos jis man priskiria, niekada nebuvo, tai – grynas išsigalvojimas“, – nurodė D. Trumpas.