J. Narinkevičiui skirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtas dvejiems metams.

Iki nuosprendis įsiteisės, teismas pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimą J. Narinkevičiaus turtui ir pinigams.

Teismas taip pat pripažino kalta dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir buvusią „Biržų alaus“ gamybos vadovę Astrą Normantienę, kuriai skirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismas išteisino buvusią gamybos vadovę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, konstatavęs, kad kaltinamoji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas nustatė, kad nuo 2010 metų vidurio iki 2016 metų pabaigos, pagal bendrovės „Biržų alus“ direktoriaus parengtą planą, įmonės patalpose, naudojant jos įrangą, buvo gaminamas neužpajamuotas alus.

Pradžioje, perdavus pagamintą produkciją į sandėlį, alus būdavo užpajamuojamas. Jis buvo paruošiamas išvežimui, išrašomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos faktūros.

Tačiau realizavus šį alų, sąskaitos faktūros būdavo sunaikinamos ir išrašomos naujos, kuriose nurodomas žymiai mažesnis alaus kiekis, nei buvo realiai parduota. Naujose fiktyviose sąskaitose taip pat buvo nurodomas kitas produkcijos pirkėjas ir kartais kita sąskaitos faktūros išrašymo data. Suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į „Biržų alaus“ buhalterinę apskaitą.

Tokiais kaltinamųjų veiksmais iš „Biržų alaus“ buvo pasisavinta turto už daugiau kaip 160 tūkst. eurų.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu pripažintas ir Kupiškyje registruotos bendrovės direktorius Vilius Valintėlis, kuriam skirta 3766 eurų bauda.

Teismas tenkino Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius ir priteisė 53,7 tūkst. iš J. Narinkevičiaus bei 152 eurus iš V. Valintėlio.

Be to, bylos duomenimis, V. Valintėlio vadovaujama Kupiškyje registruota bendrovė per kelis mėnesius iš „Biržų alaus“ įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Bendrovės direktorius pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Iš J. Narinkevičiaus ir A. Normantienės konfiskuota daugiau kaip 161 tūkst. eurų.

Be kita ko, J. Narinkevičius ir A. Normantienė įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, jiems uždrausta išvykti už gyvenamojo miesto ribų be leidimo.

Tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos Ekonominių nusikaltimų valdyba, o vadovavo Panevėžio prokuratūra.

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė bylą, kurioje kaltinimai patekti „Biržų alaus“ direktoriui bei pagrindiniam akcininkui Juozui Narinkevičiui ir gamybos vadovei Astrai Normantienei.

Jie kaltinami didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu veikiant bendrininkų grupėje.

Ikiteisminis tyrimas dėl Biržuose įsikūrusioje uždarojoje akcinėje bendrovėje, įtariama, vykdomų ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų pradėtas policijos kriminalistams gavus žvalgybinės informacijos.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, 2010–2016 metais dalis alaus, pagaminamo naudojant bendrovės įrangą, žaliavą ir patalpas, buvo parduodama nefiksuojant jo pardavimo ir gaunamų pajamų.

Pagal bendrovės direktoriaus galimai parengtą nusikalstamą planą, pagaminta produkcija tiekta į sandėlį, kur kompiuteryje esančioje buhalterinėje programoje alus būdavo užpajamuojamas ir paruošiamas išvežti.

Po to išrašius sąskaitas–faktūras, jis būdavo išgabenamas nuolatiniams vadinamąjį juodą alų perkantiems pirkėjams. Pristačius alų į vietą, sąskaitos-faktūros tikram alaus kiekiui būdavo sunaikinamos, o vietoje jų išrašomos suklastotos sąskaitos, jau su gerokai mažesniu produkcijos kiekiu. Šios suklastotos sąskaitos būdavo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitą.

Realizavus „juodą alų“, gauti pinigai pasisavinti, neįnešant jų į bendrovės kasą. Įtariama, kad per minėtą laikotarpį realizavus neapskaitytą produkciją pasisavinta beveik 200 tūkst. eurų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 88 tūkst. eurų mokesčių.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Kęstučio Greiciūno, apie bendrovėje gaminamą „juodą alų“ įmonės darbuotojai žinojo, tačiau tylėjo baimindamiesi netekti darbo.

Atliekant tyrimą įtarimai dėl padėjimo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo pateikti dar šešiems alaus daryklos darbuotojams, bet vėliau jiems pripažinus savo kaltę ir davus išsamius parodymus, tyrimas jų atžvilgiu nutrauktas atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė ir neužpajamuoto alaus pirkėjus. Iš minėtos bylos atskirtas ikiteisminis tyrimas, jame kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo pateikti Vilniuje registruotai bendrovei ir jos direktoriui R. Š.

Tyrimo duomenimis, ši bendrovė, įtariama, realizuodavo didžiausią dalį neapskaityto biržietiško alaus. Manoma, kad 2010–2016 metais, neįtraukus į bendrovės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas daugiau nei 165 tūkst. eurų gautų pajamų už „juodą alų“, valstybei nesumokėta beveik 29 tūkst. eurų PVM. Ši atskirta byla perduota nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.

Dabar į teismą atiduotoje byloje kaltinimai pateikti ir vienos Kupiškyje registruotos bendrovės direktoriui V. V. Jis kaltinamas apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Įtariama, kad jo bendrovė per keturis mėnesius iš biržiečių aludarių įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Kitiems „juodo alaus“ pirkėjams, pripažinusiems savo kaltę ir sumokėjusiems mokesčius valstybei, ikiteisminiai tyrimai sutraukti pagal laidavimą.

Biržų aludarių byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Tyrimą šioje byloje atliko Panevėžio policijos Ekonominių nusikaltimų valdyba, o vadovavo Panevėžio prokuratūra.

„Mūsų iš rinkos surinkta informacija, spirituotas vynas, stiprus alus yra alkoholikų gėrimai. Todėl jų ribojimas yra argumentuotas - nukreiptas į tikslinę auditoriją. Gėrimai indeliuose su nuplėšiamais dangteliais taip pat nėra skirti kultūringam vartotojui, bet daugiau ar mažiau degradavusiam“, - teigė R. Apulskis.

Tačiau, aljanso prezidento teigimu, siūlymas uždrausti pilstyti bet kokius alkoholinius gėrimus į didesnės nei 0,5 litro talpos plastikines ar kartonines pakuotes jau yra perteklinis.

„Tai paliestų vadinamąsias „Tetra“ pakuotes, alų, bet ar galime teigti, kad alaus gamintojas, pilstantis savo produkciją į plastikinius litrinius butelius, pilsto blogą produktą? Jeigu tą patį gėrimą pils į stiklinę tarą, ar jau bus gerai? Verslas turėtų persitvarkyti, daryti naujas investicijas. Šiek tiek perlenkta lazda“, - sakė R. Apulskis.

Bendrovės „Biržų alus“ direktorius Juozas Narinkevičius Eltai sakė manantis, kad siūlomi vis nauji prekybos alkoholiu ribojimai neatneš norimos naudos visuomenės blaivumui, tik žalą verslui.

„Nebegaliu komentuoti absurdiškų šios Vyriausybės sprendimų. Kodėl nedraudžia stipraus alkoholio didelėje taroje? Mato visą blogybę aluje. O pasienyje su Latvija dabar visi kaimai pilni nelegalių taškų, kur po 2 litrus alų pardavinėja. Žmonės, kurie yra priklausomi, vis tiek geria, ieško pigiau ir visada ras. Rinka niekada nebus tuščia“, - Eltai sakė J. Narinkevičius.

Pasak bendrovės vadovo, nuolat keičiant įstatymus, darosi neįmanoma planuoti verslo.

„Viena Vyriausybė žada viena, kita padaro kita. Vienus akcizus žada, kitus padaro. Galiausiai, lietuvių sumokami mokesčiai lieka kaimyninėse šalyse“, - komentavo J. Narinkevičius.

ELTA primena, kad Seimo narys konservatorius Arvydas Anušauskas įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kuria siūloma uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus puodelio tipo pakuotėse su nuplėšiamais dangteliais. Pernai gegužę tokį siūlymą buvo pateikę ir Seimo nariai Vytautas Kernagis ir Paulius Saudargas.

A. Anušausko registruotoje pataisoje taip pat siūloma numatyti, kad alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus būtų draudžiama parduoti išpilstytus į didesnę negu 0,5 litro tarą, nepriklausomai nuo tūrinės etilo alkoholio koncentracijos juose, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.

Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme numatyta, kad alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 7,5 procento, nedraudžiama parduoti išpilstytus į ne didesnę negu vieno litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.