„Teisėjų kolegija nutarė J. Aliukonio apeliacinį skundą atmesti, apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą“, – trečiadienį sakė nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Šumskas.

Po Vilniaus apygardos teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, nuteistasis gali būti išsiųstas į pataisos namus atlikti 4 metų bausmės, jis taip pat gali prašyti sustabdyti bausmės vykdymą, iki jo skundą išnagrinės Aukščiausiasis Teismas.

„Matyt, gal ir kreipsimės, dabar nežinau, reikia išnagrinėti teismo motyvus“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Andrius Baranskis.

J. Aliukonis norėjo būti ir visiškai išteisintas, be to, prašė atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei nebūtų išteisintas.

Su jo apeliaciniu skundu kategoriškai nesutiko nei prokuratūra, nei krepšininkui atstovaujantis advokatas. Jie mano, kad pernai rugsėjį paskelbtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis turi būti paliktas galioti be jokių pakeitimų.

„Mano kliento noras – kad šis ponas būtų nubaustas kuo griežčiau“, – teismui R. Seibučio pageidavimą perdavė jo advokatas Olegas Drobitko.

Jam pritarė ir valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis.

„Sportininko prakaitu uždirbti pinigai, tai vienintelė jo profesija ir pragyvenimo šaltinis, teismas tai įvertino. Žala itin didelė, daugiau turto iš kurio galima būtų išieškoti, nėra“, – sakė prokuroras.

J. Aliukonis teismui pateikė pažymas dėl antstolių vykdomų išieškojimų. Išieškojimus kreditoriams vykdė keturi antstoliai, nes be R. Seibučio J. Aliukonis pinigus privalo grąžinti Medicinos bankui, taip pat bankrutavusiam Ūkio bankui.

R. Seibučiui yra gražinti tik 62 tūkst. eurų – trečdalis sumos. Šie pinigai krepšininkui buvo grąžinti jau seniau, kai varžytynių buvo parduotas kaltininko turimas turtas, o lėšos padalintos kreditoriams.

J. Aliukonis teismui sakė, kad dalyvauja viešbučio projekte Edinburge, jis buvo nupirktas už 10 mln. litų, dabar jo vertė esą išaugo dvigubai, esą jis „turi 15 proc. šio viešbučio“. Prokuroras V. Kukaitis BNS sakė, kad šie nuteistojo aiškinimai nepagrįsti jokiais dokumentais.

Didelės sumos iš R. Seibučio išviliotos 2008–2011 metais. Iš pradžių iš R. Seibučio buvo išviliota 222 tūkst. eurų. Neketindamas jų grąžinti, J. Aliukonis pasirašė vekselį ir taip sudarė regimybę, kad grąžins skolą. Laisvės atėmimo bausmę sukčiavimo byloje paskyręs Vilniaus miesto apylinkės teismas argumentavo, kad įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, o J. Aliukonis piktnaudžiavo  nukentėjusiojo pasitikėjimu, padaryta itin didelė žala, nusikaltimas savanaudiškas, asmuo kaltu neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino.

J. Aliukonis yra dirbęs Finansų ministerijoje, tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko valdyboje, vadovavo tuometinei bendrovei „DnB Nord Lizingas“, vadovavo žlugusio Ūkio banko filialui Edinburge. 

„Kai ponas R. Seibutis į kreipėsi į mane sakydamas, kad turi lėšų, aš tuo metu jau du dešimtmečius buvau versle, vyko daugybė projektų, kuriuose dalyvavau, jų suma skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. Aš gana lengva ranka pasirašiau vekselius, kai pradėjo projektais strigti, aš kreipiausi į R. Seibutį, pasirašiau didesnei sumai. Jis gyveno Ispanijoje, aš – Edinburge, mes susitikome Lietuvoje, pasirašau. Kai neįvyksta projektai, pasirašomi vekseliai, tai natūralu verslo praktikoje. Šiuo metu aš esu trečdalį lėšų R. Seibučiui grąžinęs. Be to, projektai vyksta, galimybės tęsti grąžinimą. Skaudu, kai skaitau nuosprendį, bylos medžiagoje daug interpretacijų palankių kaltinimo pusei.  Tikrai nenorėjau nieko apgauti, tai rodo pasirašyti dokumentai, kitaip versle neįmanoma“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje kalbėjo J. Aliukonis.

Nuteistojo advokatas Andrius Baranskis teismą tikino, kad jo klientui paskelbtas nuosprendis yra neteisingas, buvo kriminalizuoti civiliniai santykiai. J. Aliukonis buvo pakankamai sėkmingas verslininkas, turėjo solidžias pajamas. Per 2008 metų krizę jis neteko viso savo verslo ir darbo, kažkiek liko turto, iš jo išieškoma.

„Visame civilizuotame pasaulyje tai vadinama bankrotu, o šioje byloje dėl nukentėjusiojo vardo tapo kriminaliniu nusikaltimu, baudžiamoji atsakomybė taikyta neadekvačiai“, – sakė advokatas A. Baranskis.

R. Seibučio aiškinimus, kad esą J. Aliukonis neatsiliepdavo, kai jam buvo skambinama telefonu, keisdavo telefono numerius, advokatas vadina emocijos – esą nėra objektyvių duomenų, kad slapstėsi, o R. Seibutis buvo išsaugojęs tik du jo telefono numerius, o kai neteko darbo Ūkio banke jam bankrutavus, pasikeitė kontaktai.

„Tiesiog neturėjo ką pasakyti kreditoriams“, – sakė advokatas, aiškindamas, kodėl tuo metu kreditoriams buvo sunku susisiekti su J. Aliukoniu.

Pasak advokato, kai žinomos ir sparčiai augančios bendrovės „Hermis Capital“ atstovas konsultavo R. Seibutį, šis pasakė, kad pasitiki tik J. Aliukoniu ir ir bendraus tik su juo. A. Baranskio manymu, R Seibutis nieko neanalizavo, jam patogiau buvo tiesiog paskolinti pinigus.

„Dėl krizės nukentėjo tūkstančiai, ar dėl reikia bausti kriminaline bausme? Jis nėra piktybinis sukčius, įvyko ekonominė nelaimė“, – sakė advokatas.

Jis mano, kad past R. Seibutis nebuvo apdairus, jis siūlė J. Aliukoniui kažkur investuoti pinigus ir tiesiog juos paskolino aklai pasitikėdamas.

Su nuteistojo advokato aiškinimais nesutiko nei prokuroras, nei R. Seibučio advokatas.

„Mano klientui tuo metu buvo tik daugiau nei 20 metų, o J. Aliukonis jau buvo universiteto dėstytojas, banku valdybos narys. R. Seibutis jį nuo vaikų darželio pažinojo, jis atėjo pas žmogų, kurį seniai pažinojo. Buvo pasitikėjimas, kaip galima sakyti, kad neapdairiai, iš ko buvo galima tikėtis pagalbos, jei ne iš pažįstamo žmogaus“, – sakė sportininko advokatas O. Drobitko.

Prokuroras V. Kukaitis sakė, kad  gynybos teiginiai apie krizes – deklaratyvūs, imdamas pinigus iš R. Seibučio, J. Aliukonis jau turėjo didelių skolų ir realių galimybių jas grąžinti.

Nuo sukčiautojo nukentėjusiam krepšininkui yra priteistas ir 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

„Krepšininkas nesikreipė į teisėsaugos institucijas tikėdamasis, kad skola bus grąžinta, jis buvo įviliotas į spąstus. Vėliau, praėjus metams po vekselio pasirašymo, ta suma nebuvo sumokėta. Tada kaltinamasis pasirašė dar vieną neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2011 metų rugsėjo. Šios savo prievolės neįvykdė. Teismas konstatavo, kad šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes tokių pinigų, kokius įgijo iš R. Seibučio, jau neturėjo“, – yra pasakojęs prokuroras Vytautas Kukaitis.

Pasak prokuroro V. Kukaičio, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės požymių. Asmenys, kurie skolina pinigus, pirmiausia turi įsitikinti, ar tas asmuo patikimas, o pinigų perdavimą įforminti dokumentais, sutartyse nurodant, kam tie pinigai bus naudojami, jog būtų aiški tikroji valia. Pageidautina tai įforminti pas notarą.

R. Seibutis tokius dokumentus buvo pasirašęs – pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto objektui. Pinigus J. Aliukoniui sportininkas pervedė bankiniais pavedimais, tai teisėsaugai leido nustatyti vėlesnius kaltinamojo veiksmus su gautais pinigais, pinigų judėjimo kryptis.

„Skolinant grynaisiais pinigais tokio judėjimo nustatyti negalima“, – įspėjo prokuroras.

Jis norėtų būti ir visiškai išteisintas, tačiau jei teismas nesutiktų to padaryti, prašo bent atidėti 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad teisingumas nugalės ir mano skundas bus patenkintas“, – Vilniaus apygardos teismui antradienį sakė J. Aliukonis.

Tačiau su skundu kategoriškai nesutinka nei prokuratūra, nei krepšininkui atstovaujantis advokatas. Jie mano, kad pernai rugsėjį paskelbtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jis turi būti paliktas galioti be jokių pakeitimų.

Trijų teisėjų kolegija verdiktą dėl J. Aliukonio apeliacinio skundo skelbs kovo 14 dieną. Po apygardos teismo sprendimo nuosprendis įsiteisėja.

„Mano kliento noras – kad šis ponas būtų nubaustas kuo griežčiau“, – teismui R. Seibučio pageidavimą perdavė jo advokatas Olegas Drobitko.

Jam pritarė ir valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis.

„Sportininko prakaitu uždirbti pinigai, tai vienintelė jo profesija ir pragyvenimo šaltinis, teismas tai įvertino. Žala itin didelė, daugiau turto iš kurio galima būtų išieškoti, nėra“, – sakė prokuroras.

J. Aliukonis teismui pateikė pažymas dėl antstolių vykdomų išieškojimų. Išieškojimus kreditoriams vykdė keturi antstoliai, nes be R. Seibučio J. Aliukonis pinigus privalo grąžinti Medicinos bankui, taip pat bankrutavusiam Ūkio bankui.

R. Seibučiui yra gražinti tik 62 tūkst. eurų – trečdalis sumos. Šie pinigai krepšininkui buvo grąžinti jau seniau, kai varžytynių buvo parduotas kaltininko turimas turtas, o lėšos padalintos kreditoriams.

Mano kliento noras – kad šis ponas būtų nubaustas kuo griežčiau.

„Aš negaliu komentuoti, nes jūs iškreipsit“, – BNS sakė J. Aliukonis, paklaustas, ar po Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo jis toliau moka pinigus R. Seibučiui. Vyras piktinosi, kad jau seniai žiniasklaidoje yra nuteistas, o žurnalistai nerašė tiesos apie bylą.

J. Aliukonis teismui sakė, kad dalyvauja viešbučio projekte Edinburge, jis buvo nupirktas už 10 mln. litų, dabar jo vertė esą išaugo dvigubai, esą jis „turi 15 proc. šio viešbučio“. Prokuroras V. Kukaitis BNS sakė, kad šie nuteistojo aiškinimai nepagrįsti jokiais dokumentais.

Didelės sumos iš R. Seibučio išviliotos 2008–2011 metais. Iš pradžių iš R. Seibučio buvo išviliota 222 tūkst. eurų. Neketindamas jų grąžinti, J. Aliukonis pasirašė vekselį ir taip sudarė regimybę, kad grąžins skolą. Laisvės atėnimo bausmę sukčiavimo byloje paskyręs Vilniaus miesto apylinkės teismas argumentavo, kad įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, o J. Aliukonis piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, padaryta itin didelė žala, nusikaltimas savanaudiškas, asmuo kaltu neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino.

J. Aliukonis yra dirbęs Finansų ministerijoje, tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko valdyboje, vadovavo tuometinei bendrovei „DnB Nord Lizingas“, vadovavo žlugusio Ūkio banko filialui Edinburge. 

„Kai ponas R. Seibutis į kreipėsi į mane sakydamas, kad turi lėšų, aš tuo metu jau du dešimtmečius buvau versle, vyko daugybė projektų, kuriuose dalyvavau, jų suma skaičiuojama dešimtimis milijonų litų. Aš gana lengva ranka pasirašiau vekselius, kai pradėjo projektais strigti, aš kreipiausi į R. Seibutį, pasirašiau didesnei sumai. Jis gyveno Ispanijoje, aš – Edinburge, mes susitikome Lietuvoje, pasirašau. Kai neįvyksta projektai, pasirašomi vekseliai, tai natūralu verslo praktikoje. Šiuo metu aš esu trečdalį lėšų R. Seibučiui grąžinęs. Be to, projektai vyksta, galimybės tęsti grąžinimą. Skaudu, kai skaitau nuosprendį, bylos medžiagoje daug interpretacijų palankių kaltinimo pusei.  Tikrai nenorėjau nieko apgauti, tai rodo pasirašyti dokumentai, kitaip versle neįmanoma“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje kalbėjo J. Aliukonis.

Nuteistąjį palaikė advokatas Andrius Baranskis. Jis teismą tikino, kad jo klientui paskelbtas nuosprendis yra neteisingas, buvo kriminalizuoti civiliniai santykiai.

„Esminis momentas, kurio teismas neįvertino – R. Seibučio interesai yra tinkamai apginti, skaičiuojamos procesinės palūkanos. Iš J. Aliukonio ieškota jau 30 proc. J. Aliukonis buvo pakankamai sėkmingas verslininkas, turėjo solidžias pajamas. Per 2008 metų krizę jis neteko viso savo verslo ir darbo, kažkiek liko turto, iš jo išieškoma. Visame civilizuotame pasaulyje tai vadinama bankrotu, o šioje byloje dėl nukentėjusiojo vardo tapo kriminaliniu nusikaltimu, baudžiamoji atsakomybė taikyta neadekvačiai“, – sakė advokatas A. Baranskis.

Į R. Seibučio aiškinimus, kad esą J. Aliukonis neatsiliepdavo, kai jam buvo skambinama telefonu, keisdavo telefono numerius, advokatas vadina emocijos – esą nėra objektyvių duomenų, kad slapstėsi, o R. Seibutis buvo išsaugojęs tik du jo telefono numerius, o kai neteko darbo Ūkio banke jam bankrutavus, pasikeitė kontaktai.

„Tiesiog neturėjo ką pasakyti kreditoriams“, – sakė advokatas, aiškindamas, kodėl tuo metu kreditoriams buvo sunku susisiekti su J. Aliukoniu.

Pasak advokato, kai žinomos ir sparčiai augančios bendrovės „Hermis Capital“ atstovas konsultavo R. Seibutį, šis pasakė, kad pasitiki tik J.Aliukoniu ir ir bendraus tik su juo. A. Baranskio manymu, R Seibutis nieko neanalizavo, jam patogiau buvo tiesiog paskolinti pinigus.

„Dėl krizės nukentėjo tūkstančiai, ar dėl reikia bausti kriminaline bausme? Jis nėra piktybinis sukčius, įvyko ekonominė nelaimė“, – sakė advokatas.

Jis mano, kad past R. Seibutis nebuvo apdairus, jis siūlė J. Aliukoniui kažkur investuoti pinigus ir tiesiog juos paskolino aklai pasitikėdamas.

Su nuteistojo advokato aiškinimais nesutiko nei prokuroras, nei R. Seibučio advokatas.

„Mano klientui tuometu buvo tik daugiau nei 20 metų, o J. Aliukonis jau buvo universiteto destytojas, banku valdybos narys. R. Seibutis jį nuo vaikų darželio pažinojo, jis atėjo pas žmogų, kurį seniai pažinojo. Buvo pasitikėjimas, kaip galima sakyti, kad neapdairiai, iš ko buvo galima tikėtis pagalbos, jei ne iš pažįstamo žmogaus“, – sakė sportininko advokatas O. Drobitko.

Prokuroras V. Kukaitis sakė, kad  gynybos teiginiai apie krizes – deklaratyvūs, imdamas pinigus iš R. Seibučio, J. Aliukonis jau turėjo didelių skolų ir realių galimybių jas grąžinti.

Nuo sukčiautojo nukentėjusiam krepšininkui yra priteistas ir 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

„Krepšininkas nesikreipė į teisėsaugos institucijas tikėdamasis, kad skola bus grąžinta, jis buvo įviliotas į spąstus. Vėliau, praėjus metams po vekselio pasirašymo, ta suma nebuvo sumokėta. Tada kaltinamasis pasirašė dar vieną neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojojo grąžinti pinigus iki 2011 metų rugsėjo. Šios savo prievolės neįvykdė. Teismas konstatavo, kad šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes tokių pinigų, kokius įgijo iš R. Seibučio, jau neturėjo“, – yra pasakojęs prokuroras Vytautas Kukaitis.

Pasak prokuroro V. Kukaičio, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės požymių. Asmenys, kurie skolina pinigus, pirmiausia turi įsitikinti, ar tas asmuo patikimas, o pinigų perdavimą įforminti dokumentais, sutartyse nurodant, kam tie pinigai bus naudojami, jog būtų aiški tikroji valia. Pageidautina tai įforminti pas notarą.

R.Seibutis tokius dokumentus buvo pasirašęs – pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto objektui. Pinigus J. Aliukoniui sportininkas pervedė bankiniais pavedimais, tai teisėsaugai leido nustatyti vėlesnius kaltinamojo veiksmus su gautais pinigais, pinigų judėjimo kryptis.

„Skolinant grynaisiais pinigais tokio judėjimo nustatyti negalima“, – įspėjo prokuroras.

Vilniaus apygardos teismas antradienį ketino pradėti nagrinėti J. Aliukonio apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo panaikinti rugsėjį jam paskelbtą nuosprendį ir jį išteisinti. Tačiau jei teismas visgi nuspręstų palikti galioti nuosprendį, J. Aliukonis prašo atidėti jam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kadangi į teismo posėdį neatvyko naujas nuteistojo advokatas, teismas bylos nagrinėjimą atidėjo. Pasak J. Aliukonio, išklausęs apkaltinamąjį nuosprendį jis susirado naują advokatą Andrių Baranskį. Tačiau šis advokatas antradienį skundo nagrinėjime negalėjo dalyvauti, nes tuo metu dalyvavo kitos bylos nagrinėjime. Esant tokiai situacijai teismas nuteistojo skundo nagrinėjimą nusprendė atidėti kitų metų sausio 30 dienai. Gynėjo dalyvavimas apeliaciniame procese yra būtinas.

Krepšininko R. Seibučio advokatas Olegas Drobitko BNS sakė, kad jo klientą nuosprendis visiškai tenkina ir jie nemano, kad jį reiktų keisti.

„Mes pasitikime, teismais ir prokuratūra“, – BNS sakė R. Seibučio advokatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas J.Aliukonį nuteisė kalėti ir pripažino apgaule iš žinomo krepšininko išviliojus didelę pinigų sumą. Nuo sukčiautojo nukentėjusiam krepšininkui priteistas 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistojo pinigus sportininkui jau išieško antstoliai, tačiau kol kas išieškota nedidelė suma – apie 29 tūkst eurų. Turto, kurio pakaktų išieškoti visą išviliotą pinigų sumą, vyras neturi.

Didelės sumos iš R.Seibučio išviliotos 2008 – 2011 metais. Iš pradžių iš R. Seibučio buvo išviliota 222 tūkst. eurų. Neketindamas jų grąžinti, J. Aliukonis  pasirašė vekselį ir taip sudarė regimybę, kad grąžins skolą.

„Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Kaltinamasis piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, padaryta itin didelė žala, jis žalos neatlygino. (Nusikaltimas) išimtinai savanaudiško pobūdžio, kaltas neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino“, – yra sakęs nuosprendį paskelbęs teisėjas Ovidijus Ramanauskas.

J. Aliukonis iki šiol neteistas, šiuo metu niekur nedirba. Jis yra dirbęs Finansų ministerijoje, tuometinio Lietuvos žemės ūkio banko valdyboje, vadovavo tuometinei bendrovei „DnB Nord Lizingas“, vadovavo žlugusio Ūkio banko filialui Edinburge.

Teisėjas mano, kad bausmės už sukčiavimą tikslai bus pasiekti, skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas paskyrė tokią bausmę, kokios prašė prokuratūra.

„Krepšininkas nesikreipė į teisėsaugos institucijas tikėdamasis, kad skola bus grąžinta, jis buvo įviliotas į spąstus. Vėliau, praėjus metams po vekselio pasirašymo, ta suma nebuvo sumokėta. Tada kaltinamasis pasirašė dar vieną neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojojo grąžinti pinigus iki 2011 metų rugsėjo. Šios savo prievolės neįvykdė. Teismas konstatavo, kad šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes tokių pinigų, kokius įgijo iš R.Seibučio, jau neturėjo“, – yra pasakojęs prokuroras Vytautas Kukaitis.

Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

„Buvo susiklostę asmeniniai santykiai, tai, matyt, ir nulėmė. Jis (R.Seibutis – BNS) kaltinamąjį pažinojo nuo vaikystės, tai buvo ir šeimų bendravimas. Pasitikėjimas buvo paremtas aplinkybėmis, kad reikia pinigų, jie bus investuoti į nekilnojamojo turto projektus. Buvo teikiami įvairūs pasiūlymai, projektai. Bendrauta telefonais, elektroniniais laiškais, nes tuo metu nukentėjusysis gyveno ir žaidė užsienyje. Buvo pasinaudota, kad nebuvo galima betarpiškai bendrauti, tai tęsėsi kelerius metus“, – sakė V. Kukaitis.

Pasak prokuroro, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės požymių. Asmenys, kurie skolina pinigus, pirmiausia turi įsitikinti, ar tas asmuo patikimas, o pinigų perdavimą įforminti dokumentais, sutartyse nurodant, kam tie pinigai bus naudojami, jog būtų aiški tikroji valia. Pageidautina tai įforminti pas notarą.

R.Seibutis tokius dokumentus buvo pasirašęs – pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto objektui. Pinigus J. Aliukoniui sportininkas pervedė bankiniais pavedimais, tai teisėsaugai leido nustatyti vėlesnius kaltinamojo veiksmus su gautais pinigais, pinigų judėjimo kryptis.

„Skolinant grynaisiais pinigais tokio judėjimo nustatyti negalima“, – įspėjo prokuroras.

Nuo sukčiautojo nukentėjusiam krepšininkui priteistas 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Iš nuteistojo pinigus sportininkui jau išieško antstoliai, tačiau kol kas išieškota nedidelė suma – apie 29 tūkst eurų. Turto, kurio pakaktų išieškoti išviliotai pinigų sumai, vyras neturi.

Didelės sumos iš R.Seibučio išviliotos 2008 – 2011 metais.

„Įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Kaltinamasis piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu, padaryta itin didelė žala, jis žalos neatlygino. (Nusikaltimas) išimtinai savanaudiško pobūdžio, kaltas neprisipažino, nuoširdžiai nesigailėjo ir kritiškai savo veiksmų nevertino“, – sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Ovidijus Ramanauskas.

J.Aliukonis neteistas, niekur nedirba. Teisėjas mano, kad bausmės už sukčiavimą tikslai bus pasiekti skyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas paskyrė tokią bausmę, kokios prašė prokuratūra. Nuosprendis dar gal būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Nei nuteistasis, nei nukentėjusysis į nuosprendžio paskelbimą nebuvo atvykę.

„Teismas pilnai patvirtino prokuratūros kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis Juozas Aliukonis iš nukentėjusiojo Reinaldo Seibučio apgaule įgijo 236 tūkst. eurų“, – žurnalistams sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Vytautas Kukaitis.

Pasak kaltintojo, iš pradžių iš R.Seibučio buvo išviliota 222 tūkst. eurų. Neketindamas jų grąžinti, J.Aliukonis pasirašė vekselį ir taip sudarė regimybę, kad grąžins skolą.

„Krepšininkas nesikreipė į teisėsaugos institucijas tikėdamasis, kad skola bus grąžinta, jis buvo įviliotas į spąstus. Vėliau, praėjus metams po vekselio pasirašymo, ta suma nebuvo sumokėta. Tada kaltinamasis pasirašė dar vieną neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojojo grąžinti pinigus iki 2011 metų rugsėjo. Šios savo prievolės neįvykdė. Teismas konstatavo, kad šios prievolės įvykdyti negalėjo, nes tokių pinigų, kokius įgijo iš R.Seibučio, jau neturėjo“, – pasakojo V.Kukaitis.

Byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose.

J.Aliukomis turėjo bankinės patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

„Buvo susiklostę asmeniniai santykiai, tai, matyt, ir nulėmė. Jis (R.Seibutis – BNS) kaltinamąjį pažinojo nuo vaikystės, tai buvo ir šeimų bendravimas. Pasitikėjimas buvo paremtas aplinkybėmis, kad reikia pinigų, jie bus investuoti į nekilnojamojo turto projektus. Buvo teikiami įvairūs pasiūlymai, projektai. Bendrauta telefonais, elektroniniais laiškais, nes tuo metu nukentėjusysis gyveno ir žaidė užsienyje. Buvo pasinaudota, kad nebuvo galima betarpiškai bendrauti, tai tęsėsi kelerius metus“, – sakė V.Kukaitis.

Pasak prokuroro, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės požymių. Asmenys, kurie skolina pinigus, pirmiausia turi įsitikinti, ar tas asmuo patikimas, o pinigų perdavimą įforminti dokumentais, sutartyse nurodant, kam tie pinigai bus naudojami, jog būtų aiški tikroji valia. Pageidautina tai įforminti pas notarą.

R.Seibutis tokius dokumentus buvo pasirašęs – pinigai buvo skirti nekilnojamojo turto objektui. Pinigus J.Aliukoniui sportininkas pervedė bankiniais pavedimais, tai teisėsaugai leido nustatyti vėlesnius kaltinamojo veiksmus su gautais pinigais, pinigų judėjimo kryptis.

„Skolinant grynaisiais pinigais tokio judėjimo nustatyti negalima“,– įspėjo prokuroras.