2017-ųjų pabaigoje tokių žmonių buvo beveik 3 mln. daugiau nei ankstesniais metais, o palyginti su padėtimi, buvusia prieš dešimtmetį, priverstinai išvykusiųjų skaičius nuo 42,7 mln. išaugo 50 proc., teigiama JT pabėgėlių agentūros (UNHCR) ataskaitoje.   

Dabartinis priverstinai išvykusiųjų skaičius lygus visai Tailando populiacijai, o visame pasaulyje dėl tokių priežasčių savo namų yra netekęs kas 110-as žmogus, pažymi dokumento autoriai. 

„Esame kryžkelėje: jeigu norime sėkmingai išspręsti pasaulinę priverstinio išvykimo problemą, reikia naujo, gerokai platesnio požiūrio, kad pavienės šalys ir bendruomenės nebūtų paliekamos vienos su šia problema“, – sakė JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi (Filipas Grandis).

Tačiau apie 70 proc. priverstinai išvykusiųjų yra žmonės iš vos dešimties valstybių, sakė UNHCR vadovas žurnalistams Ženevoje prieš ataskaitos pristatymą.

„Jeigu bus išspręsti konfliktai tose 10-yje valstybių ar bent jau kai kuriose iš jų, tas milžiniškas skaičius, užuot kasmet augęs, galėtų imti mažėti“, – sakė F. Grandi ir paragino parodyti didesnę politinę valią išspręsti krizes, dėl kurių tiek daug žmonių priversti palikti savo namus.  

Kas dvi sekundes

Ataskaita rodo, kad pernai priverstinai pasitraukė (pirmą kartą arba pakartotinai) 16,2 mln. žmonių - tai reiškia, kad kasdien priverstinai išvyksta apie 44 500 asmenų, t. y. kas dvi sekundes vienas žmogus netenka namų.

Anot UNHCR, dauguma priverstinai namus palikusių žmonių neišvyksta iš savo šalies – jie vadinami šalies viduje perkeltais asmenimis (internally displaced people, IDPs).

2017-ųjų pabaigoje visame pasaulyje buvo apie 40 mln. vadinamųjų IDP. Jų skaičius kiek sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais. Daugiausiai šalies viduje perkeltų asmenų yra Kolumbijoje, Sirijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. 

Dar 25,4 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei pusė – vaikai, pernai buvo registruoti kaip pabėgėliai. Pabėgėlių skaičius, palyginti su 2016-aisiais, išaugo beveik 3 milijonais. Ataskaitoje pažymima, kad tokių skaičių per vienus metus UNHCR dar nebuvo užregistravusi.

A. Jolie buvo paskirta viena iš keturių naujų vizituojančių dėstytojų, kurie prisidės prie naujos magistro programos dėl „moterų, taikos ir saugumo“.

„Esu labai padrąsinta šios magistro programos sukūrimo, – pareiškime nurodė A. Jolie. – Viliuosi, kad kitos akademinės institucijos paseks šiuo pavyzdžiu, nes mums gyvybiškai svarbu plėsti diskusiją, kaip remti moterų teises. Taip pat, kaip padaryti galą nebaudžiamumui už nusikaltimus, kurie neproporcingai veikia moteris, tokius kaip seksualinis smurtas konfliktų metu.“

Dėstytoju taip pat buvo paskirtas buvęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as (Viljamas Heigas), kuris drauge su A. Jolie 2010 metais įsteigė Seksualinio smurto konfliktų metu prevencijos iniciatyvą (Preventing Sexual Violence in Conflict Initiative).

Vizituojantys dėstytojai svečių teisėmis skaito paskaitas ir dalyvauja seminaruose bei viešuose renginiuose, nurodė LSE.

A. Jolie sakė, kad nekantrauja dėstyti ir mokytis iš studentų, taip pat pasidalyti savo pačios darbo su vyriausybėmis ir Jungtinėmis Tautomis patirtimi.

„Oskaro“ laureatė, kuri yra ištekėjusi už aktoriaus Brado Pitto (Brado Pito) ir augina šešis vaikus, vaidino tokiuose filmuose kaip „Ponas ir ponia Smitai“ (Mr. & Mrs. Smith), „Kapų plėšikė Lara Kroft“ (Lara Croft: Tomb Raider), „Mergina su trūkumais“ (Girl, Interrupted), be to, yra pati režisavusi kelis filmus, tarp jų – „Prie jūros“ (By the Sea) ir „Nepalūžęs“ (Unbroken).

Savo darbus kine ji derina su aktyvia humanitarine veikla, nuo 2001 metų buvo JT pabėgėlių agentūros UNHCR geros valios ambasadorė, o paskui tapo specialiąja pasiuntine ir buvo nuvykusi susitikti su žmonėmis stovyklose Graikijoje ir Libane.

Anksčiau šį mėnesį ji sakė, kad pagalba pabėgėliams yra bendra atsakomybė, ir paragino tarptautinę bendriją labiau stengtis išspręsti didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europos migrantų krizę.

„Tai pareiga, tenkanti visiems mums, kitam JT generaliniam sekretoriui, visoms vyriausybėms, pilietinei visuomenei, kiekvienam iš mūsų“, – pažymėjo ji sakydama kalbą Londone.

Studentai minėtą magistro programą LSE Moterų, taikos ir saugumo centre, kuris siekia skatinti lyčių lygybę ir padėti nuo konfliktų kenčiančioms moterims visame pasaulyje, galės rinktis nuo rugpjūčio.

„Oskaro“ laureatė, aktorė Cate Blanchett seka kolegės Angelinos Jolie pavyzdžiu, kad atkreiptų pasaulio dėmesį į pabėgėlių problemą.

Gegužės 2-ąją aktorė sutiko tapti naująja Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros (HCR) specialiąja pasiuntine. Tokia specialiąja pasiuntine ir Geros valios ambasadore iki šiol daug metų buvo A. Jolie. Ji mielai lankydavosi pabėgėlių stovyklose ir visai neseniai pasirašė atvirą laišką Europos lyderiams, kuriame šie raginami suteikti prieglobstį tūkstančiams iš Artimųjų Rytų konfliktų zonų pabėgusių šeimų

„Aš labai didžiuojuosi prisiimdama šį vaidmenį. Mes išgyvename beprecedentę krizę, ir būtina pasidalinti atsakomybe visame pasaulyje“, - sakė 46-erių aktorė pridurdama, kad dabar yra ypač svarbu palaikyti pabėgėlius ir parodyti solidarumą.

JT teigimu, praėjusiais metais dėl įvairių konfliktų ir smurto savo namus buvo priversti palikti apie 60 mln. žmonių. Klausimai, kokią pagalbą teikti, kaip išspręsti migrantų krizę, Europoje įplieskė aštrius debatus ir žmones padalijo į priešingas stovyklas.

„Tai tas pats, jei mes prieitume kryžkelę. Kurį kelią rinktis: užuojautos ar nepakantumo. Būdama motina, noriu, kad mano vaikai pasirinktų užuojautos kelią“, - teigė C. Blanchett.

Prieš paviešinant JT pranešimą, aktorė buvo nuvykusi į Jordaniją, kur susitiko su sirų pabėgėlių šeimomis, klausė jų istorijų. 

Dėl konflikto Ukrainoje savo namus buvo priversti palikti daugiau nei 824 tūkst. žmonių, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), įspėjusi, kad jai sunkiai sekasi rinkti pagalbą perkeltiesiems asmenims, kuri būtina artėjant atšiauriai žiemai.

Šiuo metu šalies viduje yra mažiausiai 430 tūkst. perkeltųjų asmenų – 170 tūkst. daugiau nei buvo rugsėjo pradžioje, nurodė UNHCR.

Agentūros duomenimis, dar 387 tūkst. žmonių iš Ukrainos pasitraukė į Rusiją, 6 600 pasiprašė prieglobsčio Europos Sąjungoje, o 581- Baltarusijoje.