Nustatyta, kad kapo vertingųjų savybių pobūdis – istorinis, memorialinis, dailės. Būsimasis Lietuvos kariuomenės generolas gimė Utenos apskrities Užpalių valsčiaus Degėsių kaime. Nuo 1886 m. tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje, dalyvavo Japonijos–Rusijos ir Pirmajame pasauliniame karuose. 1918 m. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę. 1919 m. J.Galvydžiui-Bykauskui suteiktas generolo leitenanto laipsnis. 1920 m. dalyvavo kovojant su Lenkijos kariuomenės  Lucjano Żeligowskio rinktine. 1919 m. ir 1921 m. ėjo karo mokyklos viršininko pareigas. 1926 m. išleistas į atsargą. Būdamas atsargoje generolas dalyvavo visuomeninėje veikloje: dirbo Lietuvos ūkininkų kooperatyvų sąjungoje, Katalikų veikimo centre, buvo aktyvus Krikščionių demokratų partijos narys. SSRS okupavus Lietuvą, 1940 m. rugsėjo 21 d. buvo suimtas, tačiau 1941 m. per birželio sukilimą iš kalėjimo išvaduotas. 1943 m. liepos 16 d. mirė Kauno savitarpinės pagalbos ligoninėje.

J.Galvydžio-Bykausko nuopelnai įvertinti šiais apdovanojimais: Vyčio Kryžiaus II rūšies 1-ojo laipsnio ordinu (1926), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928), Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu (1928), Lietuvos kariuomenės savanorių kūrėjų medaliu (1940), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1929), Rusijos kariuomenėje – Šv.Vladimiro 4-ojo laipsnio, Šv.Anos 3-iojo ir 2-ojo laipsnių, Šv.Stanislovo 3-iojo ir 2-ojo laipsnių ordinais, taip pat Bulgarijos ir Persijos ordinais.