Apie 40 aktyvistų su būgnais, švilpynėmis, vėliavomis ir megafonais prasiveržė pro saugumo pajėgas, per šoninį įėjimą įsiveržė į pastatą ir blokavo įėjimą. J. Muscatas tiesiogiai nėra susijęs su nužudymu, tačiau jam artimi vyriausybės pareigūnai buvo susieti su tyrimu dėl nusikaltimo. Todėl jis paskelbė apie savo atsistatydinimą sausio viduryje.

Žurnalistė žuvo 2017 metais, kai sprogo jos automobilyje padėta bomba. D. C. Galizia atliko žurnalistinius tyrimus dėl korupcijos šalies politiniuose ir verslo sluoksniuose ir atskleidė valdžios atstovų korupciją.

Taip nuspręsta kelioms Europos šalims sudarius susitarimą, padėjusį išspręsti naujausią ginčą dėl Viduržemio jūroje išgelbėtų žmonių likimo.

Migrantai „bus išlaipinti atviroje jūroje“, iš Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos posėdžio Niujorke tviteryje pranešė Maltos premjeras Josephas Muscatas.

Jie bus nugabenti į Maltą ir „nedelsiant paskirstyti“ keturioms juos priimti sutikusioms šalims, savo ruožtu informavo Maltos vyriausybės atstovas.

„Operacija įvyks, kai tik bus įmanoma ją įgyvendinti logistiniu požiūriu“, - pridūrė atstovas.

Tarp Prancūzijos nevyriausybinei organizacijai „SOS Mediterranee“ priklausančiame laive „Aquarius“ šiuo metu esančių migrantų yra 17 moterų ir 18 nepilnamečių. Jie išsekę ir patiria didelį stresą, teigia organizacija.

Prancūzija sutiko priimti 18, Vokietija ir Ispanija - po 15, o Portugalija - 10 migrantų.

„SOS Mediterranee“ anksčiau šią savaitę pranešė, kad po to, kai populistinė Italijos vyriausybė atsisakė priimti „Aquarius“, „vienintelė laivui likusi išeitis“ buvo plaukti į Prancūzijos Marselio uostą.

Tačiau Prancūzija pareiškė nenorą priimti šį laivą, teigdama, kad jis turėtų prisišvartuoti artimiausiame saugiame uoste.

Panaši krizė buvo kilusi rugpjūtį, kai po ilgų ginčių laivo „Aquarius“ išgelbėtus migrantus pasidalijo penkios šalys.

Remiantis oficialiais duomenimis, šeštadienį vykusiuose pirmalaikiuose rinkimuose J.Muscato vadovaujama Darbo partija surinko 55 proc. balsų ir aplenkė opozicinį Nacionalistų partijos ir Demokratų partijos aljansą „Nacionalinė jėga“, gavusį 44 proc. rinkėjų balsų.

J.Muscatas metais anksčiau nei planuota sušaukė pirmalaikius rinkimus dėl vadinamojo „Panamos popierių“ skandalo, kai jo žmona Michelle Muscat (Mišel Muskat) buvo apkaltinta slapta turėjusi vieną Panamoje įsikūrusią priedangos bendrovę.

Šie faktai iškilo į viešumą, kai pernai buvo nutekintas didžiulis kiekis dokumentų iš Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“. Premjero biuro vadovas ir energetikos ministras, kuris šeštadienį buvo perrinktas, taip pat buvo priversti prisipažinti turėję anksčiau nedeklaruotų Panamoje registruotų bendrovių.

Malta 2014 metais įteisino civilines sąjungas o J.Muscato sprendimas imtis žingsnių legalizuoti gėjų santuokas atitinka didžiųjų partijų pažadą užtikrinti homoseksualiems asmenims visas sutuoktinių teises. Malta, kurios visuomenė yra gana konservatyvi, buvo paskutinė Europos Sąjungos šalis, 2013-aisiais priėmusi skyrybų įstatymą. Nėštumo nutraukimas iki šiol Maltoje yra nelegalus.

Premjeras žengė šį žingsnį nusileisdamas spaudimui dėl jo šeimos, atsidūrusios vadinamųjų Panamos popierių skandalo dėl ofšorinių mokesčių rojų epicentre.

„Visi žino apie pastarųjų dienų išpuolius prieš mane ir mano artimuosius. Neturiu ko bijoti, nes esu švarus“, – sakė J.Muscatas, Valetoje kreipdamasis į didžiulę minią, susirinkusią paminėti Tarptautinės darbo dienos.

Malta šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai ir šias pareigas eis iki birželio 30 dienos.

J.Muscatą neseniai užgriuvo nauji kalinimai, kad jo žmonai priklauso trečia ofšorinė kompanija Panamoje. Turėti ofšorinių bendrovių nedraudžiama, bet jos dažnai siejamos su pinigų plovimo schemomis.

Michelle Muscat (Mišel Muskat) kategoriškai atmetė šiuos kaltinimus. Buvo pradėtas tyrimas, tačiau mažai tikėtina, kad jis bus užbaigtas iki rinkimų.

„Mano pareiga – ne tik ginti save ir savo šeimą, bet ir saugoti savo šalį. Netoleruosiu padėties, kai netenkama darbo vietų dėl neapibrėžtumo“, – sakė vyriausybės vadovas. Tuomet jis paskelbė apie pirmalaikius rinkimus, vyksiančius likus vieneriems metams iki numatytos jo pirmosios kadencijos pabaigos.

J.Muscatas 2013-ųjų rinkimuose užsitikrino tvirtą daugumą, bet jo darbą premjero poste nuolat lydėjo kaltinimai dėl korupcijos ir įtartinų sandorių su tokiomis valstybėmis, kaip Azerbaidžanas. Praėjusią savaitę tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš korupciją, kai tyrimas atskleidė, kad J.Muscato energetikos ministras Konradas Mizzi (Konradas Micis) ir administracijos vadovas Keithas Schembri (Kitas Škembris) turi slaptų ofšorinių bendrovių.

J.Muscatas sulaukė kritikos, kad paaiškėjus šiems faktams nesiėmė ryžtingų veiksmų dėl J.Mizzi ir J.Schembri.

Vis dėlto premjerui pavyko pasiekti tai, ką jis pats vadina „ekonominiu stebuklu“ – pirmą per 35 metus perteklinį valstybės biudžetą, rekordiškai mažą nedarbą ir stabilų ekonomikos augimą.

Praėjusį mėnesį Maltos centro kairioji vyriausybė laimėjo balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo, kuris buvo surengtas dėl „Panamos popierių“ skandalo.

Po balsavimo J.Muscatas sakė, jog pademonstruotas palaikymas „suteikia mums energijos toliau sunkiai dirbti ir siekti rezultatų“.

„Panamos popierių“ skandalas kilo, kai iš Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ buvo nutekinti 11,5 mln. dokumentų. Jų analizė atskleidė, kad savo turtą mokesčių rojuose slepia gausybė įtakingų politikų, garsenybių ir sporto žvaigždžių, o kartais neskaidrūs ofšoriniai subjektai naudojami vengti mokesčių ar pinigus plauti.

Paaiškėję faktai sukėlė rimtų problemų virtinei įtakingų politinių figūrų įvairiose šalyse.

Pernai balandį atsistatydino Ispanijos pramonės ministras Manuelis Soria (Manuelis Sorija), kai buvo atskleisti jo ryšiai su ofšorinėmis bendrovėmis, nors anksčiau jis tai neigė.

Islandijos ministras pirmininkas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas (Sigmunduras Davidas Gunloigsonas) buvo priverstas atsistatydinti, kai paaiškėjo, kad jis laikė daug pinigų Britanijos Mergelių Salose.