Dirba slaptai?
Senamiestyje, Vilniaus g. 27-uoju numeriu pažymėto trijų aukštų namo pirmame aukšte, dulkėtu polietilenu uždengti langai. Dalyje pirmojo aukšto dar ne taip seniai veikė bandelių parduotuvė, o štai kita pirmojo aukšto dalis ir yra tapusi teisminių ginčų kaltininke.
Šios dalies savininkas Jonas Gediminas Matusevičius nuo gyventojų neslepia užmojų čia įrengti kavinę. Dar 2009 m. ne tik šio, bet ir aplinkinių namų gyventojai nesutiko, kad Vilniaus g. 27-ojo namo pirmame aukšte būtų kavinė, tačiau gyventojų protestas, deja, nesustabdė verslininko.
"Vakar ir anksčiau darbai pirmame aukšte vyko visu tempu, o šiandien, lyg tyčia, tylu", – rankomis skėstelėjo namo gyventoja Salomėja Stonienė. Kita kaimynė patikslino, kad kaip tik susitikimo su "Kauno diena" rytą čia turėjo lankytis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovai, tad nenuostabu, kad įsivyravo ramybė.
Verslininkas savivaldybę informavo, o mūsų informuoti nereikia?
Čia pat moterys susigriebė, kad ta ramybė labai sąlyginė. Kauno savivaldybės Sveikatos skyrius jas informavo, kad yra gautas patalpų savininko raštas dėl vykdomų paprastojo remonto darbų, kuriuos baigti žadama iki 2018 m. kovo 20 d. "Verslininkas savivaldybę informavo, o mūsų informuoti nereikia?" – retoriškai klausė kita namo gyventoja Gražina Alminienė.
Pirmas mūšis teisme
Kauno apylinkės teismas 2015 m. priėmė sprendimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išduotą rašytinį pritarimą verslininko patalpų paprastajam remontui atlikti – statybos leidimas J.G.Matusevičiui buvo išduotas pažeidžiant bendraturčių gyventojų teises. Statybos leidimą pirmame aukšte įrengti kavinę savininkas galėjo gauti tik turėdamas bendraturčių sutikimus. Sutikimų jis neturėjo, tad vykdyti remontą kavinei įrengti negalėjo.
Konfliktui išspręsti buvo naudotasi mediacijos procesu, tačiau draugiškai susitarti ir čia nepavyko. "Mes vis dėlto džiaugiamės, kad vyko mediacija, nes tik tada pirmą kartą pamatėme patalpų savininką", – šyptelėjo S.Stonienė.
Ginčas dėl galimybės Vilniaus gatvėje įrengti kavinę persikėlė į Kauno apygardos teismą. Šis teismas kol kas dar nepriėmė jokio sprendimo, nes procesas tebevyksta. "O darbai vyksta. Kaip taip galima nieko nepaisyti?" – stebėjosi namo gyventojos.
Moterys rodė, kaip įprasta Senamiesčiui, nedidelį kiemą, kuriuo naudojasi net kelių namų gyventojai. Įrengus pirmame aukšte kavinę, tikėtina, kad savininkas pretenduos ir į kiemo dalį, nes juk Senamiestyje automobilių stovėjimas yra apmokestintas, tad manoma, kad darbuotojai automobilius paliks būtent kieme.
Ekskursija kėlėsi į namo vidų. Moterys rodė laiptinės sienas, kuriose esą buvę planų rengti ventiliacijos angas. "Šiam namui kapitalinis remontas buvo atliktas sovietmečiu. Kiek suprantame, toli gražu ne visos sienos yra tokio pločio, kad būtų tinkamos ventiliavimo angoms įrengti. Jo planai blogina mūsų gyvenimo kokybę", – guodėsi viso namo gyventojų interesams atstovaujančios kaimynės.
Kavinės nepageidauja
Gyventojos viena per kitą bėrė namo gyventojams ramybės neduodančią istoriją. 2009 m. J.G.Matusevičiaus užuominas apie kavinę pirmame namo aukšte kaimynai tikėjosi sustabdę per visuotinį ne tik namo, bet ir dar penkių aplinkinių namų gyventojų susirinkimą priimtu sprendimu – nesutikti.
"Deja, 2013 m. nesupratome, kas vyksta. Prasidėjo kažkokie namo fasado ir vidaus griovimo darbai, langai pirmame aukšte buvo išdidinti, išversta siena ir padarytos durys. Negalėjome patikėti tuo, kas vyksta", – pasakojo moterys.
Pasak gyventojų, tais pačiais metais ėmė lankytis savininko J.G.Matusevičiaus atstovu prisistatantis vyras ir rinkti parašus kavinei pirmame aukšte įrengti ir patalpų paskirčiai iš komercinių į maitinimo pakeisti. Galbūt tikėtasi, kad per keletą metų pasikeis gyventojai, o kartu ir prieštaravimas pirmame gyvenamojo namo aukšte mėgautis kavinės teikiamais tariamais malonumais. Tačiau verslininko atstovui teko nusivilti – visų namo gyventojų kategoriškas "ne" kavinei įrengti tebegaliojo.
"Mes neapsirikome. Priešais mus name vietoj senosios kojinių parduotuvės įrengtas baras "Startas" dirba tik savaitgaliais. Mes matome, kas darosi. Savininkas pasakojo, kad čia bus prabangus restoranas, kuris dirbs nuo 9 val. ryto iki 1 val. nakties. Bus ypatingos krosnys, žodžiu, viskas labai ypatinga", – gražiems planams nepasidavė namo gyventojai.
Žmonės didžiausiu įžūlumu laiko tai, kad patalpų pirmame aukšte savininkas, nepaisydamas jų prieštaravimo, vis tiek pradėjo darbus. "Mūsų nuomonė nieko nereiškia. Mes esame visiškas nulis. Teismuose dangstomasi viešuoju interesu, o mūsų interesai niekam neįdomūs", – piktinosi S.Stonienė.
Nesibaigiantys akibrokštai
Šiame ginče veikia ne tik žmogiškieji faktoriai. Pasak gyventojų, fiksuojant faktinę darbų eigą aiškėja, kad savininkas rengti kavinę Kultūros paveldo saugomame objekte pradėjo neturėdamas leidimo, galiausiai jį susitvarkė teisminio proceso metu, tačiau neteisėtai, tai pripažino ir Kauno apylinkės teismas.
Savininko atstovas teismui nurodė, kad su kai kuriais namo gyventojais buvo pasikalbėta betarpiškai, kadangi dalies gyventojų namuose rasti nepavyko, eita kitu keliu – gyventojus informuojant per notarą, pas kurį galėtų ateiti susipažinti su savininko planais.
Galbūt laukti buvo ilgu, tad imtasi darbų, o reikiami dokumentai tvarkomi jau darbams vykstant. Moterys neslėpė: "Buvo, kad jau neapsikentę nuo triukšmo pirmame aukšte ir nežinios įsibrovėme į patalpas. Na, tiesiog, beldėme tol, kol prisibeldėme ir patekome į vidų", – istorijos vingius suko kaimynės.
"To, kas čia planuojama, niekas nesustabdys", – moterys citavo tuomet besidarbavusių vyrų žodžius. Daugelis šiame Vilniaus gatvės name gyvenančių žmonių yra garbaus amžiaus ir mena laikus, kai pirmame aukšte vienoje pusėje buvo gastronomas, o kitoje – žuvies parduotuvė. "Žuvis anuomet veždavo statinėse, kurios dažniausiai būdavo kiauros. Tai kvapai kvapeliai sklido. Nenorėtume grįžti į panašius laikus", – rūpesčiais dalijosi moterys.
Istoriniai tyrimai
Ta pirmo namo aukšto dalis, kurios savininkas siekia čia įrengti kavinę, yra komercinės paskirties. Vyresnės kartos kauniečiai dar turėtų prisiminti čia buvus vienintelę Kaune parduotuvę, kurioje sovietmečiu buvo galima nusipirkti ypatingų prekių už dolerius ir čekius.
Kultūros paveldo specialistai remiasi istoriniais šio namo dokumentais. Istorikė Raimonda Vaitkevičienė pažymi, kad nuo 1903 m. Vilniaus g. 27-ojo namo pirmas aukštas buvo pritaikytas prekybai, čia įrengta vienuolika krautuvių, o 1934 m. pastato pirmas aukštas rekonstruotas, ir langų angos nuleistos iki žemės.
"Pagal istorinius tyrimus turėjo būti durų angos vietoj langų. Šie istoriniai tyrimai buvo atlikti. Tuo pagrindu buvo parengtas techninis projektas, atkurtos langų angos ir įrengtos dvi parduotuvės. Visos angos susiaurintos ir užmūrytos 1960–1970 m. kapitališkai remontuojant pastatą. Žmonėms gali atrodyti keistai, kad angos buvo iki žemės, bet tyrimai tai parodo. Vadinasi, jie atkūrė tai, kas istoriškai čia buvo", – langų išdidinimą ir durų įrengimą vertino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
Ketinimų neatsisako
Verslininko patalpų komercinė paskirtis gyventojus tenkino ir iki šiol. Iki savininkui užsimojus tapti maitinimo verslo atstovu, šios patalpos buvo nuomojamos. Čia buvo užuolaidų parduotuvė. "Patalpas nuomoję vyrukai visada buvo labai malonūs ir niekada neturėjome jokių rūpesčių. Mes J.G.Matusevičiui ir toliau siūlome užsiimti patalpų nuoma, tačiau tik ne maitinimo sferai", – dėstė namo gyventojos.
Visa Vilniaus gatvė yra vienos kavinės, ir dar vienos kavinės įrengimas jų gyvenimui jokios įtakos neturės ir nieko nepakeis.
Galiausiai moterys ėmė svarstyti, ko tikėtųsi iš savininko, jei vis dėlto nepavyktų pakeisti jo užmojų. "Net jei čia būtų įrengiama kavinė, mes norėtume matyti patalpų kapitalinio remonto techninį projektą, kurį įvertintų specialistai, ir tai garantuotų, kad mūsų gyvenimo netrikdys triukšmas, vibracija, iš maitinimo įstaigos sklindantys kvapai", – regis, natūralius reikalavimus kėlė gyventojos, deja, techninis projektas yra nevisiškai parengtas, o verslininkas sakė gyventojams, kad tai daug kainuoja.
"Kauno dienai" pavyko susisiekti su patalpų savininku J.G.Matusevičiumi. Jis tikino, kad techninis projektas kapitaliniam remontui yra parengtas, tačiau neatskleidė, kokie architektai jį rengė. "Patys geriausi specialistai. Tai kad patys gyventojai nepasako, ko nori. Tegul pasako, aš viską padarysiu. Visa Vilniaus gatvė yra vienos kavinės, ir dar vienos kavinės įrengimas jų gyvenimui jokios įtakos neturės ir nieko nepakeis", – pareiškė J.G.Matusevičius.
Patalpų savininkas neslėpė, kad komercinė veikla šioje vietoje vyko vangiai. Esą patalpas buvo išnuomojęs tai vienai, tai kitai įmonei, tačiau jos bankrutavo. "Visi norintieji nuomoti klausia, ar turiu leidimą maitinimo įstaigai įrengti. Niekas nenori nuomoti prekybai arba paslaugoms", – savo poziciją dėstė J.G.Matusevičius.
"Kauno dienai" verslininkas tvirtino šiuo metu kavinės nerengiantis. Esą tai, kas vyksta, tėra dažomos sienos, grindys. Vis dėlto gyventojai nerimauja: "Jei galėjo darbus pradėti neturėdamas reikiamų dokumentų, tai kas galėtų garantuoti, kad neturėdamas dokumentų, neįrengs kavinės."
Teismo praktika rodo, kad, esant ginčui ir išsiskyrus interesams, labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos suvaržant kito bendraturčio teises. Gyventojai sunerimę laukia teismo posėdžio ir tikisi, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neužsimerks prieš padarytus J.G.Matusevičiaus pažeidimus, kuriuos nustatė Kauno apylinkės teismas, išklausys ir jų pusę, išgirs jų problemas ir priims išmintingą sprendimą.
