Pasak Kauno AVMI atstovų, liko apie 40 tūkst. smulkiųjų apskrities verslininkų, kuriems šią pareigą reikėtų atlikti neatidėliojant, nes iki termino pabaigos — gegužės 2 d. liko mažiau nei mėnuo.

„Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas. Atkreipiame dėmesį, kad pateikti pajamų mokesčio deklaracijas turi visi savarankiškai veiklą vykdę gyventojai, netgi tais atvejais, kai pajamų negavo. Tokiu atveju į pajamų eilutę įrašomas „0“. Deklaracijas savarankiškai dirbę gyventojai užpildo pagal apskaitos žurnalą, tačiau, jei gyventojas naudojasi VMI nemokamu virtualiuoju buhalteriu i.APS, visi įrašai sukeliami automatiškai į deklaravimo vedlį“, – priminė Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė ir pridūrė, kad pernai individualią veiklą Kauno apskrityje iš viso vykdė apie 71 tūkst. gyventojų.

Specialistų teigimu, gyventojams svarbu atidžiai užpildyti papildomą informaciją: koks apskaitos principas taikomas ir kurį išlaidų atskaitymo pripažinimo būdą pasirinko gyventojas, t. y. ar iš pajamų atimti faktiškai patirtas išlaidas, kurias reikia pagrįsti dokumentais, ar be papildomų dokumentų taikyti 30 proc. atskaitymo būdą nuo visų gautų pajamų. PSDĮ ir VSDĮ apskaičiuojamos automatiškai.

VMI primena, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą ir esantys PVM mokėtojais arba jei savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, privalo rinktis kaupimo apskaitos principą ir jie to pakeisti negali. Šį principą gali pasirinkti ir kiti individualios veiklos vykdytojai, tačiau svarbu žinoti, kad gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos vykdymo pabaigos, t. y. jie negali jo pakeisti.

Apie tai, ką turėtų žinoti verslininkai ir gyventojai, kokių tendencijų pastebi Valstybinė mokesčių inspekcija, kalbamės su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininke Judita Stankiene.

– Kam taikomas ribojimas atsiskaityti grynaisiais pinigais, jei sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų?

– Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatyme numatyta 5 tūkst. eurų suma, kurią viršijus sandoris turėtų būti vykdomas naudojantis bankų ar kitų mokėjimo sistemų pagalba. Ribojimas taikomas tiek juridiniams asmenims, tiek gyventojams. Kitaip tariant, šio ribojimo turėtų laikytis visi.

– O kaip yra tokiais atvejais, kai mokėjimas vykdomas ne eurais, o užsienio valiuta?

– Tvarka galioja lygiai tokia pati – grynaisiais pinigais mokama suma negali viršyti 5 tūkst. eurų ribos skaičiuojant ir užsienio valiuta.

– Vis dėlto gyvenime gali pasitaikyti atvejų, kai sugenda mokėjimo sistemos, neveikia identifikavimo programos, o pinigai turi būti sumokėti. Ką daryti tokiais atvejais?

– Kai tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, tokiu atveju grynuosius pinigus gaunantis asmuo per dešimt dienų turi pranešti VMI. Tai padaryti galima užpildant ir pateikiant formą PRC915. Šis pranešimas teikiamas per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Labai svarbu yra suprasti tai, kad išimtys taikomos tik dėl techninių kliūčių. Pvz., atsiskaityti nedelsiant gali sutrukdyti sutrikęs mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugų teikimas elektroninėje erdvėje ar interneto ryšys, kuriuo naudojasi pirkėjas, autentifikavimo priemonių sutrikimai. Sutrikimas pripažįstamas tuo atveju, jei sandorio šalis pateikia operatoriaus pranešimą apie sutrikusį ryšį, tačiau vien fakto, kad sutrikimas buvo fiksuotas kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigų, neužtenka: analizuojamos ir priežastys, kodėl būtent nustatyto sutrikimo metu reikėjo atsiskaityti nedelsiant.

Remiantis įstatymu, draudžiami mišrūs atsiskaitymai, kai bendra sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų.

– Ar daug tokių pranešimų sulaukia VMI?

– Išties, pranešimų apie tokius mokėjimus sulaukiama daug. Šių metų spalio 31 d. duomenimis, buvo pateikta daugiau nei 10,7 tūkst. pranešimų. Deklaruota suma, kai mokėta grynaisiais, siekė 225,6 mln. eurų.

– Kokių tendencijų pastebi mokesčių specialistai?

– Aiškiausia ir ryškiausia tendencija – mokėjimai grynaisiais pinigais yra labai susiję su automobilių prekybos sektoriumi. 98 proc. pranešimų pateikia būtent šio sektoriaus atstovai, iš minėtos 225,6 mln. eurų sumos deklaravę net 221,4 mln. eurų. Daugiausia grynaisiais pinigais sandorius apmoka užsieniečiai.

– Ar galima sandorius, kurių vertė viršija 5 tūkst. eurų, skaidyti į kelias dalis?

– Ne, sandorių skaidyti negalima. Remiantis įstatymu, draudžiami mišrūs atsiskaitymai, kai bendra sandorio vertė viršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad vertinama ne vienos įmokos / dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.

– Aptarkime praktinę situaciją: ar galima avansą už, pavyzdžiui, įsigyjamą automobilį sumokėti grynaisiais, o likusią sumą pervesti bankiniu pavedimu?

– Jeigu automobilio pardavimo kaina viršija 5 tūkst. eurų, avansinis mokėjimas turi būti atliktas bankiniu pavedimu. Jei sandorio suma yra žinoma iš anksto, visa suma už jį turėtų būti mokama negrynaisiais pinigais.

– Kada atsiskaitymai grynaisiais per 5 tūkst. eurų nepateisinami?

– Pateisinimo tikrai nėra tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nežinojo ar neteisingai interpretavo įstatymą. Pažeidimu laikoma ir situacija, kai atsiskaitymas grynaisiais pinigais buvo tiesiog patogesnis klientui. Kadangi atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų laikymąsi tenka abiem sandorio šalims, todėl kiekviena jų turėtų pasiruošti sandoriui, pvz., pirkėjas turi iš anksto pasidomėti galimybe už pirkinį ar paslaugą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, o pardavėjas, siekdamas sudaryti ir įvykdyti sandorį, turi suteikti šią galimybę. Vienas iš sandorio užtikrinimo įvykdymo būdų – sudaryti preliminarią automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, be kitų sąlygų, būtų įtvirtinamas pavedimu mokamo avanso dydis, sumokėjimo ir automobilio rezervavimo laikotarpis.

– Ar gresia atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimų pažeidimą?

– Asmenims, pažeidusiems atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo nuostatas, taikoma administracinė atsakomybė. Už pažeidimą atsako tiek mokėjimus atliekantis, tiek mokėjimus priimantis asmuo. Jeigu mokėjimus atliko ir juos priėmė įmonių atsakingi asmenys, tai atsakomybė taikoma ne tik mokėjimus atlikusiems ir priėmusiems asmenims, bet ir įmonių vadovams. Skiriamos baudos gali siekti nuo 100 iki 2 tūkst. eurų, įmonių vadovams – nuo 200 iki 3 tūkst. eurų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jeigu juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui arba individualia veikla užsiimančiam asmeniui per pastaruosius metus iki jo vertinimo dienos bus paskirta 1,5 tūkst. eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, bus laikoma, jog toks asmuo neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų.

– Kokių veiksmų imasi VMI siekdama, kad mokesčių mokėtojai būtų informuoti apie galiojančią tvarką?

– Iš tiesų labai svarbu, kad visi mokesčių mokėtojai žinotų apie galiojančią tvarką. VMI specialistai yra parengę dažniausiai užduodamų klausimų skiltį, daug informacijos galima rasti VMI interneto svetainėje. Kaip minėta anksčiau, daugiausia pranešimų apie įvykdytus sandorius grynaisiais pinigais, viršijančius įstatyme numatytą 5 tūkst. eurų sumą, gaunama iš automobilių pardavėjų, tad bendradarbiaujant su VĮ „Regitra“ jų interneto svetainėje pateikiama informacija apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus. Taip pat organizuojami susitikimai su tikslinėmis grupėmis, dalijamasi gerąja praktika. Yra tikrai gerų pavyzdžių – kai kurios įmonės įsirengia mokėjimų terminalų savo patalpose ar veikloje visiškai atsisako atsiskaitymų grynaisiais.

– Tikriausiai pasitaiko ir pažeidėjų, kurie šios tvarkos nelinkę laikytis?

– Žinoma, tokių mokesčių mokėtojų atsiranda. Tam tikrais atvejais atliekami ir stebėsenos veiksmai, atliekami patikrinimai, skiriamos poveikio priemonės. Kauno AVMI specialistai administracinių nusižengimų protokolus surašė beveik 50 pirkėjų ir daugiau nei 40 pardavėjų, priėmusių didesnę nei nustatyta sumą grynaisiais pinigais.

– Kaip bando teisintis pažeidėjai?

– Pasiteisinimai gana tradiciški. Dažnai bandoma aiškinti, kad mokėjimas grynaisiais pinigais įvykdytas dėl mokėjimo limitų banke, pamiršta pasiimti reikiamų identifikavimo priemonių. Pasitaiko atvejų, kai teigiama, kad nedirbo banko padalinys ir pan. Dažnai tiesiog pripažįstama, kad buvo neteisingai interpretuotos įstatymo nuostatos.

Verta pažymėti tai, kad niekuo nepagrįstus bandymus išvengti mokėjimo negrynaisiais pinigais galima nustatyti gana paprastai. Pavyzdžiui, vienas iš mokėtojų savo paaiškinime buvo nurodęs, kad neturi banko sąskaitos. Patikrinus informaciją nustatyta, kad sąskaitą banke jis tikrai turi. Dažnai teisinamasi, kad neveikė elektroninės banko paslaugos, tačiau mokėjimo įstaiga nepateikia jokios informacijos apie laikinus paslaugų sutrikimus ir pan., be to, nėra kuo pagrįsti, kodėl atsiskaitymas turėjo vykti nedelsiant. Pasitaiko net tokių atvejų, kai pirkėjo ir pardavėjo paaiškinimuose pateikiama informacija nesutampa.

– Kur gyventojai ir verslo atstovai gali pasikonsultuoti dėl šio įstatymo nuostatų?

– Tiek gyventojai, tiek verslininkai pasikonsultuoti visais mokesčių klausimais gali paskambinus telefonu +370 5 260 5060. Informacija apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimus pateikiama ir VMI interneto svetainėje www.vmi.lt skiltyje „Atsiskaitymas grynaisiais pinigais“.

„Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių. Labiausiai nerimą kelia nemažas ilgalaikių bedarbių skaičius, beveik 1,4 tūkst.“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Užimtumo tarnybos 2023 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje registruoto nedarbo rodiklis yra 8,1 proc., Kauno apskrityje – 8,9 proc., o Kauno rajone – 8,8 proc.

Nemažėjanti bedarbių statistika kelia nerimą ir Kauno apskrities VMI viršininkę: „Turime ieškoti priežasčių ir daugiau galimybių, kaip padėti žmonėms grįžti į darbo rinką.“

Anot T. Bielozarevičiaus, ilgalaikio nedarbo priežasčių yra daug – tai žemas išsilavinimo lygis, nepakankama patirtis, specialieji poreikiai, pasyvus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai, artimųjų slauga, įsiskolinimai, motyvacijos, socialinių įgūdžių ir mobilumo stoka. Be to, socialinių pašalpų gavėjai nesuinteresuoti konkuruoti darbo rinkoje ir daugiau dirbti, taip pat nenori mokytis ar įgyti kvalifikaciją.

Kauno rajono savivaldybė kasmet stipriai auga, esame jauna savivaldybė, tad nenuostabu, kad demografinis šuolis atneša ir rūpesčių.

„Kauno rajonas nėra išskirtinė savivaldybė šiuo klausimu, nedarbo lygis panašus ir kituose regionuose. Sudėtingiausia yra pasienio savivaldybėse. Mes aktyviai dirbame Kauno rajono seniūnijose, matome problemų, kodėl žmonės nenori dirbti. Dauguma ilgalaikių bedarbių renkasi gauti pašalpas, o ne dirbti“, – tvirtino Užimtumo tarnybos atstovas.

„Turime pripažinti, kad pakeisti dalies ilgalaikių bedarbių nuomonės mums nepavyks, – jie tiesiog nenori ir nedirbs, bet turime padėti kitiems, kurie nori pokyčių gyvenime, tik nežino, nuo ko pradėti“, – įsitikinęs meras.

Pasitarimo metu buvo nuspręsta susisteminti ilgalaikių bedarbių sąrašą į tikslines grupes, pagal priežastis, kodėl jie nedirba ir neieško darbo, tai leistų išgryninti sąrašą asmenų, kuriems reikalinga konkreti pagalba.

Tarnybų atstovai kartu su savivaldybe susitarė dar aktyviau bendradarbiauti, rengti įvairius informacinius seminarus ilgalaikiams bedarbiams, pristatyti jiems visas programas, papasakoti, kokios pagalbos gali sulaukti iš tarnybų ir savivaldos. Taip pat aktyviau dirbti kartu su seniūnais, kurie yra arčiausiai žmonių, juos pažįsta ir žino jų problemas.

Kokią informaciją įmonių vadovai gali pasitikrinti, kuo tokia galimybė naudinga ir kaip tai gali padėti vykdyti veiklą? Apie tai kalbamės su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininke Judita Stankiene.

– Kas yra VMI kliento profilis?

– Paprastai tariant – tai galimybė pažvelgti į savo įmonę mokesčių inspekcijos akimis. Šiame profilyje vienoje vietoje pateikiama daug VMI žinomų ir vertinamų įmonės duomenų. Atverdami VMI kliento profilius, t. y. informaciją, įmonėms, kaip jas matome ir vertiname, siekiame stiprinti dialogą su verslu, padėti savarankiškai atlikti visas mokestines pareigas ir teigiamo postūmio mokestinėje elgsenoje.

– Kokios bendrovės gali naudotis VMI kliento profiliu?

–  VMI kliento profilis atvertas visoms Lietuvoje registruotoms įmonėms, t. y. apie 252 tūkst. įmonių.

– Kokie duomenys skelbiami minėtame profilyje?

– Profilyje vertinamos įvairios rizikos, pavyzdžiui, įmonės registravimo duomenų, deklaracijų teikimo ir kt. Iš viso yra pateikiama 18 rodiklių, kurie yra faktiniai, kitaip sakant, kintantys pagal principą „čia ir dabar“, taip pat – inertiniai – kintantys su laiku, vertinant tam tikro laikotarpio elgseną. Tam, kad informacija būtų paprasta naudotis, profilyje sukurtos kriterijų grupės, pavyzdžiui, deklaravimo, mokėjimo ir pan.

Profilyje vertinamos įvairios rizikos, pavyzdžiui, įmonės registravimo duomenų, deklaracijų teikimo ir kt.

– Techninis klausimas: kas gali susipažinti su įmonės profilyje pateikiama informacija?

– Įmonės profilio informacija yra privati. Individualų profilį šiuo metu gali peržiūrėti įmonės vadovas. Žinoma, jei pageidauja, jis informacija gali dalytis su apskaitą tvarkančiais asmenimis ir darbuotojais, klientais, partneriais, investuotojais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Šiuo tikslu profilyje yra sukurta dalijimosi funkcija. Įmonės vadovas gali pasirinkti, kiek dienų asmeniui suteikti prieigą prie įmonės profilio duomenų, tą galima padaryti ir neribotam laikui.

Kviečiame vadovus dalytis savo įmonės duomenimis ir teirautis galimybės susipažinti su kitų bendrovių individualiais profiliais. Teigiamas įmonės vertinimas, tikėtina, leis pelnyti didesnį pasitikėjimą.

– Ką pateikiama informacija signalizuoja apie įmonę?

– Kaip jau minėta, profilyje skelbiama net 18 rodiklių. Jie parodo įmonės pareigingumą, mokestinių įsipareigojimų vykdymą, be abejonės, ir jos patikimumą.

– Minėjote, kad vadovas turi galimybę pasidalyti VMI kliento profilyje pateikiamais duomenimis. Kuo informacija apie įmonę gali būti naudinga jos partneriams?

– Įsivaizduokime teorinę situaciją, kad Jūsų įmonė ieško partnerių projektui. Vargu, ar bendradarbiavimui rinktumėtės bendrovę, kuri vėluoja sumokėti mokesčius, laiku neteikia deklaracijų ar kuriai, pavyzdžiui, taikomos tarptautinės sankcijos. Tai išsiaiškinti galite paprašę teisės susipažinti su potencialaus partnerio VMI kliento profiliu.

– Informacijos, atrodo, pateikiama tikrai daug, tačiau kaip įmonės vadovui suprasti, ar rodiklis teigiamas, o kur reikėtų pasitempti?

– Mokesčių mokėtojo rizikingumas vaizduojamas šviesoforo principu: jei įmonė pagal kriterijų nerizikinga – nurodomas žalias rodiklis, jei vertinama kaip mažai rizikinga – geltonas, jei vertinama kaip rizikinga – raudonas. Pilkos spalvos vertinimas nurodomas tada, kai pagal įmonės veiklos pobūdį rizika nevertinama. Prie kiekvienos rizikos skelbiama detali informacija, kas konkrečiai vertinama, nurodant kriterijus, pagal kuriuos įmonei suteikiama atitinkama spalva.

– Kokia nauda verslininkui iš VMI kliento profilio?

– Manome, kad, visų pirma, įmonėms tai yra tam tikra paskata tinkamai ir laiku vykdyti mokestines pareigas, o suklydus ir tai pastebėjus – pasitaisyti. Tikimės, kad matydama rizikas, kurias jos veikloje įžvelgia mokesčių administratorius ir kurios gali tapti stebėsenos ar kontrolės veiksmų inicijavimo priežastimi, įmonė sieks pasitaisyti ir sumažinti jas. Žalius kriterijus turinčios įmonės sulaukia mažiau mokesčių administratoriaus dėmesio. Neabejojame, kad atverta VMI valdoma informacija apie įmones padidins skaidrumą.

– Ar raudonus įverčius gavusios įmonės turėtų kreiptis į mokesčių inspekciją, teikti pasiaiškinimus?

– Matant rizikas, kurias jos veikoje įžvelgia mokesčių administratorius ir kurios gali tapti stebėsenos ar kontrolės veiksmų inicijavimo priežastimi, įmonei tiesiog reikėtų pasitaisyti ir sumažinti jas. Paprastai tariant, profilio informacija skirta įmonės savikontrolei, todėl jokių paaiškinimų VMI teikti tikrai nereikia.

– Smalsu pažvelgti į tai, kaip Kauno įmonės atrodo VMI akimis. Gal galite pasidalyti tokia informacija?

– Lapkričio 17 d. duomenimis, Kauno apskrityje registruotos įmonės, kurios turi tik žalios spalvos vertinimus ir neturi skolų valstybės biudžetui, sudarė apie 40,6 proc. Dar 3,2 proc. įmonių turi vien žalios spalvos vertinimus, tačiau yra skolingos VMI. Turinčių iki trijų geltonos spalvos vertinimų ir nė vieno raudono vertinimo yra apie 21,7 proc., turinčių vieną raudonos spalvos vertinimą – 22,4 proc. Įmonių, kurios turi daugiau nei vieną raudonos spalvos vertinimą, yra apie 12,1 proc. Daugiausia raudonos spalvos vertinimų įmonėms skirta dėl deklaracijų teikimo rizikos.

– Ką daryti įmonės vadovui, turinčiam klausimų dėl jo vadovaujamos įmonės įvertinimo?

– Kilus klausimų dėl VMI kliento profilyje skelbiamų duomenų, kviečiame kreiptis mokesčių informacijos telefonu 1882 (+370 5 260 5060), spausti „4“. Pasiūlymų ir pastebėjimų dėl VMI kliento profilio laukiame e. p. kliento.profilis@vmi.lt.

– Kaip vyko VMI kliento profilio kūrimo darbai? Ar ši galimybė verslui buvo staigmena?

– Tai tikrai nebuvo staigmena. Kuriant VMI kliento profilį bendradarbiauta su įvairiomis verslui atstovaujančiomis asociacijomis, konsultantais. Dar balandžio mėn. bandomasis VMI kliento profilis buvo atvertas daugiau kaip 2 tūkst. įvairią veiklą vykdančių įmonių.

– Ar planuojama šį projektą plėsti, įtraukti naujų rodiklių?

– Verta pastebėti tai, kad, projektui startavus, įmonės galėjo susipažinti su 16 rodiklių, o dabar – jau su 18. Tad VMI kliento profilis yra tobulinamas. Jį numatyta ir toliau plėsti, ateityje atveriant vis daugiau duomenų ir profilį panaudojant kituose klientų rizikingumą vertinančiuose procesuose. VMI siekia, kad profilis būtų naudingas įmonėms, todėl dėl papildomų kriterijų atvėrimo konsultuojasi su verslo atstovais. Norime aptarti įvairias situacijas, įsigilinti į susijusias aplinkybės tam, kad VMI kliento profilis atitiktų mūsų klientų lūkesčius ir taptų verslo reputacijos ženklu.

– Kaip įmonių vadovai gali peržiūrėti savo atstovaujamų įmonių VMI kliento profilį?

– Individualų įmonės profilį vadovai gali peržiūrėti užsiregistravę ir prisijungę prie projekto bendraautorės UAB „Finpass“ savitarnos svetainėje  šiuo adresu: https://finpass.eu/. Aktuali informacija, taip pat atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie VMI kliento profilį skelbiami VMI interneto svetainėje. Įmonių vadovus, kurie dar nespėjo susipažinti, kaip atrodo jų vadovaujamos įmonės profilis VMI akimis, labai kviečiame tai padaryti.

Beveik 9 tūkst. šių savivaldybių gyventojų, vykdančių individualią veiklą, taip pat jau pateikė deklaracijas, pagal kurias turėtų sumokėti apie 4 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ką svarbu žinoti deklaruojant pajamas šiais metais, kalba Kauno apskrities VMI viršininkė Judita Stankienė.

– Kokios svarbiausios VMI žinutės gyventojams, kurie šiemet deklaruoja pajamas?

– Šiais metais deklaravimas vyksta be esminių pokyčių. Atkreipčiau dėmesį, kad prašymą skirti dalį sumokėto GPM paramai pateikti šiemet galima tik elektroniniu būdu – tai paprastai ir lengvai padaryti padeda naujasis paramos vedlys. Gyventojams noriu priminti paskutinę galimybę pasinaudoti lengvata už remonto ir auklių paslaugas. Iki vasario 15 d. vedliu pateikti gyventojų pranešimai apie šias išlaidas ir deklaruotos grąžintinos sumos buvo automatiškai perkelti į pajamų deklaracijas. Kiti gyventojai tai gali padaryti deklaruodami pajamas ir pateikdami išlaidas įrodančius dokumentus.

– Kas privalo deklaruoti savo pajamas?

– Pajamas privalo deklaruoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai: pernai vykdę individualią veiklą ar turėję verslo liudijimus, net jeigu iš savo veiklos negavo jokių pajamų. Norintys pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis. Gyventojai, kurių metinių pajamų suma viršijo nustatytą vidutinio darbo užmokesčio sumą. Gavusieji papildomų pajamų, nuo kurių privalu sumokėti mokesčius. Gyventojai, kuriems buvo pritaikytas per didelis arba per mažas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Pirmieji privalo sumokėti dalį GPM, o antrieji gali susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Dėl 2021 m. užimtų pareigų ne tik pajamų, bet ir turto deklaracijas turi pateikti politikai, valstybės tarnautojai ir kt.

– Ar tiesa, kad gyventojai pajamas deklaruoti galėjo jau ir sausio mėnesį?

– Deklaravimo vedlys buvo atvertas nuo sausio ir dalis gyventojų pajamas deklaravo dar iki kovo 9 d., prieš VMI paskelbiant pajamų deklaravimo pradžią. Svarbu, kad gyventojai, kurie deklaravo pajamas prieš mokesčių administratoriui sukeliant duomenis į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), turėtų pasitikrinti, ar informacija apie jų pajamas ir išlaidas nebuvo atnaujinta.

– Kaip pateikti deklaraciją?

– Pateikti pajamų ir turto deklaracijas reikėtų elektroniniu būdu – prisijungti prie EDS, kurioje jau yra įkelta dalis duomenų. Didelei daliai gyventojų deklaracijas reikės tik peržiūrėti ir pateikti. Neturintys galimybės deklaracijos pateikti elektroniniu būdu gali susisiekti su VMI, jos specialistai telefonu padės užpildyti deklaraciją.

– Iki kada privalu pateikti deklaraciją?

– Kaip ir kasmet, pajamas deklaruoti reikia iki gegužės 2 d.

– Kada gyventojai atgaus GPM permokas?

– Jeigu deklaraciją gyventojas užpildys teisingai ir tikslinti duomenų nereikės, permokos, kaip ir kasmet, bus išmokėtos iki liepos pabaigos.

– Ką patartumėte daryti, jeigu teikiant deklaraciją kilo papildomų klausimų?

Jeigu deklaraciją gyventojas užpildys teisingai ir tikslinti duomenų nereikės, permokos, kaip ir kasmet, bus išmokėtos iki liepos pabaigos.

– Pagalbą nuotoliniu būdu gali suteikti VMI specialistai. Norintiems pasikonsultuoti mokesčių klausimais tel. 1882, nebūtina laukti skambučių eilėje. Patogiau užsisakyti VMI skambutį per „Mano VMI“, tada konsultantas pats paskambins klientui nurodytu laiku. „Mano VMI“ identifikuoti gyventojai konsultacijų tel. 1882 sulaukia greičiau, nes sistema automatiškai perkelia skambutį į eilės priekį. Be to, neturint galimybės pajamas deklaruoti savarankiškai per EDS, raginčiau neskubėti vykti į VMI aptarnavimo padalinį. Ši paslauga teikiama telefonu (8 5) 219 1777. Papildomi telefono numeriai nurodomi VMI interneto svetainėje. Jeigu vis dėlto būtų privalu atvykti į aptarnavimo padalinį, būtina išankstinė registracija per VMI registracijos sistemą.

– Šiemet gyventojai ypač gausiai remia įvairias organizacijas, padedančias karo niokojamos Ukrainos gyventojams. Ką svarbu žinoti, kad parama pasiektų šiuos ar kitus gavėjus?

– GPM paramą skirti gali tie gyventojai, kurie praėjusiais metais sumokėjo GPM nuo savo gautų pajamų (atlyginimo, pelningai parduoto turto, pajamų iš savarankiškos veiklos ir kt.). Privalantys pajamas deklaruoti gyventojai GPM dalį skirti gali tik teisingai ir laiku pateikę pajamų mokesčio deklaracijas ir sumokėję apskaičiuotą mokestį. GPM paramą skirti galima tik paramos gavėjo statusą turintiems asmenims ir reikalavimus atitinkančioms politinėms partijoms. Prieš teikdami prašymą gyventojai visada gali pasitikrinti VMI interneto svetainėje. Atkreipiu dėmesį, kad prašymas skirti GPM dalį bus įvykdytas tik tuo atveju, jei jį gyventojas pateiks laiku – iki gegužės 2 d.

– Kiek paramos ir kam galima skirti?

– Skiriamos paramos procentinės dalys išliko tokios pačios: iki 1,2 proc. galima skirti paramos gavėjams ir meno kūrėjams, iki 0,6 proc. – profesinėms sąjungoms ir iki 0,6 proc. – politinėms partijoms. Pagal vieną pateiktą prašymą pajamų mokesčio dalis gali būti pervedama penkerius metus iš eilės – už praėjusius ir keturis vėlesnius mokestinius laikotarpius. Jei gyventojas prašymą jau yra pateikęs ankstesniais metais, perėjus prie paramos vedlio teikti iš naujo ar tikslinti jo nebūtina.

Dažniausios klaidos

Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė išskiria dažniausiai pasitaikančias klaidas, teikiant pajamų deklaracijas:

1. Deklaruojamos ne visos pajamos iš individualios veiklos. Pavyzdžiui, pildydami metines pajamų deklaracijas gyventojai dažnai deklaruoja ne visas pajamas iš veiklos pagal verslo liudijimą – į deklaraciją turi būti įrašomos visos šios veiklos įplaukos, neatimant išlaidų.

2. Gyventojai pamiršta deklaruoti nekilnojamojo turto nuomos pajamas, gautas už fiziniams asmenims išnuomotą butą, namą ar žemę, o tie, kurie deklaruoja nekilnojamojo turto nuomos pajamas, dažnai nurodo, kad nuo tokių gautų pajamų išskaičiuotas pajamų mokestis, nors pajamų mokestį nuo tokių gautų pajamų turi susimokėti patys gyventojai.

3. Deklaruoja įmokas už studijas, nors jas jau yra deklaravęs kitas šeimos narys.

4. Deklaruojamos gyvybės draudimo išlaidos, kai naudos gavėjai yra pilnamečiai vaikai, anūkai ar kiti asmenys. Deklaruoti gali tik įmokų mokėtojai ir kai naudos gavėjai yra patys įmokų mokėtojai arba jų sutuoktiniai, arba jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, globotiniai).

5. Gyvybės draudimo išmokas deklaruoja prie neapmokestinamųjų pajamų, nors jos dažnais atvejais yra apmokestinamos.

6. Gyventojai deklaruoja išlaidas ne tik už suteiktas automobilio, būsto remonto paslaugas, bet ir už prekes, pavyzdžiui, automobilio detales.

7. Neteisingai deklaruoja automobilio, nekilnojamojo turto išlaidas. Pavyzdžiui, deklaruojama neteisinga turto įsigijimo kaina. Gyventojas šią sumą turėtų įrašyti iš turto įsigijimo dokumentų, tačiau ne visuomet juos išsaugo. Šiuos duomenis į pajamų deklaracijas VMI sukelia pagal „Regitros“ ir Registrų centro duomenis, todėl, jei gyventojas neturi jų, jam derėtų palaukti, kol jie bus atnaujinti vedlyje. Prieš pateikiant deklaraciją, patartina savarankiškai pasitikrinti, kokie duomenys ir ar visi yra pateikti, taip išvengiant deklaracijų patikslinimo. Tai padaryti galima atsidarius deklaravimo pirmąjį langą ir pasirinkus „Peržiūrėti 2021 metų pažymos kortelę“.

Susigrąžino milijonus

Pernai pajamas deklaravo 208 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų, iš kurių 149 tūkst. susigrąžino beveik 42 mln. eurų mokesčių permokų, taip pat 38 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną apie 36 mln. eurų sumą.

Praėjusiais metais beveik 73 tūkst. Kauno miesto ir r

Šių metų pradžioje buvo atlikta per 20 kratų Klaipėdoje ir Šiauliuose, kurių taikiklyje atsidūrė nesąžiningi automobilių prekeiviai.

Policijos kriminalistai ir muitininkai kartu su Mokesčių inspekcijos pareigūnais surinko duomenų, kad Kipre registruota įmonė ir jos atstovas Lietuvoje, pardavinėdami iš Jungtinių Valstijų importuojamus automobilius, siekė išvengti prievolės sumokėti mokesčius, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, teikė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir pelną. Pirminiais duomenimis, nuo 2018 m. sausio iki 2022 m. sausio įmonės buhalterijoje, įtariama, buvo neapskaityta apie 1 000 parduotų automobilių, kurių vertė siekia 2,35 mln. eurų, ir į Lietuvos biudžetą nesumokėta per 400 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kaip matyti iš statistikos, Lietuvoje praėjusiais metais pirmą kartą įregistruota iš viso 146 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių. Vidutinis jų amžius siekė 11 metų. Vien gruodį šalyje pirmą kartą įregistruota 11,8 tūkst. naudotų automobilių – 22 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Akivaizdu, toli gražu ne visi automobilių prekybos rinkoje veikiantys verslininkai sąžiningai nurodo uždirbamas pajamas ir sumoka priklausančius mokesčius.

VMI specialistų teigimu, sukūrus naują transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą ir įvedus savininko deklaravimo kodą (SDK), pasiekta pažanga, tačiau dalis prekeivių vis dar nenusiteikę veikti skaidriai. Automobilius įsigyjantys gyventojai neretai įveliami į dokumentų klastojimo ir mokesčių vengimo schemas. Nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų klasta patikėję pirkėjai nukenčia patys. Apie tai papasakojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininkė Judita Stankienė.

Judita Stankienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

–  Kokias pagrindines rizikas įžvelgiate naudotų automobilių prekybos sektoriuje?

–  Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu. Tai ir suklastotų užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių, vadinamųjų „kauferių“, naudojimas, ir sumažintos automobilio pardavimo kainos nurodymas dokumentuose. Abiem atvejais nuo nesąžiningo automobilio pardavėjo veikimo būdo nukenčia transporto priemonių pirkėjai.

Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu.

– Kaip prie šių šešėlinės ekonomikos reiškinių naikinimo prisideda SDK?

– SDK privalo turėti kiekvienas mūsų šalyje esantis automobilis. Šis kodas susieja automobilio savininką Lietuvoje su konkrečia transporto priemone. Jis turi būti skelbiamas parduodant transporto priemonę, nesvarbu, kokiu būdu tai daroma: pateikiant skelbimus interneto portaluose, socialiniuose tinkluose ar automobilius eksponuojant pardavimo aikštelėse. Tai apsunkina nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų bandymus pasislėpti už „kauferio“.

– Kaip automobilių prekeiviams sekasi vykdyti šį reikalavimą?

–  Palyginus praėjusių metų gegužės mėn., kai įsigaliojo SDK, duomenis su gruodžio mėn. duomenimis, galima teigti, kad institucijų vykdomos priemonės yra efektyvios. SDK transporto priemonei privalo būti suteiktas iki automobilio įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atliekant patikrinimus keliuose, gegužės mėn. SDK turėjo apie 56 proc. transporto priemonių, o gruodžio mėn. – jau 81 proc. Kalbant apie automobilių pardavimo aikšteles, SDK skelbiamas prie 92 proc. parduodamų transporto priemonių.

Visai kitokia situacija stebint skelbimus internete – SDK nurodomas apie 38 proc. skelbimų. Pastebime ir bandymų sukčiauti – dalis nesąžiningų pardavėjų nurodo išgalvotą SDK. Negaliojantys ir neteisingi SDK įrašomi 9 proc. automobilių pardavimo skelbimų. Transporto priemonių pardavėjai tokiu būdu bando išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio, tačiau SDK teisingumas yra tikrinamas kiekvienu atveju, tad fiktyvus kodas tikrai nepadės išvengti kontrolės.

Verta priminti, kad SDK paprasčiausia gauti internetu, naudojantis VĮ „Regitra“ elektroninėmis paslaugomis.

–  Kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad į Lietuvą įvežami automobiliai turėtų SDK ir kad kodas būtų skelbiamas automobilio pardavimo metu?

– Taikomas platus priemonių spektras: rengiami patikrinimai keliuose, automobilių turgavietėse, atliekama internetinių skelbimų analizė, vykdomi kontroliniai pirkimai, naudojami automatiniai skambučiai, primenantys apie prievolę SDK nurodyti skelbimuose. Taip pat buvo bendraujama su socialiniuose tinkluose esančių automobilių pardavimo grupių administratoriais ir didžiausių transporto priemonių pardavimo skelbimų portalų atstovais.

Transporto priemonių pardavimo aikštelėse buvo patikrinta per 6,5 tūkst. automobilių, keliuose – dar kiek daugiau nei 3,5 tūkst. Nuo gegužės mėn. iki metų pabaigos VMI specialistai išanalizavo ir įvertino per 31,7 tūkst. transporto priemonių pardavimo skelbimų.

SDK patikrinimus vykdome kartu su policijos, Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Bendri veiksmai planuojami ir koordinuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose veikiančiuose jungtiniuose operacijų centruose.

– Ar aptartos priemonės duoda teigiamų rezultatų?

– Įvedus naują transporto priemonių savininkų registravimo tvarką, pastebima teigiamų tendencijų – užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių naudojimas mažėja. Auga gyventojų ir įmonių, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius. Palyginus 2020 m. sausio 1 d. duomenis su šių metų pradžios duomenimis, tokią veiklą pasirinkusių gyventojų skaičius padidėjo 21,17 proc., įmonių – 5,93 proc.

2019–2021 m. kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atliktas 1 751 kontrolės veiksmas. Šių veiksmų metu nustatyta daugiau nei 8,1 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Vien automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, per 2021 m. sumokėtų mokesčių suma, palyginti su 2020 m., išaugo 2,4 karto, arba 5,5 mln. eurų.

Padariniai: piliečiui, sutinkančiam pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, vėliau gali tekti sumokėti kur kas didesnius mokesčius. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

– Minėjote, kad dažnai nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčia pirkėjai. Su kokiomis problemomis gali susidurti transporto priemonių pirkėjai, sutinkantys pasirašyti „kauferį“?

– Gyventojai, pasirašantys tokią sutartį, prisideda prie mokesčių slėpimo ir dokumentų klastojimo. Tokiame dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, nors realiai automobilis įsigyjamas iš Lietuvos piliečio. Tikrojo pardavėjo duomenys nėra užfiksuoti – jis tarsi pasislepia ir nedalyvauja transporto priemonės pardavimo sandoryje. Už automobilio pardavimą gautas pajamas nesąžiningas pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.

Gyventojai turėtų žinoti, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (netikri pardavėjo duomenys, sumažinta įsigijimo kaina ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.

Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos.

– Ką turi daryti gyventojai, kad nepakliūtų į tokias pinkles?

– Naudotų automobilių pirkėjai turėtų žinoti grėsmes, kylančias dėl to, kad sandoris baigiamas pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį. Perkant automobilį iš Lietuvos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir ar jis teisingas, o ne pasirašinėti užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio.

Labai svarbu ir pačių gyventojų įsitraukimas užkertant kelią neteisėtai veiklai. Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos. Tuo tikslu daugiau nei tūkstančiui asmenų, pasirašiusių užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, VMI išsiuntė klausimynus. Dalį gyventojų pakviesime į pokalbį. Taip siekiame išsiaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes ir patikrinti, ar transporto priemonę iš tiesų tiesiogiai pardavė užsienio šalies pilietis. Į pateiktus klausimus jau atsakė per 400 asmenų. To dar nepadariusius gyventojus kviečiame atsakyti į šiuos klausimynus. Tikimės geranoriškos visų pagalbos nustatant nesąžiningus verslininkus.

– Parduodant automobilius pasitaiko atvejų, kai nurodoma ne reali, o gerokai sumažinta pardavimo kaina. Kokios galimos tokio elgesio pasekmės?

–  Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Šiam pirkėjui parduodant tą patį automobilį už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui, į sutartį įrašė 5 000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM. Dėl šios priežasties gyventojus raginame sąžiningai nurodyti automobilio įsigijimo kainą.

–  Kokių situacijų pasitaiko tikrinant automobilių prekeivius? Tikriausiai ne visi nusiteikę geranoriškai?

–  Pasitaiko įvairių atvejų. Pavyzdžiui, vienas nesąžiningas automobilio pardavėjas, supratęs, kad jį tikrina mokesčių administratorius ir policijos pareigūnai, bandė tiesiog pabėgti. Žinoma, jis buvo sulaikytas. Pasitaiko atvejų, kai į nelegalią veiklą yra įtraukiami ir pašaliniai asmenys. Pavyzdžiui, vienas patikrinimas pradėtas dėl interneto portale pateikto skelbimo su nurodytu melagingu SDK – skelbimo autoriaus sugalvotu 8 raidžių junginiu. Atliekant imitacinį pirkimą, automobilį aprodęs asmuo transporto priemonės pirkimą imitavusiems mokesčių inspekcijos specialistams ir policijos pareigūnams pasiūlė sandorį baigti pasirašant olandišką „kauferį“. Šį dokumentą jis paprašė užpildyti automobilių turgaus teritorijoje dirbančios moters, o pats pasirašė vietoj užsienio šalies piliečio.

Iš jų 120 tūkst. susigrąžino daugiau nei 27 mln. eurų mokesčių permokų, taip pat 53 tūkst. gyventojų deklaravo mokėtiną 29 mln. eurų sumą. Šiais metais deklaravimas truks du mėnesius ir dėl šalyje paskelbto karantino vyks nuotoliniu būdu. Deklaravimo procesą gyventojams ir toliau lengvins jau praėjusiais metais pasiteisinęs vedlys. Apie aktualijas kalbamės su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininke Judita Stankiene.

– Kokios svarbiausios gyventojų pajamų deklaravimo naujovės?

– Šiemet mokesčių administratorius kaip niekada anksti į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkėlė duomenis iš trečiųjų šaltinių, todėl nuotoliniu būdu pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius gyventojai turi du mėnesius – iki gegužės 3-iosios. Esminių pokyčių nėra, kaip ir pernai pajamas padeda deklaruoti jau pažįstamas ir šį procesą palengvinantis vedlys. Didelė dalis gyventojų pateikti tikslias deklaracijas gali kelių mygtukų paspaudimu. Naujausiais duomenimis, už 2020 m. pajamas deklaravo jau daugiau nei 92 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų, didžioji jų dalis deklaravo e.būdu: apie 78 tūkst. šių gyventojų pateikė deklaracijas, pagal kurias turėtų susigrąžinti daugiau nei 22 mln. eurų GPM permokų, o apie 9 tūkst. gyventojų pateikė deklaracijas, pagal kurias valstybei turėtų sumokėti daugiau nei 4 mln. eurų.

Naujausiais duomenimis, už 2020 m. pajamas deklaravo jau daugiau nei 92 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų.

– Ką daryti, jei nėra galimybių savarankiškai pateikti deklaraciją arba kyla neaiškumų?

– Neturintiems galimybių deklaruoti e.būdu deklaracijas telefonu padės užpildyti VMI konsultantai. Tokią praktiką taikėme ir praėjusiais metais, todėl sukaupta patirtis leido atitinkamai pasiruošti šių metų deklaravimo laikotarpiui. Konsultacijas telefonu teikia ir deklaracijas padeda pildyti apie 350 mokesčių specialistų visoje šalyje, VMI per dieną yra pasirengusi atsakyti į maždaug 11,5 tūkst. gyventojų skambučių. Konsultacijos teikiamos paskambinus numeriu 1882, Kauno regiono gyventojai taip pat gali skambinti tel. 8 343 97 762 ir 8 315 55 856.

– Ką patartumėte gyventojams, kad prireikus konsultaciją gauti būtų galima greičiau?

– Verta priminti, kad galima pasinaudoti autentifikavimo telefonu paslauga, kuri veikia jau ne vienus metus, tačiau šioje situacijoje, kai deklaravimas vyksta nuotoliniu būdu, ji tampa dar aktualesnė. Gyventojai, kurie "Mano VMI" paskyroje užsisakys autentifikavimą pagal telefono numerį, skambučio mokesčių informacijos centro telefonu 1882 metu konsultacijos sulauks greičiau, nes sistema atpažins skambinantįjį ir suteiks jam pirmenybę. Ši sistema yra skirta identifikuoti gyventojus, kurie jau naudojasi VMI e.paslaugomis ir jiems VMI konsultantai gali greičiau padėti. Detalias instrukcijas, kaip užsisakyti paslaugą, galima rasti VMI interneto svetainės www.vmi.lt skiltyje "Domiuosi pajamų ir turto deklaravimu", pasirinkus "Kaip užsisakyti autentifikavimo pagal telefono numerį paslaugą?"

– Kas nutiks tiems, kurie nespės deklaruoti ir sumokėti mokesčių iki gegužės 3 d.? Ar patiriantieji sunkumų gali kreiptis pagalbos?

– Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojams, kuriems atsiras mokėtinų mokesčių po šių metų deklaravimo, juos reikės sumokėti įprasta tvarka iki deklaravimo laikotarpio pabaigos – gegužės 3-iosios. To nepadarius iki nustatyto termino, bus pradėti skaičiuoti delspinigiai. Jei gyventojas patiria sunkumų, jis gali kreiptis į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo (palūkanos 0,03).

Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas, mokestinės pagalbos priemonės taikomos individualią veiklą vykdantiems asmenims, kurių veikla yra įtraukta į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, ir gyventojams, nevykdantiems jokios veiklos. Mokestinės pagalbos priemonės, t.y. kai neskaičiuojami delspinigiai, nepradedami išieškojimo veiksmai, galioja tiems mokesčiams, kurie susidarys iki balandžio 30 d.

Jei gyventojas turi ankstesnio laikotarpio mokesčių nepriemoką, pvz., nuo praėjusių metų deklaravimo, tokioms nepriemokoms iki birželio 30 d. nebus skaičiuojami delspinigiai ir jos nebus išieškomos, taip pat iki balandžio 30 d. galima kreiptis dėl tokių nepriemokų išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

Judita Stankienė/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kokiu būdu ir kam šiemet galima skirti paramą?

– GPM dalies paramos skyrimo tvarka ir forma nesikeičia. Paremti norimas organizacijas, politines partijas, profsąjungas ar meno kūrėjus gyventojai gali iki gegužės 3 d. Saugiausias ir paprasčiausias būdas tai padaryti – teikti prašymus (FR0512, 4 versija) per EDS. Privalantys deklaruoti pajamas gyventojai GPM paramą skirti galės tik pateikę pajamų deklaracijas. Teisingai ir laiku užpildytos metinės pajamų deklaracijos bus pripažintos ir prašymuose nurodyti paramos gavėjai sulauks skirtos paramos. Prieš teikdami paramą gyventojai VMI interneto svetainėje gali pasitikrinti, ar norimam paramos gavėjui gali skirti paramą, t.y. ar pastarasis turi reikiamą statusą. Pernai beveik 67 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų paramai skyrė daugiau nei 3 mln. eurų. Šiemet VMI jau pasiekė apie 5 tūkst. Kauno miesto ir rajono gyventojų prašymų dalį nuo 2020 m. sumokėto GPM skirti paramai. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. GPM dalį skirti bus galima tik e.būdu.

– Į ką dar atkreiptumėte gyventojų dėmesį?

– Šiemet pirmą kartą, įsigaliojus naujai lengvatai, deklaravusieji pajamas už 2020 m. dalį mokesčių už studijas galės susigrąžinti studijuojant ne pirmą kartą, nevertinant įgyjamo mokslinio laipsnio ir už profesinio mokymo išlaidas. Taip pat šiais metais gyventojai išlaidų pranešimus (PRC912) už jiems 2020 m. suteiktas būsto ir automobilio remonto ar auklių paslaugas pildė greitesniu ir paprastesniu būdu – nauju Pranešimo apie išlaidas vedliu. Gyventojų pateikti duomenys automatiškai persikėlė į metines pajamų deklaracijas. Nespėjusieji to padaryti iki vasario 15 d., informaciją apie išlaidas galės užpildyti pajamų deklaracijoje. Verta priminti, kad nuo 2020 m. aštuoni keleivių vežimo organizatoriai – pavėžėjimo platformos – VMI teikia duomenis apie jų paslaugomis besinaudojančius vežėjus ir jų už keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais gaunamas pajamas. Remiantis pateiktais duomenimis, VMI papildys šią individualią veiklą vykdančių gyventojų pajamų deklaracijas už 2020 m., o iki to laiko individualią veiklą vykdantys vežėjai gali deklaruoti pajamas pagal savo turimus apskaitos duomenis.

Kas turėtų deklaruoti savo pajamas?

Pajamas privalo deklaruoti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai:

Pernai vykdę individualią veiklą ar turėję verslo liudijimus – deklaraciją jiems būtina pateikti net ir tuo atveju, jei pajamų iš vykdytos veiklos negavo.

Norintieji pasinaudoti numatytomis GPM lengvatomis.

Gyventojai, norintys susigrąžinti permoką dėl pritaikyto ne viso NPD arba tie, kuriems buvo pritaikytas per didelis NPD, ir dėl to privalantys sumokėti dalį GPM.

Gyventojai, kurių metinių pajamų suma viršijo nustatytą vidutinio darbo užmokesčio sumą.

Pajamas deklaruoti turi ir asmenys, kurie pardavė trejus metus neišlaikytą nuosavybėje transporto priemonę ar dešimt metų neišlaikytą nuosavybėje nekilnojamąjį turtą; gavo palūkanų už paskolas iš bankų, įmonių, didesnes nei 500 eurų palūkanas už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius pagal sutartis, sudarytas nuo 2014 m.; gavo nuomos pajamų iš gyventojų; iš artimųjų gavę didesnes nei 2 500 eurų dovanas arba didesnes nei 2 500 eurų dovanas iš kitų gyventojų; bet kokių pajamų gavę iš užsienio valstybės ir pan.

Politikai, valstybės tarnautojai ir kt., kurie turi pateikti ne tik pajamų, bet ir turto deklaracijas dėl 2020 m. užimtų pareigų.

Primename, kad GPM permokos į gyventojų, kurie laiku pateikė teisingas deklaracijas, sąskaitas tradiciškai bus pervestos iki liepos 31 d.

Naujausiais duomenimis, gyventojai jau sumokėjo daugiau nei 3,3 mln. eurų, įmonės – kiek daugiau nei 960,3 tūkst. eurų žemės mokesčio.

„Dėkojame visiems, kurie sumokėjo žemės mokestį laiku. Jei dėl kažkokių priežasčių žemės savininkams to dar nepavyko padaryti, jiems reikėtų kreiptis į VMI ir susitarti dėl galimybės žemės mokestį mokėti dalimis patogiu grafiku, nes už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai“, - sako Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė.

Kauno AVMI duomenimis, iš viso Kauno mieste ir rajone yra daugiau nei 130,5 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų mokestį moka ne visi žemės savininkai – šiais metais jį turi mokėti apie 90,4 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Žemės mokesčio deklaracijas gyventojai gali rasti VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (deklaravimas.vmi.lt), taip pat mokesčio sumas galima sužinoti ir Mano VMI (www.vmi.lt/manovmi) sistemoje ar paskambinus telefonu 1882, kur nuo šių metų identifikuoti Mano VMI sistemoje gyventojai informaciją, susijusią su žemės mokesčiu, galės gauti automatiniu pranešimu. Ši paslauga veiks ir ne darbo metu bei leis sužinoti norimą informaciją nelaukiant eilėje, kol konsultantas atsilieps. Identifikuoti Mano VMI vartotojai šiuo būdu galės sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą, įmokos kodą ir terminą, iki kada ją reikia apmokėti. Taip pat, automatinė sistema praneš, jei gyventojas turi kitų skolų VMI.

Mokesčių administratorius primena, kad žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Nauji žemės savininkai mokestį moka, jei žemę įsigijo pirmąjį pusmetį, o jei antrąjį pusmetį – tuomet žemės mokestis turės būti mokamas nuo kitų metų.

Žemės mokestį galima sumokėti ne tik bankuose (VMI atsiskaitomoji sąskaita atidaryta daugelyje šalies bankų), bet ir pašto skyriuose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimus priimančiose įstaigose. Kai žemės mokestis mokamas už kitą asmenį, būtina nurodyti žemės savininko duomenis - vardą, pavardę ir asmens kodą.

Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais mokesčių mokėtojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. VMI Mokesčių informacijos centro trumpuoju telefonu 1882 teikiamos konsultacijos įrašomos ir yra lygiavertės rašytinėms.