Dokumentų iš svetimų neprašė

Afera dvelkianti istorija išaiškėjo tik tuomet, kai Senosios Įpilties apylinkėse esančius keturis sklypus, kurių bendras plotas sudaro beveik du hektarus, J.Braukylienė kartu su teta nusprendė deklaruoti pačios.

Į Kretingos rajono savivaldybės Darbėnų seniūniją moterys pasibeldė beveik prieš pat pasibaigiant žemės deklaravimo terminui.

"Žemės ūkio specialistės mes buvome išprašytos, liepta sugrįžti tik tuomet, kai atsinešime nuosavybės dokumentus. Pasiėmėme dokumentus ir sugrįžome. Tačiau atvažiavusios kitą dieną išgirdome, kad mūsų žemė jau yra deklaruota. Kaip taip galėjo atsitikti, kad iš teisėtų savininkų nuosavybės dokumentų paprašė, o iš svetimų, kurie net neturi jokios žemės nuomos sutarties, niekas jokių nuosavybę įrodančių dokumentų neprašė? Deklaravo ir viskas", – stebėjosi J.Braukylienė.

Moteris vietos specialistės tiesiai šviesiai paklausė, kaip ji galėjo leisti deklaruoti žemę svetimiems žmonėms?

"Tačiau paaiškinimo negavau. Atsakyta, kad specialistė neturi laiko, buvau pasiųsta situacijos aiškintis į Vilnių", – dėl valdininkų abejingumo šiurpo klaipėdietė.

Gavo pinigų, bet paaiškinti negali

Norėdama išsiaiškinti, kokie asmenys gavo išmokas už ne savo žemę, J.Braukylienė paprašė žemės ūkio specialistės duoti jai šių asmenų kontaktus.

Tačiau išgirdo atsakymą, kad tai būsią neteisėta – esą remiamasi asmens duomenų apsauga.

"Pavyko išsiaiškinti, kad išmokas gavo trys asmenys. Vienas jų yra ūkininkas. Jis žemes deklaravęs Gargžduose. Kiti du – kaimyninių sklypų savininkai. Kai radau šiuos žmones, kreipiausi, kad jie panaikintų deklaracijas. Patikinau, kad priešingu atveju mes kreipsimės į teismą. Tačiau įdomu tai, jog nė vienas negalėjo paaiškinti, kodėl jie taip padarė. Jie tiesiog nenorėjo aiškintis", – stebėjosi J.Braukylienė.

Pati ne vienerius metus dirbusi valstybės tarnyboje, klaipėdietė pabandė pasiaiškinti, kokia teisine baze vadovaujasi Nacionalinė mokėjimo agentūra, jei išmokos mokamos asmenims, net nepateikusiems žemės nuosavybės dokumentų.

"Nacionalinės mokėjimo agentūros Klaipėdos skyriuje išgirdau tą patį atsakymą – siūlymą kreiptis į Vilnių. Nė vienas valdininkas nesureagavo į mano skundą, nė vienas nepasakė, kad tai yra neteisėta ir kad jie imsis tyrimo", – nusivylusi kalbėjo žinoma uostamiesčio moteris.

Moka bet kam?

J.Braukylienės manymu, bet koks pinigų gavimas už svetimas valdas vertas baudžiamosios atsakomybės.

"Šiais laikais buto negali išsinuomoti be sutarties. Mano galva, tokiais atvejais turi būti privalu pateikti žemės nuomos sutartis. O jas turėtų tikrinti seniūnijos. Pasirodo, kad niekas net neklausia, yra toks dokumentas ar ne. Išeitų, kad jie moka vagims. Taip ir pasakiau jiems. Negaila, jei kaimynas nusišienauja žolę, bet jie dar ir pelnosi iš mano nuosavybės – gauna pinigų", – kalbėjo J.Braukylienė.

Ribas braižo ranka

Paaiškėjo, kad deklaracijų metu žemės sklypų ribų niekas negali patikrinti. Savivaldybių specialistai net nesidomi, kur kokio savininko žemės baigiasi, o kur prasideda kito žmogaus valdos.

"Deklaruojant mūsų žemes, žemės ūkio specialistė parodė kompiuterio ekrane, kaip realiai tai vyksta. Žemėlapyje sklypų ribos tik sumirksi, tuomet darbuotoja kompiuterio pele pati apibrėžia sklypo ribas ir išsaugo elektroninėje sistemoje. Supratau, kad žemės ūkio specialistai patys "tiesina" sklypų ribas taip, kaip jiems patinka", – stebėjosi J.Braukylienė.

Moteris specialistės paklausė, kas atsakingas už neteisingai pateiktą informaciją?

"Buvo pareikšta, kad deklarantas. Tuomet paklausiau, o kokia atsakomybė tam, kas ranka linijas braižė? Neišgirdau jokio atsakymo. Sukurta tokia sistema, kad išlieka galimybė manipuliacijoms. O kas gali paneigti, kad už tam tikrą atlygį specialistas gali pabrėžti į vieną ar į kitą pusę daugiau?" – retoriškai klausė klaipėdietė.

Užarė svetimą žemę

Kretingos savivaldybės Darbėnų seniūnijos žemės ūkio specialistė Rima Ridikienė tikino, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką nuosavybės dokumentų ar nuomos sutarčių prašoma iš deklarantų tik tuomet, kai žemė deklaruojama pirmą kartą.

Tačiau kokiu būdu buvo deklaruota J.Braukylienės žemės dalis be jokių dokumentų, R.Ridikienė niekaip nesugebėjo atsakyti.

"Kiek pamenu, ten skyrėsi nedideli plotai, gal 8 ar 10 arų. Spėju, kad ši žemė ilgą laiką buvo nedirbama. Kaimynas, ardamas technika, "pasislinko" į laisvą žemės plotą. Niekas nenori piktžolių. Jis aria ir po truputį užaria tuos laukiukus. Na, taip, svetimus", – neslėpė R.Ridikienė.

Seka iš kosmoso

Seniūnijos darbuotoja tiesiai šviesiai išpyškino, kad žemės naudmenys deklaruojami visai ne pagal dokumentus, o pagal iš kosmoso gautus duomenis.

"Mes nuosavybės dokumentų net nematome. Deklaruojame pagal tai, kaip žmogus dirba. Jei žemė suarta, aš elektroniniame žemėlapyje matau kitą laukų spalvą. Matyti, ar pieva ten, ar užsėtas laukas", – palydovinių nuotraukų privalumus vardijo žemės ūkio specialistė.

R.Ridikienė aiškino, kad nedirbamų žemių savininkams numatyta baudų sistema, tačiau pati seniūnija tikrina tik tas valdas, kurios įregistruotos kaip namų valdos.

Moka ne už nuosavybę

Paaiškėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra suskumba tikrinti deklarantų dokumentus tik tokiu atveju, kai susikerta dvi deklaracijos tame pačiame plote. Jei nesusikirs ir niekas nepasiskųs, visko gali būti, kad gudruoliui bus išmokėta išmoka už svetimas žemes.

"Mokama už žemės dirbimą, ne už nuosavybę", – akcentavo R.Ridikienė.

Darbėniškės galva, kaime yra įprasta, kad realiais sklypų riboženkliais pasirūpina tik vienas kitas ūkininkas.

"Juos dažniausiai technika išvarto. O mes realiai nežinome, kur kieno žemės. Realias nuosavybių ribas mes anksčiau galėjome matyti mūsų sistemoje, bet tai buvo prieš keletą metų. Dabar vėl žadama, kad gal kitais metais vėl galėsime matyti, kur kieno nuosavybė", – kalbėjo moteris.

Paklausus, ar už ES išmokų gavimą už svetimus žemės plotus nevertėtų kelti baudžiamosios bylos, R.Ridikienė prasitarė, kad gal ir galima įžvelgti neteisėto pasipelnymo apraiškų.

"Kiekvienas žemės savininkų galėtų kreiptis į teisėsaugą. Deklaravus iki 30 hektarų žemės, mokama iki 150 eurų už hektarą. Deklaruojant daugiau, mokama 100 eurų už hektarą", – aiškino R.Ridikienė.

Nespėtų tikrinti

Išgirdusi klausimą, ar sunku būtų patikrinti nuomos sutartis, R.Ridikienė ėmė dejuoti, kad vieno deklaranto dokumentacijos patikrinimas esą užtruktų mėnesį.

"Žemes seniūnijoje deklaruoja per 700 ūkininkų, tai yra 16 tūkst. hektarų žemės plotai. Vienam darbuotojui nebūtų įmanoma per dieną aptarnauti 20 gyventojų. Deklaravimui skirta apie 20 minučių. Kas būtų, jei tikrinčiau kelis šimtus sutarčių? Juk turiu sutikrinti kiekvieną lauką – įrašoma, kokia kultūra užsėta, reikia tikrinti, ar sertifikuota sėkla sėta. Ją turiu patikrinti pagal sąskaitą. Žmogus 1,7 tūkst. ha žemės deklaruoja tris dienas, tuomet tai užtruktų savaitę", – tvarkas aiškino R.Ridikienė.

Esą jau kitais metais žemės ūkio specialistus pasieks tokia kompiuterinė sistema, kurioje bus įmanoma nustatyti ne tik tai, ar buvo dirbama žemė, bet net ir kada tai buvo padaryta.

Pinigų nemokėjo

Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Milekaitė, komentuodama situaciją, aiškino, kad išmokų už J.Braukylienės senelių žemes niekas dar nespėjo gauti, nes deklaravimas ką tik baigėsi, o paraiškos nepradėtos vertinti.

Tačiau kiek ir kokių pažeidimų per metus pavyksta išaiškinti pačiai NMA, specialistė negalėjo atsakyti.

"Deklaravimas vyksta seniūnijose arba pareiškėjai tai daro savarankiškai namuose. Pasibaigus deklaravimui, duomenys atkeliauja į agentūros informacines sistemas ir tuomet prasideda paraiškų sutikrinimai. Šiuo metu vyksta duomenų perdavimas. Jei du pareiškėjai deklaruoja tą patį plotą, agentūra, paraiškų sutikrinimo metu nustačiusi didesnio kaip 0,1 ha deklaruoto ploto persidengimą, pareikalaus pareiškėjų pateikti "persidengiančio" ploto žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus", – tikino A.Milekaitė.

Ji akcentavo, kad turint informacijos apie galimus bandymus nesąžiningai pasinaudoti parama apie tokius atvejus privalu pranešti agentūrai.

"Jei išaiškėtų, kad deklaruota neteisėtai, bus taikomos teisės aktų nuostatos ir atitinkamos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo", – pabrėžė A.Milekaitė.

Pupos aerodrome?

Tai ne pirma skandalu dvelkianti istorija Klaipėdos krašte.

Praėjusią savaitę Šilutės žemės ūkio specialistai išsiaiškino dar įdomesnių faktų.

Paaiškėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė sugebėjo deklaruoti 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių.

Juos esą ūkininkai iš Pasvalio augina įvairiose Šilutės rajono vietose ir net Armalėnų aerodromo teritorijoje.

Patikrinus šiuos plotus, jokių pupų nerasta.

"Kadangi dar net neprasidėjus paraiškų sutikrinimui "Pasitikėjimo linija" gavome prašymų išsiaiškinti bendrovės "Žalsva" pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimo teisėtumą, inicijuotos visų jos deklaruotų plotų patikros, taip pat bendrovė turės pateikti žemės valdymo teisę ir dirbimo faktą įrodančius dokumentus", – pupų skandalą komentavo agentūros atstovė.

A.Milekaitė aiškino, kad agentūra pagal kompetenciją negali tirti, pavyzdžiui, seniūnijų darbuotojų ar žemės ūkio specialistų veiklos.

"Jei mes gauname informaciją apie kitos institucijos darbuotojo korupcinio pobūdžio veiklą, ją perduodame Specialiųjų tyrimų tarnybai", – tikino pašnekovė.

Trečiadienio popietę Klaipėdos pramonininkų asociacija susitiko su dauguma politikų, kandidatuojančių į Klaipėdos mero postą. Susitikimas norintiems tapti miesto vadovais nebuvo lengvas, įvairių pramonės šakų atstovai klausimais apibėrė kandidatus, svarstė, kiek pagrįsti yra priešrinkiminiai pažadai.

Susitiko su kandidatais

Trečiadienį Klaipėdos pramonininkų asociacija surengė susitikimą-debatus su pretendentais į uostamiesčio merus.

Į susitikimą atvyko devyni iš 12 kandidatų. Dvi valandas besitęsusiame susitikime kiekvienas pretendentų trumpai prisistatė, apžvelgė uostamiesčio privalumus ir taisytinus dalykus.

Dauguma kandidatų pastebėjo, jog Klaipėdoje būtina spręsti priešmokyklinio ugdymo įstaigų trūkumo klausimą, dėstė investicijų pritraukimo į miestą planus bei atkreipė dėmesį, jog svarbu susigrąžinti sparčiai iš miesto besitraukianti jaunimą.

Vien pažadai netenkino

Būta ir tokių, kurie uostamiesčio senoliams žadėjo ir nemokamas keliones viešuoju transportu.

Gausiai į susitikimą su galimais miesto vadovais susirinkę asociacijos nariai nesileido maitinami pažadais ir reikalavo kandidatų, kad šie išdėstytų planus, kaip ketina siekti užsibrėžtų tikslų.

„Smagu, kad susirinko dauguma asociacijų narių. Verslininkams nėra vis vien, kas valdys miestą“, – pastebėjo Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorė Jolanta Braukylienė.

Yra kur pasitempti

Būta ir klausimų, kur politikų ir verslininkų nuomonės sutapo. Pastebėta, jog uostas ir LEZ teritorijoje veikiančios bendrovės – pagrindinis miesto ekonominio vystymosi variklis. Užsiminta ir apie reikalingą įstatymą, kuris reglamentuotų konkretesnę miesto ir uosto, kaip uostamiesčio, komunikaciją ir bendradarbiavimą.

Verslininkai ir pretendentai sutarė, jog būtina stengtis į miestą pritraukti daugiau investicijų bei trumpinti projektų įgyvendinimo laiką. Tai leistų miestui vystytis greičiau  ir kokybiškiau.

Susirinkusieji pripažino, jog uostamiesčiui dar yra kur pasitempti, norint tapti tokiu geidžiamu miestu kaip sostinė.

Siektų bendradarbiavimo

Dauguma politikų, tvirtino, jog užėmę Klaipėdos mero kėdę siektų glaudesnių politikos ir verslo bendradarbiavimo priimant įvairius sprendimus bei stiprintų pramonės dalyvavimą miesto gyvenime.

J.Braukylienė pastebėjo, jog verslininkams buvo labai naudinga gauti daugiau informacijos apie šiemet į mero kėdę kandidatuojančius politikus, jų siekius ir strategijas.

„Verslininkai gavo informacijos, kurios ir tikėjosi, įvertino kandidatus ir ar žiba jų akys. Mes esame tampriai susiję, todėl labai svarbu, kokios naujųjų vadovų vizijos“, – užtikrino pašnekovė.

Pasibaigęs antrasis idėjų konkursas, skirtas atnaujinti Martyno Mažvydo alėjos suoliukus, pranoko organizatorių lūkesčius. Sumanymą globojanti Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) sulaukė net 30 patrauklių sumanymų.

Juos pateikė 13 menininkų ne tik iš Klaipėdos, bet ir Kauno bei Alytaus. 10 idėjų konkurso nugalėtojų pasidalins KPA skirtą 5 tūkst. litų prizinį fondą, o kiti trys patvirtinti sumanymai turės progą sulaukti mecenatų paramos.

Konkurso komisija atrinko 13 darbų, kurie atitinka konkurso kriterijus ir bus įgyvendinti. Pirmos vietos laimėtojams atiteks po 1000 Lt, antros vietos – po 500 Lt, trečios vietos – po 200 Lt.

KPA administracijos direktorė Jolanta Braukylienė pasakojo, kad antrąjį konkursą nuspręsta organizuoti, nes pirmojo metu visos idėjos jau buvo realizuotos.

„Komisijos pritarimą gavusius projektus įgyvendinome, o likusiems rėmėjų paramos neatsirado. Be to, potencialūs mecenatai išreiškė norą, jog būtų pasiūlyta naujų sumanymų, prie kurių materializavimo jie galėtų prisidėti“, – pasakojo J.Braukylienė.

Anot jos, pernai įgyvendinus aštuonias M. Mažvydo alėjos gražinimo idėjas, komisijos nariams tapo lengviau suvokti, kokie meniniai akcentai tinkamiausi judrioje ir pėsčiųjų mėgstamoje uostamiesčio erdvėje.

„Pernai komisijai buvo pateikta apie 20 sumanymų, šįkart – net 30. Jau dabar galime pasidžiaugti, jog šiais metais konkursas buvo našesnis ir produktyvesnis“, – kalbėjo administracijos direktorė.

Tarp pretendentų papuošti alėją buvo galima pastebėti šaškių lentą, katino, šuns, paukščio ar jūrinių motyvų skulptūrėlės. Keletas sumanymų skirta ir Martynui Mažvydui pagerbti – pasiūlyta suolelį pagražinti katekizmo skulptūra ar žodžiais „Imkit mane ir skaitykit“. Viena originaliausių idėjų – ant šaltų granitinių suoliukų pastatyti plokštes, kuriose būtų išskaptuoti skaitmeniniai kodai. Juos nuskaičius mobiliaisiais telefonais ekranuose būtų galima grožėtis Klaipėdos vaizdais.

Konkursui pateikti darbai vertinami už originalumą ir patrauklumą, idėjos tinkamumą miesto bei pačios alėjos charakteriui. Nuo pirmojo konkurso praėjus pusantrų metų, alėjoje jau skaičiuojami 28 papuošti suoliukai – 20 iš jų sušildyta medinėmis lentelėmis.

Laimėtojai

I vieta – „Skrynia“, autorius Rokas Valaitis, VDA Klaipėdos fakultetas.

I vieta – „M.Mažvydo katekizmas“ su informaciniu QR kodu, autorius Aras Martinkus.

I vieta – „Nojaus laivas“, autorius dailininkas Izraildžon Baroti.

II vieta – „Šuolis“, autorius skulptorius Gintautas Jonkus.

II vieta –„Į jūrą“, autorius architektas Laimis Kaziukonis, Alytus.

III vieta – „Žaibas“, autorius skulptorius Gintautas Jonkus.

III vieta – „Uostas“, autorius skulptorius Gintautas Jonkus.

III vieta – „Žuvys“, autorius skulptorius Sergejus Plotnikovas.

III vieta – „Senis ir jūra“, autorius Lukas Šiupšinskas, Kaunas.

III vieta – „Gyvybės lašas“, autorius dailininkas Izraildžon Baroti.

2013 m. įgyvendinti projektai:

G.Jonkaus trijų suoliukų kompozicija „Šachmatai“ – globėjas Klaipėdos pramoninkų asociacija.

R.Martinkaus „Saulės laikrodis“ – globėjas Rimanto Ulevičiaus labdaros ir paramos fondas.

G.Jonkaus „Šuniukas“ – globėjas bendrovė „Mars Lietuva“.

G.Jonkaus „Katinas“ – globėjai Nijolė ir Rimantas Taraškevičiai.

G.Jonkaus „Raktas į meno pasaulį“ – globėjas Eduardo Balsio menų gimnazijos bendruomenė.

M.Lapo, K.Servaitės, L.Barkausko, A.Belikovo „Banga“ – globėjas bendrovė „Philip Morris Lietuva“.

K.Pūdymo „Mergaitė“ – globėjas „Vakarų medienos grupė“.

K.Pūdymo „Svajoklis“ – globėjas „Limarko“.

Klaipėdiečiai susirūpino, kad M.Mažvydo alėjoje sėdintys bronziniai mergaitė ir berniukas nesušaltų. Kažkas skulptūras papuošė kojinaitėmis. Manoma, kad tai mažųjų klaipėdiečių idėja.

Pirmadienį M.Mažvydo alėja einantys žmonės šypsojosi, pažvelgę į mergaitės ir berniuko skulptūras. Ant jų kojyčių buvo užmautos kojinaitės.

„Matyt, kažkas rūpinasi, jog mergaitė ir berniukas nesušaltų“, – kalbėjo praeiviai.

Bronzinė mergaitė papuošta baltomis su rožinėmis detalėmis, o berniukas – rudomis kojinaitėmis.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos, kuriai kilo idėja papuošti M.Mažvydo alėjos suolelius skulptūromis, vykdančioji direktorė Jolanta Braukylienė tvirtino, kad ne jie aprengė skulptūras.

„Tai tikrai ne mūsų akcija. Sunku pasakyti, kas taip papuošė skulptūras. Tačiau tai rodo, kad žmonės jas pamilo. Manau, kad iniciatyva apmauti mergaitei ir berniukui kojinaites turėjo kilti vaikučiams. Mažieji klaipėdiečiai ypač myli tokias skulptūras“, – džiaugėsi vykdančioji direktorė.

Pasak J.Braukylienės, toks poelgis rodo gerą žmonių nusiteikimą.

„Smagu, kad skulptūros suporuotos ir tokiu būdu. Ypač prieš Valentino dieną. Vargo tikrai nemažai. Juk reikia ir surasti kojinaites, ir jas užmauti“, – tvirtino vadovė.

J.Braukylienės teigimu, Klaipėdoje yra graži tradicija, kai prieš tam tikras progas yra aprengiami Kruizinių laivų terminale įsikūrę berniukas ir šuniukas. Tuo pasirūpina skulptūros mecenatas.

„Šiuo atveju viską padarė patys klaipėdiečiai. Gal po kiek laiko ant skulptūros bus papuoštos ir šalikėliu ar kepuraite“, – spėjo vykdančioji direktorė.

Bronzinės skulptūros mergaitės skulptūra „Mano“ ir berniuko skulptūra „Svajoklis“, kurių autorius skulptoriaus Klaudijus Pūdymas, M.Mažvydo alėjoje įsikūrė pernai.