Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Arūnas Svitojus sakė, kad svarbios sritys taip pat yra kaimo gyvybingumo didinimas, atskirties mažinimas.

„Bet kokiu atveju (...) turime kalbėti apie gamtą, aplinkosaugą, ką K. Navickas žino iš Aplinkos ministerijos, kadangi dirbęs ir su klimato kaita, ir su žaliuoju kursu. Jam tie dalykai suprantami“, – Eltai sakė A. Svitojus.

Jo teigimu, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat turėtų ieškoti labiau motyvuojančių priemonių, vykdant keliamus reikalavimus dėl klimato kaitos, žalesnio žemės ūkio.

„Šiuo atveju ŽŪM reikėtų ieškoti labiau motyvuojančių priemonių. Turėtų ginti kaimo žmogų ir žemdirbius nuo besaikių baudų, ieškoti motyvuotų priemonių, kad pagerintume keliamus reikalavimus dėl klimato kaitos, žalinimo, žmonių verslumo didinimo, nes nedarbas yra milžiniškas kaime ir žemės ūkyje. Tai šiuo atveju aš matyčiau kaip besikalbantį su savivalda, nes kaimo žmonės, žemdirbiai gyvena tomis problemomis. (Ministras – ELTA) turėtų įsiklausyti ir glaudžiai dirbti su savivaldos organizacijomis“, – sakė ŽŪR pirmininkas.

A. Svitojus taip pat sakė, kad, turėdamas stiprias vertybes aplinkos srityje, jis turėtų jų įnešti ir į žemės ūkį, svarbi ir būsima jo komanda.

„Čia ne vien ministras sprendžia, priklausys nuo viceministrų, patarėjų korpuso, nes bet kokiu atveju atsiveda dešimtis žmonių kartu su savimi“, – sakė A. Svitojus.

Jis turėtų tinkamai atstovauti žemės ūkiui ir savo žemdirbiams europiniu lygiu, Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, nes žinome, kad nėra geri statistiniai duomenys.

Su tuo sutiko ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Ministras turi užduoti gerą ateities toną. Jei turės gerą komandą, jei tam tikrų sričių specialistai bus viceministrai, patarėjai ir departamentų vadovai, kurie tikrai bus žemės ūkio specialistai, žinantys ir išmanantys, tai aš manau, kad viskas bus gerai“, – Eltai sakė J. Talmantas.

„Nedaug teko su juo bendrauti, neilgai jis dirbo Aplinkos ministerijoje. Bet kiek teko bendrauti, kalbėtis ir visas problemas išklausyti, eiti į diskusiją, į kompromisą jis linkęs“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie prioritetinius būsimojo ministro darbus, J. Talmantas sakė, kad jis turėtų „tinkamai atstovauti žemdirbiams europiniu lygiu“, kai kalbama apie žaliąjį kursą.

„Jis turėtų tinkamai atstovauti žemės ūkiui ir savo žemdirbiams europiniu lygiu, Europos Komisijoje ir Europos Parlamente, nes žinome, kad nėra geri statistiniai duomenys. Pasižiūrėjus į kitas senąsias ES šalis, jie keturis kartus dabar daugiau teršia ir naudoja augalų apsaugos priemonių ir trąšų negu mes, o spaudimą mums daro mažinti tiek pat, kiek jiems“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

ELTA primena, kad K. Navickas 2016–2018 metais ėjo aplinkos ministro pareigas, tačiau pareigas paliko kartu su tuometėmis švietimo ir kultūros ministrėmis, premjerui Sauliui Skverneliui pareiškus, kad „reikalingas didesnis proveržis šiose srityse.“

Pastaraisiais metais K. Navickas ėjo Plėtros ir inovacijų skyriaus pavaduotojo pareigas įmonėje „Vėjo projektai“.

Specialiai šioms progoms atminti sukurti išskirtiniai ordinai ir ženkliukai, kuriais apdovanoti labiausiai pirmajai šalies žemdirbių organizacijai nusipelnę žmonės.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, įvairių organizacijų ir asociacijų, su kuriomis bendradarbiauja LŪS, atstovai, rėmėjai ir, žinoma, patys žemdirbiai, priklausantys 41 rajoninei sąjungai.

„Šiandien nesprendėme jokių rimtų klausimų, nes tiesiog susirinkome į puikią šventę pažymėti organizacijos šimtmečio ir atkūrimo trisdešimtmečio. Tai – svarbios datos mūsų veiklos istorijoje. Nueitas netrumpas kelias, padaryta tikrai nemažai. Džiaugiuosi, kad esame vertinami, žmonės žino, ką mes darome, ir supranta, jog žemdirbiai yra jėga, generuojanti nemažą nacionalinio biudžeto dalį. Man smagu, kad galėjome padėkoti vieni kitiems, savo partneriams, rėmėjams. Taip, šiandien esame euforijoje, bet tikrai nesustosime, eisime ryžtingai toliau“, – kalbėjo šventiškai nusiteikęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Jonas Talmantas.

Specialiai LŪS įkūrimo 100-mečio ir atkūrimo 30-mečio proga buvo sukurti išskirtinės kokybės, vienetiniai apdovanojimai: 10 ordinų įteikta iškiliausiems, LŪS atsidavusiems asmenims už svarų indėlį organizacijos veikloje, specialiomis padėkomis pagerbti LŪS nariai, pasižymėję stiprinant organizaciją, visi esami skyrių pirmininkai gavo po išskirtinį ženkliuką.

Apie 1300 Ūkininkų sąjungos narių ir svečių Kėdainių arenoje linksmino grupė „Jonis“, Martynas Kavaliauskas, Vytautas Šiškauskas ir dirigento Vytauto Lukočiaus vadovaujama „Vilniaus sinfonietta“.

Paaiškėjo, kad pirmininko pavaduotojas, kandidatavęs į vadovo postą, taip šventė Moters dieną, kad dar ir įkliuvo girtas prie vairo.

Medžiotojai ir žvejai savo draugijos pirmininką turėtų rinkti jau rytoj.

Patys medžiokliai žeria rimtos kritikos šios asociacijos vadovybei ir tikina, kad ne tik teisėsaugai, bet ir jiems patiems kyla daug klausimų dėl įstaigos valdomų finansų.

Kandidatu į nemenką įtaką turinčios draugijos vadovo postą buvo pasiskelbęs dabartinis draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

Kandidatūras kelia ir įmonių grupės "Biovela Group" savininkas Virginijus Kantauskas bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Kandidatai: šalies medžiotojams ir žvejams norėtų vadovauti Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas bei įmonių grupės "Biovela Group" įkūrėjas ir savininkas V.Kantauskas.

Medžioklės mėgėjų užkulisiuose patyliukais buvo kalbama, jog realiausiu kandidatu galėjo būti E.Tijušas, turėjęs draugijai vadovavusio buvusio Seimo nario Broniaus Bradausko palaikymą.

Pats B.Bradauskas įteikė atsistatydinimo raštą, todėl nariai rytoj turės apsispręsti, kas penkerius metus vadovaus šiai medžioklių ir žvejų asociacijai.

Į trasą – išgėrus

Draugijos pirmininko pavaduotojui E.Tijušui uždavus klausimų apie jo viražus Rokiškio rajone, E.Tijušas patvirtino, kad priėmė sprendimą nebekandidatuoti vadovybės rinkimuose.

E.Tijušas kovo 8-ąją įkliuvo neblaivus prie vairo.

Automobilį sustabdžius policijos ekipažui, paaiškėjo, jog vyras yra lengvai įkaušęs.

Kur važiavo E.Tijušas? Medžiotojas aiškina – į paskaitas.

"Važiavau skaityti paskaitų medžiotojams. Ne, baudžiamosios atsakomybės nebus. Lengvas girtumas. Nesmarkiai kliuvo, jei būčiau smarkiai, būčiau nuskambėjęs iš karto", – nemalonią situaciją prisiminė E.Tijušas.

Beje, jis iki šiol dirba Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros dėstytoju – puse lektoriaus etato.

Ilgametis draugijos pirmininkas B.Bradauskas tikino, kad girtas prie vairo sučiuptas jo pavaduotojas pridarė gėdos medžiotojams.

Bronius Bradauskas

"Ką padarysi, įpūtus atgal neįtrauksi. Čia – visų mūsų vyrų liga. Gerai, kad bent jau iki pusantros promilės nepripūtė. Bet sėsti prie vairo išgėrus reikia visai proto neturėti. Tačiau pasielgė jis garbingai, kandidatūrą atsiėmė. Aš jam nepatariau atsisakyti, bet jis pats priėmė sprendimą", – neslėpė B.Bradauskas.

Paklaustas, kodėl pats nusprendė palikti pirmininko postą, B.Bradauskas pareiškė esąs "šaukiamojo" amžiaus.

"Man jau – 75-eri, galiu būti pašauktas bet kada. Nutariau atsišlieti nuo visko. Praėjusią savaitę atsisakiau socialdemokratų partijos Kaišiadorių skyriaus pirmininko posto. Tiesa, jie mane išrinko garbės pirmininku, bet garbės pirmininkas nieko neveikia, tik garbę nešioja", – šmaikštavo B.Bradauskas.

Vyras iš posto pasitraukė neišbuvęs dar dvejų likusių kadencijos metų.

Už kurį iš likusių dviejų kandidatų balsuos, B.Bradauskas neatskleidė.

"Abu juos pažįstu, su abiem medžioju. Ir taip spauda jau E.Tijušą mano draugu pakrikštijo. Visi – mano draugai. Aš su visais draugauju", – tikino buvęs politikas.

Ką padarysi, įpūtus atgal neįtrauksi.

B.Bradauskas atkreipė dėmesį į vieną aktualią detalę.

"Tiek vienas, tiek kitas turi savų privalumų. Gal tik tiek pastebėčiau, kad J.Talmantas Kėdainiuose reziduoja. Kėdainiai toli nuo Vilniaus. O V.Kantauskas gyvena Vilniuje. Draugijai būtų geriau vilnietis. Juk čia reikia bendrauti. Tačiau rinks pirmininką 47 delegatai. Jie ir spręs. O balsavimas, žinoma, slaptas bus. Kaip kitaip?" – aiškino B.Bradauskas.

Šiuo metu draugija turi 46 narius – rajonų draugijas ir sąjungas, jungiančias 24 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų.

Pinigus priteisė grąžinti

Šalies medžiotojus ir žvejus vienijančios draugijos nariai vis garsiau prabyla apie situaciją šioje visuomeninėje organizacijoje.

"Medžiotojų įvaizdis visuomenės akyse yra visiškai sumenkęs, padaryta labai didelė žala draugijos reputacijai. Jei niekas nesikeis, draugija pradės labai byrėti. Tikroji padėtis ir finansai nuo jos narių yra slepiami. Net ir šiuo metu veikiančiai ir suvažiavimui besiruošiančiai draugijos tarybai nepateikiamos jokios finansinės ataskaitos", – dėstė minėtos tarybos narys Gediminas Vaitiekūnas.

Draugijos tarybos narys G.Vaitiekūnas nesistebi, jog FNTT ėmėsi tirti draugijos veiklą, neaiškumų dėl asociacijos valdomų finansų kyla net ir patiems jos nariams.

Pasak jo, medžiotojus šokiruoja tai, jog valstybė iš draugijos yra prisiteisusi baudas už prastai vykdytus projektus.

"Prieš keletą metų draugija dalyvavo "Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo" projekte. Tam buvo skirti dideli pinigai, o pats projektas tęsėsi 30 mėnesių. Partnere projekte dalyvavusi draugija buvo pripažinta netinkamai leidusi lėšas", – priminė G.Vaitiekūnas.

Aiškėja, jog pernai Vilniaus miesto apylinkės, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismai tenkino Aplinkos ministerijos ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš draugijos priteisti 8 626 eurus bei 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Projektą vykdė kelios institucijos: Aplinkos ministerija, tuometė Telšių miškų urėdija ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.

Dalį darbų atliko ir projekte partnere dalyvausi draugija.

Kaip europiniai pinigai buvo panaudoti, analizavo Valstybės kontrolė, kuri paskelbė, jog preliminari netinkamų finansuoti išlaidų suma – 62 231 euras.

Aiškinta ir tai, jog už miško darbus buvo mokama 30 proc. didesnis atlygis nei rinkoje.

Pirko visureigių

Ką konkretaus veikė medžiotojai europiniuose projektuose?

Ogi kėlė gandralizdžius juodiesiems gandrams, gaudė invazinių rūšių gyvūnus – mangutus ar kanadines audines.

Tačiau, dar nepradėję darbų, pirmiausia medžiotojai už europinius pinigus prisipirko galingų visureigių.

Medžiotojai įsigijo penkis "VW Amarok" visureigius, kurių kaina siekė 163 tūkst. eurų.

"Buvo skelbtas konkursas. Vieno automobilio kaina siekė 32,6 tūkst. eurų. Už tokią mašiną ir šimtą tūkstančių gali paprašyti. Pirkome paprastos komplektacijos, darbo automobilius. Juk gandrų peryklos dažniausiai yra sunkiai pasiekiamose vietose. Kaip iki jų nuvykti? Todėl ir reikėjo visureigių", – aiškino draugijos pirmininko pavaduotojas E.Tijušas.

Medžiotojams – 3,2 mln. eurų

Iš viso projektui buvo skirta daugiau nei 7 mln. eurų. Iš jų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai atiteko apie 3,2 mln. eurų.

Medžiotojų įdirbis įgyvendinant šį projektą jau ir anksčiau sulaukė kritikos. Nuostabą visuomenei kėlė gandralizdžių iškėlimo darbų vertė.

Tai prisiminęs E.Tijušas tikino, jog ažiotažas keltas be reikalo.

"Šiam projektui plojo ornitologai visoje Europoje, ne tik Lietuvoje. O kažkas paskleidė legendas apie pasakiškus pinigus, įkeltus į medžius. Tai yra feisbuko burbulas ir ne daugiau. Kai kiti piktinasi, kur tie pinigai, siūlau nuvažiuoti ir pamatyti gyvenančius gandrus tuose gandralizdžiuose", – aiškino E.Tijušas.

Kiek tokių gandralizdžių buvo iškelta?

"Apie pusantro šimto. Bet ne tik tai buvo padaryta. Tose vietovėse, kur peri tokie paukščiai kaip kurtiniai ar kiti ant žemės perintys sparnuočiai, buvo taikytos priemonės dėl invazinių rūšių plėšrūnų populiacijos mažinimo. Tai yra kanadinės audinės, mangutai. Tam buvo panaudotos specialios priemonės, kurias kai kas viešumoje pavadino betoniniais vamzdžiais", – stebėjosi E.Tijušas.

Viešai buvo aptarinėjamos specialios gaudyklės, kurių kaina taip pat stebino visuomenę. Tačiau patys medžiotojai aiškina, jog kol kas pasaulyje nieko gudresnio nėra sugalvota – betoninės gaudyklės tvirtos ir patikimos.

"Jos yra ilgametės, efektyviai veikia ir nereikalauja priežiūros. Ne tik mangutus jomis galima sugauti, lapes – taip pat. Projektas buvo įgyvendintas iki galo, jį priėmė Aplinkos ministerija", – pažymėjo E.Tijušas.

Migdomaisiais šaudė į stumbrus

Bet tai ne vienintelis nuostabą kėlęs projektas, kuriame dalyvavo medžiotojų ir žvejų draugija.

Dar viena dosni europinių pinigų suma buvo atseikėta už tai, kad medžiotojai sugautų, užmigdytų ir į Telšių urėdijos aptvarą perkeltų 12 stumbrų. Jei užkluptų nepalankios sąlygos, buvo sutarta sugauti ne mažiau nei 8 stumbrus, o trims gyvūnams nurodyta uždėti telemetrinius sekimo antkaklius.

Šiose gaudynėse medžiotojų draugija pralaimėjo stumbrams, bet ne norui švaistyti pinigus. Medžiotojai pinigus išleido, o stumbrų neperkėlė.

Esą koją kišo tai prasta žiema, tai neveiksmingi migdomieji, o galų gale rėžta, jog pritrūko pinigų.

Medžiotojai tesugebėjo sugauti ir uždėti sekimo įrenginį vienam stumbrui.

Šis nutrūktgalviškas projektas žlugo visiškai – specialiu šautuvu į stumbrus buvo šaudyta specialiomis injekcijų adatomis, kurios, gyvūnams judant, lūžinėjo.

Vis dėlto pavyko iššauti į aštuonis stumbrus. Tačiau vaikantis juos keturračiais, girių galiūnai nerdavo į mišką ir saugiai pasislėpdavo nuo žmonių. Prisiartinti pavyko tik prie vieno stumbro.

Tyrimo ėmėsi FNTT

Po patikrinimų Aplinkos ministerija kreipėsi į teismą, kad būtų grąžinta dalis neaiškiai išleistų pinigų.

Teismo buvo prašoma taikyti restituciją ir priteisti iš draugijos 12 107 eurų avanso dalį, 4 477 eurų baudą, 2 479 eurus delspinigių ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šį ieškinį tenkino tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas.

Kilus įtarimų dėl europinių pinigų, pernai tyrimo ėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.

Tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė tikino, jog FNTT tęsia atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl viename ES paramos lėšomis vykdytų projektų, kuriame medžiotojų draugija dalyvavo kaip projekto partnerė.

"Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra", – tikino FNTT atstovė.

FNTT atliko kratas Medžiotojų ir žvejų draugijos būstinėje. Tyrimas vyksta dėl projekto, susijusio su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimu.

Apie FNTT tyrimą paklaustas ilgametis medžiotojas ir draugijos vadovas B.Bradauskas aiškino, jog finansinių dokumentų nepasirašinėjo, tad jo rankos – švarios.

"Tie projektai buvo dar iki manęs, buvęs vadovas juos suderino. O vykdymą ir finansinius dokumentus pasirašinėjo pavaduotojas (E.Tijušas – A.A.)", – tikino B.Bradauskas.

Pats E.Tijušas įtikinėjo, jog jokios saviveiklos čia nebuvo.

"Projektuose mes dalyvavome kaip partneriai, jie, liaudiškai tariant, mums buvo nuleisti iš viršaus – Aplinkos ministerijos. Užduotys mums buvo išdėstytos nuo A iki Z. Kiekvienas įsigijimas buvo numatytas ir suderintas. Apmokama buvo tik už atliktus darbus. Atlikome projekte numatytus darbus ir mums buvo už tai sumokėta", – tikino E.Tijušas.

Dėl telefono – STT dėmesys

Vienas iš dviejų rinkimų kovoje dėl draugijos pirmininko posto likęs kandidatas į pirmininkus J.Talmantas rytoj visuotiniame draugijos narių suvažiavime taip pat gali būti paprašytas paaiškinti biografijos faktus, susijusius su teisėsauga.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J.Talmantas buvo minimas Specialiųjų tyrimų tarnybos baudžiamoje byloje.

2012 m. STT ėmėsi tyrimo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus Sauliaus Silicko ir buvusio žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko veiksmų.

Baudžiamoji byla pradėta dėl piktnaudžiavimo ir 19 tūkst. litų vertės išmaniųjų telefonų pasisavinimo.

Pasak STT, tuometis žemės ūkio viceministras kartu su NMA direktoriumi susitarė su tiekėjais į viešąjį pirkimą įtraukti "Apple iPhone 4" telefonų pirkimą, to nenurodant dokumentuose.

Vilniaus apygardos prokuratūra teismo posėdyje paskelbė, kad pagal iš anksto sugalvotą planą S.Silickas iš vienos bendrovės neva agentūros reikmėms 2010-ųjų rudenį įgijo penkis išmaniuosius telefonus, jų agentūrai neperdavė ir juos su A.Macijausku pasisavino.

Bylos duomenimis, vieną telefoną S.Silickas pasiliko sau, kitą davė žmonai, o likusius tris perdavė tuomečiam ŽŪ viceministrui A.Macijauskui.

Šis vieną telefoną taip pat pasiliko sau, kitą perdavė žmonai, o kitą – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui J.Talmantui.

Prokuratūra teigia, kad valstybės tarnautojai pažeidė principą, numatantį, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, įpareigojantį sąžiningai atlikti tarnybines pareigas.

Pats J.Talmantas, klausiamas, kokiais argumentais rungsis dėl Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko posto, tryško optimizmu.

"Esu vienas iš dviejų. Aš, kaip žemaitis, nepasiduodu be kovos. Bus kaip bus. Mes su V.Kantausku esame gimę tais pačiais metais, negali žinoti, kurį išrinks. Mes – abu gražūs", – juokavo kandidatas.

Klausiamas apie teisėsaugininkų vykdomus tyrimus, kuriuose vis pasigirsta garsūs medžiotojų vardai, J.Talmantas tikino dėl to nesibaiminantis.

"Net arklys keturiomis kojomis suklumpa, o ką jau kalbėti apie žmogų. Viskas – žmogiška. Sunku komentuoti situaciją", – reziumavo J.Talmantas apie šiuo metu viešumoje aptarinėjamus draugijos vadovybės reikalus su teisėsauga.

Peticija „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!" siekiama, kad nuo 2021-ųjų tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip 2020 metų ES išmokų vidurkis, o išmokos už žalinimą ir kitų naujų aplinkosaugos elementų taikymą būtų vienodos visoje ES.

Ją inicijavo penkios žemdirbių organizacijos – Lietuvos ūkininkų ir Šeimos ūkininkų sąjungos, Pieno gamintojų, Grūdų augintojų ir Žemės ūkio bendrovių asociacijas vienijanti Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas dienraščiui sakė, kad parašai renkami visuose šalies rajonuose iki vasario 5 dienos.

„Tikimės surinkti iki 100 tūkst. parašų. Peticiją nuvešime ir įteiksime EP Peticijų komitetui", – kalbėjo J. Talmantas.

Žemės ūkio ministerija kreipėsi paramos į Europos Komisiją, kad būtų galima padėti nuo Rusijos sankcijų nukentėjusiems ūkio sektoriams: skirtingi sektoriai patyrė skirtingą poveikį tiek dėl Rusijos veiksmų, tiek dėl gamtos sąlygų, rašo dienraštis "Verslo žinios".

"Uogininkai su rusais reikalų neturėjo, todėl, skirtingai nuo daržovių augintojų, dėl politikos jie nuostolių nepatyrė. Pavasarį žiedus nušaldė šalnos, tačiau tai gamta, ne politika", - dienraščiui sakė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.

"Pelningai ūkininkaus Suvalkijos ūkiai, nes ten buvo mažiau iššalimų nei kitur ir plotų nereikėjo atsėti. Be to, per javapjūtę lijo mažiau nei kitose šalies vietose, todėl derlius geras", - aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, tačiau pridūrė, kad dėl gamtos išdaigų bankrotas gresia ir kai kuriems stambiems augalininkystės ūkių savininkams.

Daržovių augintojai pripažįsta, kad dėl gegužę trumpam atklydusių šalčių teko kiek pakoreguoti lauko darbus, tačiau derliaus laukiama įprasto bei panašiomis kainomis, kaip ir praėjusiais metais. Anot specialistų, kai kurios daržovių rūšys net nebijo trumpų šalnų, tad jų augintojai neturi kuo skųstis.

Stebėjo orų prognozes ir puolė saugoti kopūstų

Praėjusią savaitę buvo skelbta, kad dėl trumpam užklydusių šalnų daugeliui ūkininkų nušalo pasodinti cukriniai runkeliai, vasarinis rapsas, miežiai. Nuostolių dėl staigių orų permainų patyrė ir braškių augintojai bei sodininkai – šalnos nušaldė obelų žiedus ir pražudė būsimą lietuviškų obuolių derlių.

Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Artūras Drapanauskas šiomis dienomis pluša laukuose. Jis sako, kad praėjusiais metais moliūgus sėjo kiek anksčiau, o šiemet dėl įšalusios žemės darbus teko kiek atidėti.„Moliūgams buvo per šalta žemė. Dabar atšilo, stebime orų prognozes, matome, kad dar labiau šils, todėl pradėjome sėti. Jei žemė per šalta – moliūgai nesudygs, nes sėkla supus, nebent jau daigus sodintume šiltnamyje ar kitur. Šalnos vienaip ar kitaip pakoregavo planus, tačiau dabar tai neturi didelės reikšmės“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Drapanauskas.

Šakių rajono ūkininkas Alvydas Drevininkaitis, kurio aruoduose būna gausu bulvių, morkų, burokų bei kopūstų, irgi visai geros nuotaikos. Jis teigia taip pat stebėjęs orų prognozes, o kopūstus per šalnas puolė dengti agroplėvele.

„Nenušalo daržovės, daug ankstyvų neturėjau pasėjęs. Kopūstus pasodinau anksti, tai per šalčius dengiau agroplėvele. Dėkui Dievui, viskas gražiai išsilaikė, bet plėvelės dar nenudengiau. Jei būčiau apskritai nedengęs – visas derlius būtų nuėjęs perniek“, – sako ūkininkas.

Jis pasakoja, kad daržoves pradėjo sodinti paskutinėmis balandžio dienomis, todėl dar mažai kas išdygę. „Žinoma, dabar jau laukiu, kada išdygs. Jei būtų buvę šilta, būtų lindę lauk, o kol kas yra žemėje. Dabar, kai orai pagerėjo, reikia tikėtis, kad pradės dygti“, – teigia A. Drevininkaitis.

Nesutaria, ar keisis kainos

Savo ruožtu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad ne kiekvienas ūkininkas per šalčius apdengė augalus.

„Tie, kurie apdengė, turės mažesnių nuostolių, o tie, kurie apskritai neapdengė, jų tikrai neišvengs“, – portalui LRT.lt komentavo J. Talmantas.

Tačiau, anot J. Talmanto, dažnas šalies ūkis augina daržoves, didelė dalis derliaus esą eksportuojama, todėl vietos rinka daržovių neturėtų pristigti. „Tik kainos gali padidėti vartotojams, jei paklausa vietos ir aplinkinėse rinkose bus, o pasiūlos daug nebus“, – priduria pirmininkas.

Tačiau Šakių rajono ūkininko A. Drevininkaičio skaičiavimu, daržovių kainos turėtų laikytis panašios į tas, kurios buvo praėjusiais metais. „Jei rinka perpildyta, kaip kartais būna, tai kainos net stipriai krinta, bet jos jau nusistovėjusios kelerius metus, todėl turėtų būti panašios kaip ir pernai“, – sako ūkininkas.

Kenkia kaip ir stresas žmogui

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė Audronė Žebrauskienė teigia, kad jos pirmasis smidrų derlius nušalo, tačiau jau laukia kito derliaus.

„Tikrai negirdėjau, kad ūkininkai turėtų problemų dėl daržovių nušalimų. Svogūnai tikrai nenušalo, nes nebijo šalnų. Morkos, burokėliai yra tos daržovės, kurios pakelia trumpas šalnas, tik priklauso, kokio dydžio buvo išaugę daigeliai. Vieninteliai galėjo nušalti kopūstų daigai, bet jei ūkininkai spėjo uždengti, tai reikia tikėtis, kad nenušalo. Iš tiesų net kopūstai yra atsparūs šalnoms, jiems nėra labai pavojingos trumpalaikės šalnos“, –LRT.lt teigė ASU docentė.

Be to, pasak A. Žebrauskienės, ūkininkai stebi orų prognozes ir, kai žadamos 5 laipsnių šalnos, daigus apdengia.

Tuo metu Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas mano, kad šalnos pavojingos visoms daržovėms. „Daržininkai pradeda daržoves sodinti gegužės 5–10 dienomis, dažniausiai sodinami daigai šiltnamiuose, todėl didelių temperatūrų svyravimų jie bijo. Kaip ir stresas kenkia žmogui, taip ir šalnos kenkia augalui“, – aiškina J. Talmantas.

Daugelį Lietuvos vietų palaistęs lietus bene labiausiai pradžiugino ūkininkus, kurie pripažįsta meldę Dievo, kad tik palytų. Vis dėlto Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ne toks ramus. Anot jo, šiemet ūkininkams apskritai nėra kuo džiaugtis, nes retas ūkis skaičiuos pelną.

„Drėgmės trūkumas buvo didžiulis, todėl pasirodęs lietus tikrai pagelbėjo. Viskas jau buvo prie kritinės ribos – kai kurie pasėliai pradėjo gelsti, džiūti. Dabar situacija pagerėjo, orų prognozės rodo, kad dar turėtų lyti keturias dienas, todėl viskas turėtų susitvarkyti. Lyja ne man vienam, todėl daugeliui ūkininkų nuotaika geresnė“, – portalui LRT.lt komentavo Kauno rajone ūkininkaujantis Vytautas Žilinskas. Šiame krašte lietaus laukta jau kelias savaites.

Anot ūkininko, auginančio žieminius, vasarinius kviečius bei rapsus, Vidurio Lietuvoje situacija šiuo metu yra patenkinama, tačiau, V. Žilinsko duomenimis, ji ne tokia gera važiuojant Panevėžio link. „Pasvalyje visiškai iššalo žiemkenčiai, o pas mane jų iššalo gal 5–10 proc.“ – skaičiuoja Kauno rajono ūkininkas.

Panevėžio rajone, Miežiškių kaime, ūkininkaujantis Alvydas Abukauskas tvarko 40 hektarų ūkį, kuriame daugiausiai augina daržoves. Jos yra ūkininko pragyvenimo šaltinis.

„Kalbėjom ir mes jau poterėlius, kad tik palytų. Po šios nakties situacija geresnė, galėtų dar pora dienų lyti. Viskam reikėjo lietaus, netgi žolei, kuri, kai nupjovėm, nebeaugo. Pasėjom vasarinius javus, pradėjo dygti, bet jei ne lietus, būtų pradėję vysti“, – apie situaciją ūkyje pasakoja aukštaitis.

Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas teigia laukiantis gausesnio lietaus. „Vidurio Lietuvoje sudrėkino gal 3 cm žemės sluoksnį, laukiame, kad dar palytų. Šis lietus pagelbėjo vasariniams rapsams ir cukriniams runkeliams, bet dar drėgmės trūksta, galėtų pora parų gražiai, kaip vakar, lyti“, – gausesnio lietaus laukia J. Talmantas.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko, grėsmė augalams dar neišnyko, o labiausiai, J. Talmanto žiniomis, lietaus reikia Vidurio Lietuvai. „Raseiniai, kiti rajonai gavo lietaus, o Vidurio Lietuva – nedaug, vakar lijo iki 23 val. Žiemą sniego taip pat nebuvo, į žemę drėgmė nėra prisigėrusi gilesniuose sluoksniuose, paviršiniuose apskritai sausa“, – tęsia Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Idealių orų sąlygų, kaip ir pelno, pasak J. Talmanto, šiemet tikėtis neverta.

„Sąlygos apskritai yra kritinės. Daugeliui nušalo ant kalniukų pasodinti cukriniai runkeliai, kai buvo iki 6 laipsnių šalčio. Tiems ūkininkams, kurie pasėjo vasarinį rapsą, praktiškai pusė jo nušalo. Daugelyje Lietuvos rajonų nušalo miežiai, todėl nuostoliai yra didžiuliai. Negana to, kad žiemą nuostolių patyrėme, tai jie nesibaigia, gamta toliau krečia išdaigas“, – piktinasi J. Talmantas.

Jis pripažįsta, kad tiek jis pats, tiek jo vaikai savo ūkiuose dėl šalnų atsėjo 500 iš 750 hektarų žieminių kviečių. „Sudėtingi metai. Manau, retas ūkis šiemet turės pelno“, – prognozuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kauno rajone ūkininkaujantis V. Žilinskas labiausiai norėtų tradicinio lietuviško pavasario bei vasaros. „Kad palytų, saulė pašviestų, vėl palytų. Svarbiausia, kad neturėtume 3 savaites iš eilės sausros, o po to – lietaus“, – apie idealias sąlygas augalams auginti kalba ūkininkas.

Žemdirbiai piktinasi, kad Vyriausybė įvedė kelių mokestį žemės ūkio technikai. Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, Susisiekimo ministerija prieš pasiūlydama šį mokestį ministrų kabinetui, nesikonsultavo nei su ūkininkais, nei su Žemės ūkio ministerija.

"Praėjusią savaitę asmeniškai man buvo didžiulė naujiena, pirmiausia informacijos pateikimas. Aš sutinku, kad nei viena valstybė be mokesčių negali išsiversti, bet praėjusią savaitę iš žiniasklaidos sužinojau, kad ruošiamas projektas apmokestinti traktorius, negabaritines priemones. Vienas pagrindinių nepasitenkinimų, kad mes esame socialinei partneriai ir kai kalbama apie pokyčius, tai turi būti mums išsamiai pateikta", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė A.Stančikas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad žemdirbiams keliai negali būt apmokestinti, kol nebus alternatyvių, nemokamų, bet prastesnių kelių.

"Susisiekimo ministerija sako, kad vis dėl to, mes nemokame akcizo, naudojame beakcizinį dyzeliną ir neįnešame 273 mln. litų į kelių fondą. Tačiau tokį kurą visose Europos Sąjungos šalyse naudoja. Be to, visose Europos šalyse yra alternatyva, jeigu nenoriu mokėti už kelius, aš renkuosi važiuoti blogesniu keliu, bet pas mus nėra tos alternatyvos. Kol jos nėra, jokie keliai negali būti apmokestinti", - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė J.Talmantas.