Pastarieji prieštarauja, kad jų namo pirmame aukšte būtų įkurtas restoranas.
"Ginčo objektas yra Vilniaus gatvėje, Kaune, t.y. ginčo objektas yra pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje. Viešasis interesas yra pritraukti turistus, Senamiestį sutvarkyti taip, kad jis atitiktų kultūros paveldo reikalavimus, būtų patrauklus turistams, taip pat ir šalies gyventojams. Ši gatvė yra viena centrinių Kauno miesto gatvių. Tai nėra miegamasis rajonas. Akivaizdu, kad visuomenės poreikis yra, kad centrinėje miesto dalyje būtų pramogų, viešojo maitinimo įmonių, nes tai betarpiškai susiję su laisvalaikio leidimu, turizmu", – tokią aplinkybę pažymėjo teisėjos Rūtos Palubinskaitės vadovaujama teisėjų kolegija.
Gyventojai neslėpė nuostabos – teismas stojo verslininko pusėn, kuris be jų sutikimo pasišovęs keisti pirmame namo aukšte esančių patalpų paskirtį ir čia įrengti restoraną. Be kita ko, remontuoti patalpas verslininkas pradėjo dar neturėdamas teismo palaikymo – teisėtas jo sumanymas ar ne.
"Ne mes atėjome į šį namą, jis čia atėjo. Tačiau teismas palaikė verslininką, o ne gyventojus. Tie patys turistai – ateina ir išeina, o mums čia reikia gyventi", – piktinosi šiame name užaugusi Salomėja Stonienė.
Vilniaus ir J.Jablonskio gatvių sankirtoje esančio namo gyventojų ir pirmo aukšto savininko nesutarimų istorija prasidėjo nuo tos akimirkos, kai patalpas įsigijęs verslininkas Jonas Gedeminas Matusevičius sumanė čia įrengti kavinę. Tiesa, įsigydamas patalpas pirmame namo aukšte verslininkas žinojo, kad tai komercinės, bet ne maitinimo paskirties patalpos.
Gyventojai iš karto pasipriešino J.G.Matusevičiaus sumanymui, tačiau ėmė girdėti remontui būdingus garsus. Patalpų savininkui atstovaujantis jo sūnus aiškino darantis paprastą remontą, tačiau neatmetė tikimybės, kad anksčiau ar vėliau čia atvers duris restoranas, veiksiantis iki 1 val. nakties.
Ribų nėra
Kauno apylinkės teismas 2015 m. priėmė sprendimą, kad statybos leidimas J.G.Matusevičiui buvo išduotas pažeidžiant bendraturčių – gyventojų teises. Statybos leidimą pirmame aukšte įrengti kavinę savininkas galėjo gauti tik turėdamas bendraturčių sutikimus. Pastrųjų jis neturėjo, tad kavinės įrengti negalėjo.
Šį teismo sprendimą verslininkas apskundė Kauno apygardos teismui. Gyventojai dar dvejus metus gyveno nežinioje, stebėjo, girdėjo vykstančio remonto skleidžiamų garsų ir sulaukė Kauno apygardos teismo išaiškinimo, kad skundo dalį dėl gyventojų pritarimo Kauno apylinkės teismui teks narplioti iš naujo.
"Jam faktiškai uždegta žalia šviesa. Tai nėra normalu. Penkerius metus truko teismai, o dabar grąžino vėl pirmos instancijos teismui. Gal laukia, kol išmirs senieji namo gyventojai", – skausmingai juokavo S.Stonienė.
Moteris žėrė Senamiesčio kasdienybę apibūdinančius pasakojimus – Vilniaus gatvė, jos nuomone, tapo netvarkos vieta. "Mes matome, kas darosi. Geria baruose, paskui mušasi ir rėkdami traukia į kitą pasilinksminimo vietą. Anksčiau policija palaikė tvarką, o dabar – visiška netvarka. Apkvaitę nežinia nuo kokių medžiagų. Reikėtų stabdyti tokią netvarką, nes viskas veši kaip palaida bala", – barėsi S.Stonienė.
Neseniai "Kauno dienos" kalbintas Kauno Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Artūras Jusas taip pat minėjo, kad vasarą daugiausia Senamiesčio gyventojai skundžiasi dėl restoranų ir kavinių keliamo triukšmo. Esą problemos kyla ne kavinės viduje, o lauke, kai klientai išeina parūkyti ar pasisėdėti renkasi staliuką lauke.
Pritrūko aiškumo
Galimi nepatogumai dėl restorano klientų keliamos netvarkos toli gražu ne vienintelė priežastis, kodėl gyventojai nusiteikę priešiškai prieš maitinimo įstaigos kaimynystę. Gyventojus piktina ir tai, kad verslininkas sumanė keisti patalpų paskirtį be jų sutikimo, kurio reikalauja Statybos įstatymas. Taip pat nepristatė aiškaus projekto apie numatomus darbus.
Kauno apygardos teismas dėl gyventojų sutikimo ir projekto būtinumo taip pat pasisakė dviprasmiškai. Pirmiausia teismas pabrėžė, kad verslininkas patalpų remontui turėjo du projektus. 2011 m. parengtam projektui, teismo nuomone, joks gyventojų sutikimas nebuvo reikalingas, nes jame nenumatytas patalpų paskirties keitimas. Dėl 2013 m. verslininko parengto projekto teismas aiškios nuomonės neišsakė.
Ne mes atėjome į šį namą, jis čia atėjo. Tačiau teismas palaikė verslininką, o ne gyventojus.
Sprendime pabrėžta, kad gyventojai minėtus du patalpų remonto projektus tapatina. Esą 2013 m. remonto projekto gyventojai negalėjo įvertinti, nes jo neėmė. Gyventojai šią situaciją aiškina kiek kitaip.
"Jis nedavė mums techninio projekto, kuriame būtų aiškiai aprašytos medžiagos, kurios bus naudojamos. Dabar jis mums pasiruošęs duoti techninį projektą, nors jau viskas padaryta. Tai kokia prasmė? Juk nekeis lubų, jei pasakysime, kad turėtų būti kažkokios labiau garsą, vibraciją sulaikančios medžiagos. Norint pamatyti, kas sudėta, reikia viską griauti. Išgudrauta, o tam teisėjai pritarė", – pastebėjimai dalijosi S.Stonienė.
Gyventojai nerimauja ne tik dėl garso izoliacijos, vibracijos. Dar viena problema – vėdinimo sistema. Gyventojai tikina, kad sovietmečiu rekonstruojant 1923 m. statytą namą, statybinio laužo atliekomis buvo užverstos ventiliacijos šachtos. Pagal jiems žinomą verslininko projektą numatyta ventiliaciją įrengta per jų bendrojo naudojimo koridorius.
Ir džiugina, ir baugina
Šiuo metu ginčo objektu tapusiose Vilniaus gatvės namo patalpose veikia Interjero ir dizaino biuras. Gyventojų žiniomis, jauna dizainerių pora patalpas išsinuomojo trejiems metams. Gyventojai atvirauja, kad tokia kaimynystė juos tenkintų ir ilgiau nei trejus metus, svarbiausia, kad nebūtų restoranas.
"Mes Matusevičiui visą laiką sakėme: kam tas restoranas? Čia vasarą tik atrodo, kad labai jau didelis klientų antplūdis, o žiemą tokių anšlagų nėra. Kai kurios kavinės žiemai visai užsidaro. Mes siūlėme jam daugybę veiklų, bet jo atsakymas visada buvo turginis – man neatsiperka", – dėstė S.Stonienė.
Moteris neslepia, kad šioje kovoje su turtingu verslininku jų stiprybė yra vienybė. Visi 30 namo gyventojų nesvyruoja ir nesirengia pasiduoti verslininko šokdinami. Žmonės baiminasi tik vieno – kad bylą nagrinėjant iš naujo, Kauno apygardos teismo pastebėjimai gali tapti raginimu elgtis būtent taip.
Tarp pastebėjimų aprašoma pirmo namo aukšto dalis, kurioje buvo, bet jau keletą metų neveikia kepyklėlė. Tačiau Kauno apygardos teismas kepyklėlę apibūdina kaip maitinimo įstaigą, nevertindamas jos ir restorano skirtumų. Esą, jei jau vienoje pusėje gali būti maitinimo įstaiga, tai kodėl kitoje negali?
Įspūdinga reakcija
"Kauno dienai" pavyko susisiekti su pirmojo aukšto patalpų savininku J.G.Matusevičiumi. Iš pradžių maloniai siūliusio susitikti laiką verslininko reakcija nustebino, kai išgirdo, kad gyventojus džiugina jo pasirinkimas išnuomoti patalpas interjero dizaineriams. "Kas sakė, kad išnuomojau? Įsikūrė – tai dar nereiškia, kad išnuomojau", – rėžė verslininkas.
Klausimas apie galimą verslo krypties iš maitinimo įstaigos į meno paskirties pasikeitimą, regis, nepatiko J.G.Matusevičiui. "Jeigu būčiau pakeitęs planus, būčiau parašęs. Nėra čia ko keisti. O jūs savo planus keičiate, jeigu kas nors parašo nesąmones? Koks jūsų reikalas: ar aš keisiu, ar nekeisiu, kur aš eisiu, ką aš valgysiu, ką kalbėsiu, ką darysiu? Koks jūsų reikalas?" – kėlė balsą verslininkas.
Šių metų sausį ginčo objektu tapusio namo gyventojai kreipėsi į "Kauno dieną". Tąsyk kalbintas J.G.Matusevičius sakė, kad niekas nenori šių patalpų nuomotis paslaugoms ar prekybai, o klausia, ar yra leidimas įrengti maitinimo įstaigą. "Visa Vilniaus gatvė yra vienos kavinės ir dar vienos kavinės įrengimas jų gyvenimui jokios įtakos neturės ir nieko nepakeis", – pareiškė J.G.Matusevičius.
Pastarąjį kartą, panašu, verslininkas ėmė viską matuoti savais matais. "Kiek jums moka už tai, kad rašote? Primoka prie atlyginimo? Koks čia jūsų interesas, atsakykite man?" – išrėkė J.G.Matusevičius ir padėjo telefono ragelį.
