Terorizavo visą vakarą
Kaip jau rašyta, R.M., kuriam tebuvo 43-eji, lavonas buvo aptiktas 2017-ųjų liepos 17-osios ryte parkelyje ties Kalniečių mikrorajone esančiu prekybos centru „Norfa“. Nors dėl jo nužudymo teisti 30-metis Audrius Komisaraitis ir 25-erių Jonas Čeplauskas kaltinti mirtinai suspardę savo auką apie pirmą-antrą valandą nakties.
Maždaug tokiu laiku prieš tai kartu su R.M. šio bute vakarojęs jo draugas buvo trumpam užmigęs. O kai pabudo buvusio šachmatų partijos partnerio ir sugėrovo nebebuvo.
R.M. svečias labai dėl to išsigando, nes jau apie penkias valandas buto šeimininkas konfliktavo telefonu su jam skambinančiais nežinomais asmenimis. Paskambinę apie septintą vakaro, jie prisistatė siuntų tarnybos darbuotojais. Ir netrukus pradėjo R.M. įžeidinėti. Šis, pavadintas gaidžiu, neliko skolingas.
Žodinė dvikova telefonu užsitęsė. Galiausiai neblaivus R.M. pats pasiūlė skambinantiems, kurių sutramdyti nepavyko ir telefoną trumpam perėmusiam jo draugui, susitikti. Juolab, kad paaiškėjo, jog visi jie tuo metu buvo tame pačiame Kalniečių mikrorajone. Tik R.M. su draugu – viename S.Žukausko g. daugiabutyje. O skambinusieji – J.Čeplausko, vos prieš kelias savaites paleisto iš Pravieniškių pataisos namų, kuriuose atliko bausmę už eilinį nusikaltimą, išsinuomotame bute Šiaurės prospekte.
Iš pradžių buvo sutarta susitikti prie prekybos centro „Iki“ kebabinės. Tai, anot draugo, pasiūlė pats niekaip nusiraminti negalėjęs R.M. Tačiau, jam su draugu pralaukus sutartoje vietoje apie penkiolika minučių, skambinusieji nepasirodė.
Buvo prisipažinęs
Vos grįžus į namus, susitikti neatėję telefoniniai teroristai vėl pradėjo skambinti.
Susinervinę draugai išgėrė dar po kelis stikliukus degtinės. Ir vienas iš jų netrukus užmigo, o kai pabudo buto šeimininko namuose nebebuvo.
Teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad parkelyje prie „Norfos“ be gyvybės ženklų rastas R.M. mirė nuo galvos sumušimo – išsiliejus kraujui į smegenis.
A.Komisaraitis, sulaikytas už keturių dienų, prisipažino, kad po to, kai papurškė R.M. į veidą turėtu dujų balionėliu, dar spyręs jam, suklupusiam ir bandančiam dangstytis rankomis, į smilkinį. Nors R.M. ir prašęs – darykite, ką norite, tik nemuškite. Esą leidęs pasisavinti ir jo mobilųjį telefoną, prašydamas palikti tik šio kortelę, ką jiedu su J.Čeplausku ir padarę. Šis buvo sulaikytas dar po kelių dienų ir jokių parodymų nedavė.
Tuo tarpu A.Komisaraitis po sulaikymo teigė, kad jie skambinę R.M., tik norėdami papramogauti. Ir pirmasis būsimos aukos mobiliojo telefono numerį – esą visai atsitiktinai surinko jis. Nors, tiriant R.M. žūties aplinkybes, išsiaiškinta, kad šis statybininku dirbęs su žmona išsiskyręs kaunietis dėdavo savo telefono numerį į pažinčių svetainę viename pramoginės televizijos, publikuojančios skelbimus bėgančia eilute, ekrane. Taip jis ieškodavo moters laisvalaikio praleidimui.
Ėjome su juo aiškintis tik todėl, kad jis ar jo draugas grasino duoti mums per galvą keptuve!
Po sulaikymo A.Komisaraitis atskleidė ir tai, kad iš pradžių jie R.M. prie „Norfos“ laukę krūmuose, nes nežinoję su kokia kompanija šis gali ateiti.
„Surinkau aš tada jo telefono numerį „iš lempos“! – tikino žiniasklaidą prieš atverčiant jo bylą teisme į šį su apykoje iš savo namų viename Vilkijos seniūnijos kaime atvykęs A.Komisaraitis. Nuosprendžio po paleidimo iš suėmimo jis laukė intensyvios priežiūros sąlygomis.
A.Komisaraitis tada neslėpė ir to, kad mėgdavo juokauti, skambindamas nepažįstamiems asmenims, ir anksčiau. Tik ankstesni jo pašnekovai greitai nutraukdavo su juo pokalbį ir daugiau neatsiliepdavo.
Teisme parodymus pakeitė
Teisme A.Komisaraitis jau savo kaltės nepripažino ir teigė, kad jie paliko R.M. sąmoningą. Esą ir ekspertai konstatavo, kad šis galėjo patirti mirtiną traumą ir griuvinėdamas.
Audrius Komisaraitis/Eitvydo Kinaičio nuotr.
„Juk pas jį aptikta daugiau kaip trys promilės alkoholio! O mes buvome blaivūs! Ir ėjome su juo aiškintis tik todėl, kad jis ar jo draugas grasino duoti mums per galvą keptuve!“ – tokia buvo gynybinė A.Komisaraičio pozicija, išsakyta žiniasklaidai prieš atverčiant teisme bylą.
Tačiau, stojęs prieš teismą, jis jau tikino, kad niekas R.M. tąnakt nespardęs. Esą po to, kai jam buvo papurkšta dujų, R.M. buvo tik pastumtas.
Jau keturis kartus, nepaisant jauno amžiaus, teistas J.Čeplauskas neigė net dalyvavęs toje R.M. lemtingoje akistatoje. Tačiau, vaizdo kamerų įrašai, anot teisėsaugininkų, tai paneigia.
Jau du kartus – už plėšimą ir vagystę teistas ir A.Komisaraitis. Tačiau, jo teistumai – jau išnykę.
Atsižvelgdamas ne tik į teisiamųjų pozicijas, bet ir biografijas, kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė izoliuoti J.Čeplauską nuo visuomenės dvylikai metų, pripažįstant jį itin pavojingu recidyvistu. A.Komisaraičiui – vienuolikos metų įkalinimą. Ir tenkinti visų nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažintų šešių R.M. artimųjų ieškinius. O šie siekė beveik 160 tūkst. eurų.
Paskutinis prašymas sugraudino velionio mamą
Bylą nagrinėjusi teisėja Jūratė Jakubonienė konstatavo, kad nekyla abejonių, jog R.M. mirė dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų. Tačiau, savo nuosprendyje ji patikslino R.M. nužudymo laiką. Kaltinamajame akte buvo teigiama, kad jis buvo nužudytas laikotarpyje nuo 1 val. trijų minučių iki 49 minučių - kai J.Čeplauskas įsidėjo savo SIM kortelę į aukos kišenėje rastą mobilųjį telefoną. Tačiau, peržiūrėjus vaizdo įrašus, užfiksuota, kad nuteistieji tolsta nuo savo aukos 28 minutėmis anksčiau - jau 1 val. 21 min.
Skiriant smurtautojams bausmes, teisėja teigė atsižvelgusi ir į A.Komisaraičio, kuris įkalintas vienuolikai metų, teisme pakeistus parodymus, dėl ko jo prisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu nepripažintas atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Paaiškino J.Jakubonienė ir, kodėl nepripažino, kaip siūlė prokuroras, J.Čeplausko, izoliuoto nuo visuomenės vienuolikai su puse metų, itin pavojingu recidyvistu. To neleido padaryti trys pirmi jo teistumai dar esant nepilnamečiu.
Tik iš dalies patenkinti ir nuteistųjų ieškiniai dėl moralinio atlygio. Bendra priteista jų suma - daugiau kaip 39 tūkst. eurų. Didžiausia - 12 600 eurų, mažiausia - 500 eurų. Velionio vaikams priteistos didesnės sumos, negu mamai ir seseriai, nes nužudytasis, kaip konstatavo teismas, savo atžalomis pagal išgales rūpinosi, o jo santykiai su mama ir seserimi, remiantis liudytojų parodymais, nebuvo artimi. O dėl turtinio šių ieškinio - už laidotuves bei paminklą kapuose nurodyta kreiptis į teismą civilinio ieškinio tvarka, nes nepateikta jokių šias išlaidas įrodančių dokumentų.
Nors A.Komisaraitis į nuosprendžio paskelbimą atėjo su pilnai prikimšta kuprine, t.y. pasirengęs blogiausiam scenarijui, išgirdęs, kad jis suimamas salėje, puolė teisėjos prašyti leisti paskambinti dėl to tėvui. Antrankius jam parengę konvojaus pareigūnai buvo linkę ginčytis, kad A.Komisaraitis galės tai padaryti Tardymo izoliatoriuje. Tačiau teisėja leido A.Komisaraičiui paskambinti tėvui. Ir po akimirkos šis visas raudonas šaukė į telefoną: "Mane suima!" Panašu, kad ši žinia išmušė iš vėžių ir tą, kuriam skambinta. Tačiau konvojus daugiau nieko suimamajam paaiškinti neleido. Matydama šias aistras, R.M. mama puolė aiškinti teisėjai, kad atleidžia sūnaus žudikams, dėl ko čia pat buvo išbarta dukters.
Beje, į skirtą bausmę, kurią dar galima apskųsti, A.Komisaraičiui įskaičiuoti beveik dešimt mėnesių, kuriuos jis buvo po sulaikymo suimtas. O J.Čeplauskui - dveji metai ir beveik penki mėnesiai, kuriuos jis praleido už grotų laukdamas nuosprendžio.
