Londono aukcione Sotheby’s įsigytą portretą muziejui padovanojo Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis lietuvių išeivijos teisininkas, mecenatas Donatas Januta, pranešė Valdovų rūmų muziejus. Portretas nupirktas už maždaug 17 tūkst. dolerių.

„Norėjau prisidėti prie mūsų svarbių kultūros ir paveldo vertybių grąžinimo į Lietuvą, kad turėtume ką palikti ateities kartoms“, – dovanodamas paveikslą sakė mecenatas.

D. Januta pažymėjo, jog jam svarbu, kad dovana nenuguls į Valdovų rūmų muziejaus fondus, o bus nuolat eksponuojama muziejaus lankytojams.

Išeivijos lietuvis per kolekcininką Vilių Kavaliauską beveik prieš metus Valdovų rūmų muziejaus direktorių Vydą Dolinską informavo, kad švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį norėtų dovanoti muziejui reikalingų eksponatų.

Tuo metu pradėta ieškoti ne itin dažnai pasaulio aukcionuose parduodamų lituanistinių vertybių. Viena jų pasirodė šių metų gegužės mėnesio pradžioje surengtame Londono aukcione Sotheby’s.

Potretas iki tol buvo privačioje kolekcijoje Vokietijoje, o į Vilnių atkeliavo prieš pat Valdovų rūmų pabaigtuvių iškilmes.

Lenkijos ir Lietuvos valdovo J. K. Vazos portretą nutapė garsus XVII amžiaus olandų kilmės tapytojas ir architektas Peeteris Danckersas de Rijus (Peteris Dankersas de Rėjus).

Jis ilgai gyveno Abiejų Tautų Respublikoje ir apie ketvirtį amžiaus dirbo Lenkijos ir Lietuvos valdovams. Vienas didžiausių ir svarbiausių dailininkui tekusių užsakymų buvo Varšuvos karališkosios pilies reprezentacinės salės – vadinamojo Marmurinio kambario (antikameros) – dekoravimas bei per 20 portretų, vaizdavusių Jogailaičių, Vazų ir Habsburgų dinastijų atstovus, sukūrimas.

Keli šios serijos portretai išlikę iki šių dienų. Vienas jų, vaizduojantis Švedijos karalių Joną III Vazą – Respubliką valdžiusios Vazų giminės atšakos pradininką, saugomas Lietuvos dailės muziejuje, o jo kopija puošia Valdovų rūmus. Valdovų rūmuose taip pat rodoma ir kito dailininko sukurto portreto, vaizduojančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerį kunigaikštį Albrechtą Stanislovą Radvilą, kopija.

P. Danckersui de Rijui buvo priskiriamas ir Šv. Kazimiero koplyčios sukūrimas bei dekoravimas, taip pat darbai Valavičių koplyčioje Vilniaus katedroje ir Sapiegų funduotoje Šv. arkangelo Mykolo bernardinių bažnyčioje.

Su Lietuva siejama ir dailininko tragiška gyvenimo pabaiga: 1661 metais prie Vilniaus buvusiuose Rūdninkuose P. Dancersą de Rijų užpuolė ir mirtinai sužeidė plėšikai, tačiau, pasak legendos, talentingas dailininkas prieš mirtį dar spėjo nupiešti užpuolikų portretų eskizus, pagal kuriuos šie buvo sugauti ir nubausti.

Dailės istorikė Rūta Janonienė pažymi, kad dovanotame Lenkijos ir Lietuvos princo J. K. Vazos portrete meistriškai pavaizduotas valdančiosios dinastijos atstovas, taip pat jis pasižymi giliu psichologizmu.

Tai buvo paskutinis valdovas, rezidavęs Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniuje iki jų suniokojimo ir nusiaubimo XVII amžiaus vidurio Maskvos okupacijos metais.

„Autentiški, amžininkų sukurti Jogailaičių ir Vazų dinastijos valdovų portretai rinkoje pasirodo labai retai. Todėl šio kūrinio, praturtinančio ir esmingai papildančio Lietuvos nacionalinius paveldo rinkinius, įsigijimas yra itin reikšmingas“, – dėkodamas už dovaną sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas.

Pasibaigus tarptautinei parodai „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“, į atnaujinamą Valdovų rūmų muziejaus atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspoziciją grįžta dvi praėjusiais metais konservuotos ir restauruotos kelis šimtmečius skaičiuojančios vertybės. Lankytojai netrukus vėl turės galimybę grožėtis XVII a. nežinomo dailininko nutapytu Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretu ir XVI a. pradžioje Prancūzijoje vilnos ir šilko siūlais austu gobelenu „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“.

„Konservuoti ir restauruoti Valdovų rūmų muziejui priklausančias vertybes nuspręsta, pastebėjus, kad jų būklė yra tik patenkinama, ir šiam tikslui pagal muziejaus pateiktą paraišką gavus ženklią Lietuvos kultūros tarybos paramą. Esame dėkingi Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro profesionalams už operatyviai bei puikiai atliktą darbą ir džiaugiamės, kad įspūdingos vertybės pagaliau grįžta į nuolatinę ekspoziciją, pas muziejininkus ir lankytojus“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.

Istorinių vertybių atnaujinimo procesas Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre truko apie metus, šį darbą atliko grupė specialistų. XVII a. paveikslą restauravo tapybos restauravimo ekspertas Algimantas Vaineikis, o XVI a. gobeleną – tekstilės restauravimo ekspertė Elena Mazūraitė, restauravimo technologės dr. Laima Grabauskaitė ir Rūta Butkevičiūtė bei restauravimo technologijų ekspertė Janina Lukšėnienė. Bendra atliktų darbų vertė – 7 385,31 euro (25 500 litų), daugiau kaip trečdalį šios sumos – 2 896,20 euro (10 000 litų) – skyrė Lietuvos kultūros taryba.

Viena iš minėtų vertybių – XVII a. nežinomo autoriaus nutapytas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretas – į Valdovų rūmų muziejaus rinkinius pateko dar 2009 metais. Jį dovanojo šviesaus atminimo kanauninkas doc. teol. dr. Algimantas Vincas Kajackas, suradęs paveikslą Balbieriškyje (Prienų r.) – juo buvo uždengtas kubilas su grūdais. Anot dailės istorikės dr. Marijos Matušakaitės šis paveikslas galėjo priklausyti grafui Gotardui Vilhelmui Butleriui (Gotthard Wilhelm von Buttlar, 1600–1660).

Kol kas dar nėra tiksliai aišku koks tapytojas sukūrė Jono Kazimiero Vazos portretą. Menotyrininkės prof. Laimos Šinkūnaitės nuomone, portreto autorius galėjo būti olandų kilmės dailininkas Peteris Dankersas. Tačiau neatmestina galimybė, kad portretas galėjo būti sukurtas ir kito žymaus Gdansko dailininko Danielio Šulco aplinkoje.

Rastas paveikslas buvo prastos būklės, vėliau konservuotas ir rodytas vienoje iš Valdovų rūmų muziejaus nuolatinių ekspozicijų. Praėjusiais metais įvertinę jo būklę restauratoriai konstatavo, kad paveikslas buvo dubliuotas nauja drobe, tačiau tai padaryta naudojant netinkamas medžiagas ir neprofesionaliai – portretas daugelyje vietų buvo naujai užtapytas, paviršiuje buvo matoma įskilimų. Nuspręsta atlikti būtinus jo konservavimo ir restauravimo darbus – fizikinius ir cheminius tyrimus, nuimti originalią drobę nuo naujesnės ir ją sutvirtinti, dubliuoti nauja drobe, nuvalyti užtapymus, įskilimus ir kt.

Atliekant konservavimo ir restauravimo darbus Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre, paaiškėjo naujų įdomių detalių apie šį paveikslą. Tyrimai parodė, kad jame trūksta nemažai autentiškų dalių, tačiau nuėmus originalią drobę aptiktas lotyniškas įrašas „IOANNES CASIMIR: REX POL:MDL“ („Jonas Kazimieras: Lenkijos karalius: Lietuvos didysis kunigaikštis“), rodantis, kad portrete vaizduojamas būtent šis valdovas.

Pasak 30 metų patirtį restauravimo srityje turinčio A. Vaineikio, šis Lietuvos ir Lenkijos valdovo portretas galėjo būti didesnės portretų galerijos dalis. Mat XVII a. valdovai ir didikai mėgo savo dvaruose turėti to meto valdovų bei visų valstybės valdovų portretus.

Kitas Valdovų rūmų muziejui priklausantis konservuotas ir restauruotas eksponatas – gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“ – įsigytas 2013 m. antikvariate „S. Franses Limited“ (Londonas, Jungtinė Karalystė). Ši interjero vertybė taip pat buvo įvertinta restauratorių bei laukė savo eilės, kol bus konservuota ir restauruota.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai atliko gobeleno siūlų ir pamušalo audinio morfologinius ir mikrocheminius tyrimus, patikrino siūlų bei pamušalo audinio tvarumą, išvalė dulkes ir specialiu tirpalu išplovė audinį, taip pat papildomai apretavo natūralaus vaško lanolino emulsija, kuri audinį saugo nuo išsausėjimo. Vėliau buvo sutvirtinti nedideli audinio įplyšimai, užaustos netektys ir koreguotos atliekant ankstesnius restauravimus padarytos klaidos, pakeistas pamušalas ir kontaktinė juosta.

Atnaujintas Valdovų rūmų muziejaus interjero vertybes lankytojai netrukus vėl pamatys Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicijoje – XVI a. gobelenas „Aleksandras Didysis ir Kleito nužudymas“, kaip ir anksčiau, puoš šios ekspozicijos pradžioje esančią Gotikinę antikamerą, o XVII a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretas užbaigs šią ekspoziciją Barokiniame prancūziškajame kabinete.