Kauno mėgėjų lygoje tinklinį žaidžiančiam vaikinui pradžioje buvo sunku atrasti darbo vietą, kurioje galėtų derinti savo aistrą sportui ir darbą. Galiausiai, po ilgų paieškų, „Fazer Lietuva“ kepykla ir tapo ta vieta, kurioje įsidarbinus toliau ieškoti nebereikėjo. Pasak Jono, čia darbuotojas yra vertinamas, o į jo poreikius atsižvelgiama ir lanksčiai prisitaikoma.

„Darbas „Fazer Lietuva“ kepykloje man patiko nuo pat pradžių – ypač dėl gero ir draugiško kolektyvo, geros atmosferos. Ir dabar esu tikras, kad įsidarbindamas čia pasielgiau teisingai – vos pusmetį padirbęs šaldytos produkcijos ceche, buvau pastebėtas vadovo. Pamatęs, kad man gerai sekasi, jis pasiūlė naujai atidarytame duonos traškučių ceche tapti vyresniuoju cecho darbuotoju“, – pasakoja J.Lazdauskas.

J.Lazdauskas tinklinį pradėjo žaisti dar vaikystėje, būdamas dešimties metų. Jaunas vyras džiaugiasi, kad darbas „Fazer Lietuva“ kepykloje visiškai netrukdo jo pomėgiui – darbo ir treniruočių laiką lengva suderinti, o esant poreikiui, galima susikeisti su kitu kolega arba susitarti dėl poros dienų atostogų. Pasak jo, tokia galimybė koreguoti savo darbo grafiką yra labai svarbi, nes sezono metu treniruotės vyksta po 2–3 kartus per savaitę, o kur dar išvykos į varžybas, ne visuomet vykstančias gimtajame mieste.

Jaunas vyras teigia, kad būtent dėl šio lankstaus požiūrio ir galimybės tobulėti, jis savo karjeros ateitį mato būtent „Fazer Lietuva“ kepykloje. Artimiausi planai – studijos Kauno kolegijoje, padėsiančios pasikelti kvalifikaciją ir darbe.

Kauno miestas labai sparčiai vystosi, o Vilijampolė, kurią Jonas prisimena kaip chuliganų rajoną, taisosi ir plečiasi.

Svarbu gebėti dirbti komandoje

J.Lazdauskas tikina, kad mėgstamos aistros ir mėgstamo darbo suderinamumas – ne vienintelis pranašumas. „Fazer Lietuva“ kepyklos darbuotojas teigia, kad tiek žaidžiant tinklinį, tiek kepant duoną labai svarbūs komandiniai įgūdžiai.

„Tinklinis – komandinis sportas, nepriklausantis nuo vieno žaidėjo. Reakcija, įsiklausymas vienam į kitą, emocijų supratimas iš vieno žvilgsnio – tai aspektai, į kuriuos labai svarbu atkreipti dėmesį. Tačiau tai lygiai taip pat svarbu ir kepykloje. Kaip ir tinklinio aikštelėje vienas kamuolio kiekvieną kartą neatmuši, taip ir kepykloje – nors kiekvienas turi savo darbo vietą, tenka padėti kolegoms, nes visi atsakome už galutinį rezultatą. Svarbu, kad suprastume vieni kitus, galėtume pasitarti, būti išklausomi ir patys išklausyti“, – pasakoja J.Lazdauskas.

Tam, kad darbas komandoje būtų sklandus, svarbus draugiškas mikroklimatas ir geri kolektyvo santykiai. Konfliktų pasitaiko kiekvienoje darbovietėje, tačiau Jonas teigia, kad kartais tai tik dar labiau suartina kolektyvą ir padeda su didesniu atkaklumu eiti į priekį.

Nuo emigracijos sulaikė meilė Kaunui

J.Lazdauskas, pasakodamas apie savo istoriją „Fazer Lietuva“ kepykloje, teigia, kad ji prasidėjo kur kas seniau, dar vaikystėje. Vaikinas sako prisimenantis, kaip su močiute rytais eidavo į kepyklą pirkti šviežios, ką tik iškeptos duonos ir bandelių. Tuo metu jis tikrai negalvojo, kad kada nors teks čia dirbti. Atvirkščiai – vaikinas prisipažįsta, kad, kaip ir daugelis jaunų žmonių, yra galvojęs apie emigraciją. Minčių apie darbą užsienyje buvo vos pabaigus mokyklą, tačiau nuo tokio žingsnio jį sulaikė draugė, norėjusi pasilikti Lietuvoje, ir meilė gimtajam miestui.

„Žinoma, užsienyje galima užsidirbti daugiau pinigų, tačiau ir dirbti reikia daug daugiau, be to, ne visuomet mėgstamą darbą. Tad, jeigu Lietuvoje turiu darbą, kuris man patinka, kurį dirbant užtenka pinigų ir pragyvenimui, ir mylimam tinkliniui, ir pramogoms, o šalia – dar ir artimas žmogus, nesinori niekur važiuoti“, – kalba J.Lazdauskas.

Be to, pasak vaikino, Kauno miestas labai sparčiai vystosi, o Vilijampolė, kurią Jonas prisimena kaip chuliganų rajoną, taisosi ir plečiasi: statomi nauji ir gražūs pastatai, biurai, kuriamos naujos darbo vietos. Ši aplinka tik dar labiau motyvuoja likti čia, Kaune.

„Vilijampolėje gimiau ir užaugau, o „Fazer Lietuva“ kepykloje dirbu jau trejus metus. Norėčiau čia dirbti ir toliau – kiek tik leis galimybės. Kepti duoną nėra lengvas procesas, tačiau labai pamalonina, kai žmogui, kuris ją nusiperka, produktas patinka. O jei jis pradeda ją pirkti visada, jautiesi sukūręs kažką gero. Duona mums, lietuviams, yra svarbi – jos galima rasti kone kiekvieno virtuvėje, ji tarsi priedas prie kitų maisto patiekalų. Didžiuojuosi galėdamas prisidėti prie to, kad šis gaminys galėtų atsirasti ant kiekvieno stalo“, – pasakoja J.Lazdauskas.