Ypatingas vakaras

„Šiandien namo grįšime šiek tiek geresni, įkvėpti daryti gerus darbus“, – neabejojo „Metų kaunietės“ iškilmių renginio vedėjai Kristina Rimienė ir Tomas Grigaitis. Ypatinga šventės atmosfera jautėsi ne tik scenoje.

„Žinojau, kad laukia nuostabiai šviesus vakaras, bet nesitikėjau pasisemti tiek daug itin gerų emocijų“, – po renginio atviravo viena žiūrovių. Jos įspūdžiai tiksliai atspindėjo renginio svečių, projekto „Metų kaunietė“ dalyvių ir jų artimųjų lūkesčius.

Atmosfera: „Šiandien namo grįšime šiek tiek geresni, įkvėpti daryti gerus darbus“, – neabejojo „Metų kaunietės“ iškilmių renginio vedėjai K. Rimienė ir T. Grigaitis. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Ketvirtadienio vakarą Kauno valstybinis muzikinis teatras tapo projekto „Metų kaunietė“, skirto veiklioms, talentingoms, iniciatyvioms, nuoširdžioms, darbščioms Kauno ir Kauno rajono moterims, merginoms padėkoti ir pagerbti, šventiniu finaliniu sūkuriu, kuriame susipynė dalyvių charizma, jų veiklos gylis ir nuostabi koncertinė programa.

Publika: renginio svečių laukė nuostabiai šviesus vakaras ir galimybė įsikrauti itin gerų emocijų. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Komplimentai „Kauno dienai“ už gražų renginį ir už šį projektą“, – prieš įteikdama nugalėtojos statulėlę kardiologei J. Plisienei sakė 2022-ųjų Metų kaunietė – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Rebeka Bruder.

Iškilmės: 2023-iųjų Metų kaunietę pasveikino 2022-ųjų Metų kaunietė R. Bruder ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Šalutinis poveikis

Metų kaunietės titulą pelniusi J. Plisienė akcentavo, kad konkurse dalyvavo atstovaudama savo profesijai. Projektas ne tik jai asmeniškai, bet visiems medikams padėjo būti labiau matomiems, prisideda prie jų profesijos prestižo kėlimo.

„Galbūt per mane visuomenė aiškiau ir svariau išgirs apie prevencijos svarbą, prisidės prie jos misijos matyti visuomenę sveikesnę“, – sakė kaunietė. Ji vylėsi, kad pelnytas titulas padės įkvėpti jaunus žmonės rinktis sunkų, bet labai prasmingą mediko kelią.

Nugalėtoja: įspūdingo palaikymo sulaukusi kardiologė J. Plisienė itin džiaugėsi ir moterų bendryste. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį. Gavau tiek daug meilės, tiek daug palaikymo, padrąsinimo ir įkvėpimo. Pavyzdžiui, pacientas iš Ariogalos užsakė šv. Mišias už mano sėkmę. Vienos pacientės jubiliejus prasidėjo balsavimu už mane. Buvo daugybė jaudinančių akimirkų. Medikų bendruomenė didelė, palaikymo iš jos tikėjausi, tačiau net negalvojau, kad sulauksiu tokio galingo palaikymo visuose etapuose, – nuo Klinikų darbuotojų iki buriuotojų ir motociklininkų, nuo mylimų rezidentų, pacientų iki poetų bendruomenių, nuo Kauno, Ariogalos iki Čikagos moterų choro“, – vardijo J. Plisienė ir pridūrė, kad jai yra skirta būti gydytoja ir ji tuo mėgaujasi.

Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį.

J. Plisienė itin džiaugėsi ir moterų bendryste. „Moterys yra labai galinga jėga. Viena kitą turime palaikyti, o jeigu reikia – duoti petį išsiverkti. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai“, – sakė medikė, sulaukusi nuoširdaus ir kitų finalo dalyvių palaikymo.

Prezidento padėka

Nuo sausio projekte „Metų kaunietė“ iš viso buvo pristatyta 20 išskirtinių Kauno moterų, merginų, jų veikla ir iniciatyvos. Projektą globojo Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda, tad visoms joms ir visoms Kauno moterims skriejo ir šalies vadovo padėka.

„Nuoširdžiai džiaugiuosi žinodamas, kad Kaune gyvena tiek daug aktyvių, veiklių, iniciatyvių moterų, kurios, visų pirma, galvoja ne apie save, o apie kitą. Kurios siekia gerovės ir augimo visiems: nuo paprasto žmogaus iki visuomenės, nuo savo miesto iki valstybės. Žinojimas, kad kažkur šalia yra tos, kurios stengiasi dėl kitų, suteikia ne tik pasididžiavimo ir užtikrintumo. Tai kartu gali tapti – ir dažnai tampa – postūmiu asmeniniams pokyčiams ir iniciatyvai, savanorystei, nuolatiniam paramos teikimui, galiausiai – paprastai, šiltai, žmogiškai pagalbai“, – sveikinimą perdavė šalies vadovas.

„Nuo paguodos žodžio tuomet, kai jo labiausiai reikia, iki visa apimančios paramos žmogui, šeimai, bendruomenei. Nuo pagalbos tiems, kurie gyvena šalia, iki paramos tiems, kurie didvyriškai kovoja mūšio lauke Ukrainoje. Kiekvienai iš jūsų dėkoju už tai, ką darote. Kiekvienos noriu paprašyti tęsti veiklą su dar didesniu entuziazmu ir užsidegimu. Žinokite, kad esate ypatingos. Žinokite, kad esate mylimos, gerbiamos ir labai reikalingos. Mes jumis didžiuojamės!“ – teigė G. Nausėda.

Vidinė jėga

„Šis projektas įgauna vis didesnę svarbą. Kai pasaulis eina velniop, tas vietas, kur pajauti gėrį, vertini vis labiau“, – akcentavo bendrovės, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius Tadas Širvinskas.

Šis projektas įgauna vis didesnę svarbą. Kai pasaulis eina velniop, tas vietas, kur pajauti gėrį, vertini vis labiau.

Jis ragino netikėti tais, kurie sako, kad jūsų parama per maža ir nieko verta, kad ji nieko nepakeis, netikėti ir tais, kurie sako, kad jei jūs padarysite daugiau, nei jums priklauso, niekas nepasikeis. „Mūsų tikslas – pristatyti merginas ir moteris, kurios padaro daugiau, nei joms priklauso. Per daugybę metų, kiek gyvuoja projektas „Metų kaunietė“ pristatėme 240 moterų, merginų ir jų veiklą. Visos jos vertos padėkų ir pagarbos“, – kalbėjo T. Širvinskas.

Svarbu: bendrovės, leidžiančios dienraštį „Kauno diena“, direktorius T. Širvinskas akcentavo, kad projekto tikslas – pristatyti merginas ir moteris, kurios padaro daugiau, nei joms priklauso. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Vienas iš projekto mecenato „Fi Clinica” įkūrėjų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vygintas Kaikaris, kreipdamasis į konkurso dalyves, prakalbo apie tai, kad moteriška siela yra giliai susijusi su vidine jėga, išmintimi ir švelnumu.

„Tai ne kas kita, kaip gebėjimas padėti tobulėti aplinkiniams. Moteriška siela spindi savo unikalumu, empatija. Kiekviena moteris į pasaulį atneša naują grožį. Džiaugiamės būdami šio renginio dalimi, renginio, skirto ypatingoms moterims. Moterims, kurios įkvepia mus visus siekti kažko daugiau, aukščiau, toliau. Žvelgdamos į jus matau harmoniją. Švęskime jūsų pasiekimus, darbus“, – kalbėjo V. Kaikaris.

Jautru: projekto mecenato „Fi Clinica“ vienas įkūrėjų V. Kaikaris pastebėjo, kad moteriška siela yra giliai susijusi su vidine jėga, išmintimi ir švelnumu. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Ištiestos rankos svarba

Muzikinio teatro scena ketvirtadienio vakarą priklausė moterims. Nevyriausybinės organizacijos „Vaikų linija“ vadovas Robertas Povilaitis į sceną kviesdamas projekto „Metų kaunietė“ finalo dalyvę, Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerę, „Vaikų linijos“ savanorę Aušrą Jurevičienę, sakė, kad ja nepaprastai didžiuojasi. „Kartais labai prireikia kito žmogaus, kuris padėtų vaikams išplaukti iš sudėtingų gyvenimo situacijų“, – apie jos savanorystę kalbėjo R. Povilaitis.

Veikla: nuo sausio projekte „Metų kaunietė“ iš viso buvo pristatyta 20 išskirtinių Kauno moterų ir merginų, jų veikla, iniciatyvos, o į finalą pateko šešios daugiausia palaikymo sulaukusios dalyvės. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Trenerė dėkojo visiems už galimybę pasijusti svarbia. „Ačiū visiems už palaikymą, už gėrio skleidimą. Pasaulį turime daryti geresnį ir tai daryti turime mes patys“, – teigė A. Jurevičienė.

Dar viena finalo dalyvių – Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė scenoje kalbėjo apie antros galimybės suteikimo prasmę ir svarbą. „Labai sunku įkvėpti viltį, kai žmogus nusivylęs, tarsi sudužęs“, – pastebėjo D. Bukeikaitė ir pridūrė, kad ir kokį gilų nesėkmių ir nuopuolių dugną yra pasiekęs žmogus, kad ir kokioje sunkioje situacijoje jis atsidūrė, ištiesta ranka ir kantrybė daro stebuklus ir padeda atsistoti ant kojų.

Visuomenininkas, keliautojas, karo istorijos tyrinėtojas Šarūnas Jasiukevičius atkreipė dėmesį, kad didžiausia drąsa yra priimti atsakomybę už kitus žmones, o „Caritas“ daugybei žmonių yra vienintelė viltis.

Tarsi ambasadorės

Kauno rajono vicemerė Raminta Popovienė, pristatydama ilgametę Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorę Ireną Viktoriją Stančiauskienę, atkreipė dėmesį į jos pastangas, kad biblioteka taptų traukos, šilumos, veiklos, edukacijų, platesnio švietimo ir malonių, bet prasmingų patirčių vieta.

„Jeigu dirbi ir tau patinka tai, ką darai, tau labai pasisekė. Man labai pasisekė“, – šypsodamasi sakė I. V. Stančiauskienė. Neslėpė, kad konkursas jai buvo didelis iššūkis. „Tačiau jis buvo vertas milijono“, – sakė apie didžiulį palaikymą ir iš artimųjų, ir iš kolegų, ir iš skaitytojų. Ji akcentavo, kad šį palaikymą priima kaip įrodymą, kad knyga, skaitymas tebėra didelė vertybė, o skaitymas yra tobulėjimas ir kalbos palaikymas.

Išskirtinės: „Kauno dieną“ leidžiančios bendrovės „Diena Media News“ akcininkas Mindaugas Mickevičius su žmona Monika įsitikinę, kad visos projekto „Metų kaunietė“ dalyvės vertos padėkų ir pagarbos. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjams, „Paveldo DNR“ asmenybių kategorijos laureatams Karoliui Baniui ir Petrui Gaidamavičiui buvo patikėta pristatyti pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėją, aukščiausios kategorijos gidę Reginą Navickienę. Ji sakė negalinti nepaminėti, kad visos finalo dalyvės – neįtikėtinai draugiškos.

Kauno valstybinio muzikinio teatro režisierė, aktorė, apdovanojimų koncerto „Metų kaunietė“ režisierė Viktorija Streiča, pakviesdama šeštąją projekto finalininkę Lietuvos šokių asociacijos prezidentę, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoją, RED šokių studijos įkūrėją ir choreografę Rugilę Dailidaitę, pasidžiaugė, kad ji, baigusi teisės mokslus, vis dėlto paklausė savo širdies balso ir pasirinko šokį, o treniruodama vaikus garsina Kauną ir Lietuvą.

Svajonės: koncerto „Metų kaunietė“ režisierė V. Streiča, pristatydama  R. Dailidaitę, pasidžiaugė, kad ji, baigusi teisės mokslus, vis dėlto paklausė savo širdies balso ir pasirinko šokį, treniruodama vaikus garsina Kauną ir Lietuvą. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

„Noriu, kad šis vakaras visiems būtų garsus“, – teigė R. Dailidaitė ir neslėpė, kad Muzikinio teatro scena jai sukėlė neįtikėtinų emocijų, kaip ir kelias į projekto „Metų kaunietė“ finalą. Didžiulis palaikymas suteikė neįtikėtiną pliūpsnį jėgų. „Myliu bučiuoju, gyvenimas gražus“, – daugybę metų ir jėgų skyrusi auklėtiniams ir šokiui sakė kaunietė.

Pagalba: Š. Jasiukevičius atkreipė dėmesį, kad didžiausia drąsa yra prisiimti atsakomybę už kitus žmones. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Apgaubtos dėmesiu

Muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Arutiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.

Programa: muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai. (Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko, Eriko Ovčarenko/BNS nuotr.)

Visos finalo dalyvės buvo apgaubtos pagarba ir dėmesiu, taip pat apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.

Metų kaunietę lemia kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, SMS ar užpildant specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“.

Metų kaunietės 2013–2022

Pirmąja Metų kauniete buvo išrinkta olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė.

2013-ųjų Metų kauniete išrinkta menininkė Jolanta Šmidtienė, kauniečiams aštuonerius metus iš eilės dovanojusi Kalėdų stebuklą – nuostabią eglę.

2014-ųjų Metų kauniete tapo Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė Dovilė Bubnienė.

Už 2015 m. veiklą Metų kaunietės titulu pagerbta tuometė Kauno senamiesčio draugijos vadovė Aistė Grybauskienė. Vėliau triumfavo viena Lietuvos istorinių vargonų restauravimo iniciatorių Dalia Jatautaitė.

Kitais metais rinkimuose didžiausio kauniečių palaikymo sulaukė Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tarybos narė ir pasaulinės ICOMOS organizacijos Lietuvos biuro viceprezidentė Ingrida Veliutė, kartu su kolegomis įgyvendinusi kauniečiams skirtus socialaus meno projektus, taip pat įkopusi į Elbruso viršūnę.

Titulą „Metų kaunietė 2018“ pelnė Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė kardiologė prof. Olivija Gustienė.

2019-ųjų Metų kauniete tapo daugiausia skaitytojų simpatijų sulaukė moksleivė Andrėja Veličkaitė, puolusi į pagalbą viešoje vietoje sąmonę praradusiam vyrui ir jį gaivinusi.

2020 m. šis garbingas titulas atiteko ilgametei Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytojai oftalmologei prof. Jūratei Jankauskienei.

„Metų kauniete 2021“ išrinkta Kauno klinikų vaikų neurologė, ilgametė kraujo donorė, daug prasmingų iniciatyvų įgyvendinusio Kauno moterų LIONS klubo prezidentė Milda Dambrauskienė.

„Metų kaunietė 2022“ – tapytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovė Rebeka Bruder.

Iškilmių vaizdo transliaciją kviečiame žiūrėti kovo 10 d., sekmadienį, 21 val. per TV8.

Dėkojame

Žinutė visuomenei

„Nenoriu kalbėti apie titulus. Norėčiau pakalbėti apie šalutinį šio konkurso poveikį. Gavau tiek daug meilės, tiek daug palaikymo, padrąsinimo ir įkvėpimo... Pavyzdžiui, pacientas iš Ariogalos užsakė šv. Mišias už mano sėkmę. Vienos pacientės jubiliejus prasidėjo balsavimu už mane. Buvo daugybė jaudinančių akimirkų. Medikų bendruomenė didelė, palaikymo iš jos tikėjausi. Bet net negalvojau, kad sulauksiu tokio galingo palaikymo visuose etapuose nuo Klinikų iki buriuotojų ir motociklininkų, nuo mylimų rezidentų, pacientų iki poetų bendruomenių, nuo Kauno, Ariogalos iki Čikagos moterų choro“, – vardijo J. Plisienė, pridūrusi, kad jai yra skirta būti gydytoja ir tuo mėgaujasi.

J. Plisienė itin džiaugiasi ir moterų bendryste. „Moterys yra labai galinga jėga. Viena kitą turime palaikyti, o jeigu reikia – duoti petį išsiverkti. Dėkoju visiems ir kiekvienam atskirai“, – pasakojo medikė, sulaukusi nuoširdaus ir kitų finalo dalyvių palaikymo bei gražių žodžių.

Ji užsiminė apie tai, kad „Metų kaunietės“ titulas turėtų suteikti vidinį įsipareigojimą nuveikti kažką dar reikšmingo savo miestui, jo žmonėms. „Galėtume tapti tam tikrų idėjų, gerų darbų ambasadorėmis“, – siūlė ketvirtos kartos kaunietė.

J. Plisienė akcentavo, kad konkurse dalyvavo atstovaudama profesijai. Projektas ne tik jai asmeniškai, bet apskritai medikams padėjo būti labiau matomiems, prisideda prie medikų prestižo kėlimo.

„Galbūt per mane visuomenė aiškiau ir svariau išgirs apie prevencijos svarbą, prisidės prie jos misijos matyti visuomenę sveikesnę“, – kalbėjo kaunietė. Ji vylėsi, kad jos pelnytas titulas padės įkvėpti jaunus žmonės rinktis „sunkų, bet labai prasmingą“ mediko kelią.

Linkiu neužsidaryti savo standartuose, švęsti šventę, švęsti malonumą gyventi. Būkite laimingi.

„Linkiu neužsidaryti savo standartuose, švęsti šventę, švęsti malonumą gyventi. Būkite laimingi“, – linkėjo „Metų kaunietė 2023“ J. Plisienė.

J. Plisienė daug dėmesio skiria širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, nes mūsų šalyje sergamumo šiomis ligomis situacija – liūdna. Jos kamuoja beveik dvigubai daugiau gyventojų nei ES vidurkis. Būtent todėl savo misija ir pasirinko skleisti idėjas, padedančias žmonėms gyventi sveikiau.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad lengviau yra nesusirgti, nors susirgus į pagalbą ateina medicina, kuri turi didžiulių naujų technologijų, gydymo galimybių.

„Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau“, – teigė medikė, pridūrusi, kad labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Šešios finalo dalyvės

„Metų kauniete 2023“ be J. Plisienės dar pretendavo tapti: Lietuvos šuolių į vandenį ir plaukimo trenerė ir „Vaikų linijos“ savanorė Aušra Jurevičienė,  Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Irena Viktorija Stančiauskienė,  pirmojo privataus turizmo informacijos centro įkūrėja, aukščiausios kategorijos gidė Regina Navickienė,  Lietuvos šokių asociacijos prezidentė, Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos mokytoja, RED šokių studijos įkūrėja ir choreografė Rugilė Dailidaitė.

Renginį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, tad visoms joms ir visoms Kauno moterims skriejo ir šalies vadovo padėkos.

Metų kaunietę lėmė kauniečių ir kitų žmonių, palaikančių kandidates, balsai, atiduoti balsuojant internetu, SMS ar užpildant specialius kuponus, spausdintus šiuos rinkimus organizuojančiame dienraštyje „Kauno diena“. 

Apgaubtos dėmesiu ir muzika

Muzikinėje renginio programoje – dainos iš operečių, pasaulinio garso miuziklų ir kino filmų, orkestrinės ir choreografinės miniatiūros, teatro artistai ir kviestiniai svečiai: Marija Autiunova, Egidijus Bavikinas, Gabrielė Bielskytė, Ingrida Kažemėkaitė, Karina Krysko, Jeronimas Milius ir kiti.

Vakaro vedėjai – Tomas Grigaitis ir Kristina Rimienė. Renginio režisierė – Viktorija Streiča.

Regimanto Zakšensko, Justinos Lasauskaitės, Edgaro Cickevičiaus, Aurimo Barkausko nuotr.

Visos finalo dalyvės apgaubtos pagarba ir dėmesiu, o taip pat apdovanotos stiklo menininko sukurtomis „Metų kaunietės“ statulėlėmis, floristės K. Rimienės sukurtomis puokštėmis, rėmėjų įsteigtais prizais.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jautrūs momentai

Gydytoja prisipažino labai jautriai reagavusi į visuomenės palaikymą, kuris ją atvedė iki „Metų kaunietės“ finalo.

„Per šį laiką sulaukiau tiek meilės, palaikymo, gražių žodžių. Keletas momentų sujaudino iki ašarų. Ateina senolis pacientas, drebančia ranka paduoda iš „Kauno dienos“ iškirptus tris rinkimų „Metų kaunietė“ kuponus, kuriuose įrašyta mano pavardė, ir sako: noriu, kad šie balsai būtų įskaityti. Mano buvę bendraklasiai, draugai, kolegos, rezidentai – visi dalijasi, serga už mane. Jau vien dėl šių patirčių vertėjo dalyvauti rinkimuose „Metų kaunietė“. Esu visiems labai dėkinga ir laiminga, jaučiuosi visatos lepūnėle“, – šypsojosi J. Plisienė, gydytojos darbą vadinanti savo pašaukimu.

„Žmogus turi patikėti“

Profesorė priminė liūdnąją statistiką: Lietuva beveik dvigubai viršija sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES vidurkį. Daug dėmesio širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai skiriančiai gydytojai svarbu skleisti idėjas, padedančias žmonėms gyventi sveikiau.

„Mūsų vyresnės ir vidurinės kartos atstovai iki šiol nebuvo linkę rūpintis savo sveikata. Juk tai turėtų prasidėti nuo darželio – ten reikėtų pradėti mokyti sveikos mitybos principų, judesio svarbos. Norėtųsi, kad kiekvienas žmogus atsigręžtų į save, nors truputėlį labiau dėl savęs pasistengtų. Norėčiau matyti mūsų visuomenę sveikesnę, net jei dėl to mums, gydytojams kardiologams, ir sumažėtų darbo“, – nusišypsojo J. Plisienė.

Jos skleidžiamą sveikos gyvensenos žinutę išgirsta ne kiekvienas, tačiau gydytoja nenuleidžia rankų – stengiasi kalbėti žmonėms suprantama kalba, įkvėpti jiems pasitikėjimo savimi, tikėjimo, kad gali pasikeisti.

„Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau“, – teigė rinkimų „Metų kaunietė“ finalininkė, kurios veidas daugeliui pažįstamas iš televizoriaus ekrano. Keletą metų J. Plisienė gydytojos pareigas derino su televizijos laidos „Klauskite daktaro“ vedėjos darbu.

„Mačiau prasmę, nes televizija pasiekia daug žmonių. Jeigu kažkas per televiziją išgirdo apie pavojingos ligos simptomus, juos atpažino ir laiku kreipėsi į gydytoją, o gal pradėjo gyventi sveikiau, numetė svorio – vadinasi, skleisti žinutę per televiziją prasminga. Juk gydytojų užduotis ir yra prisibelsti į kiekvieno žmogaus širdį. Gydytojas – ne vien tik medicinos žinių enciklopedija“, – profesorės teigimu, gydytojas turi būti empatiškas, sugebėti atsidurti paciento vietoje, sukelti pasitikėjimą, įkvėpti.

Visų pirma, žmogus turi patikėti, kad gyventi sveikiau – vadinasi, gyventi geriau.

J. Plisienės žodžiais, labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti.

„Dažnai sakau, kad amžius – tik skaičius. Vienas 50-metis gali sirgti tiek pat ligų ir atrodyti panašiai kaip kitas 80-metis, o kitas 80-metis gali atrodyti geriau nei kuris nors 50-metis. Suprantu, daug ką lemia genetika ir ne visada galima išvengti ligų, bet jei žmogus nuo pat jaunystės myli save, sveikos senatvės metai tampa ilgesni. Tada, nepaisant amžiaus, žmogus gyvena visavertiškai: jis save apsitarnauja, juda, daug kuo domisi“, – gydytojos žodžiais, kuo daugiau tokių žmonių bus, tuo sveikesnė bus ir visa visuomenė.

Suteikia daugiau atsakomybės

Su vyru Evaldu J. Plisienė užaugino 28-erių sūnų Lauryną, augina penkiolikametę dukrą Austėją. Šeimos palaikymą ji jaučia visada. „Tačiau sužinojęs, kad man pasiūlė dalyvauti rinkimuose „Metų kaunietė“, mano vyras pasakė auksinę frazę: „Aš tave mylėsiu ir be karūnos“, – šyptelėjo J. Plisienė.

„Metų kaunietės“ finalo dalyvė mano, kad moterų bendruomenė gali būti vieninga, ir jokie konkursai, rinkimai tam neturėtų trukdyti.

„Aš už tai, kad moteris moterį palaikytų, padėtų, įkvėptų, o ne konkuruotų bet kokiomis priemonėmis, kuri yra vertesnė. Moterų bendruomenė – stipri, galinga, joje neturėtų būti vietos konkurencijai. Manau, visos rinkimų „Metų kaunietė“ dalyvės – ne tik tos, kurios pateko į finalą, bet visos 20 yra vertos Metų kaunietės vardo“, – įsitikinusi J. Plisienė.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad šie rinkimai skirti ne savimeilei paglostyti – jie suteikia papildomos atsakomybės.

„Šie rinkimai nėra ar bent jau neturėtų būti apie tai, kad kažkas gautų dar vieną titulą, dar vieną paplekšnojimą per petį ir dar vieną ego masažą. „Metų kaunietės“ titulas turėtų suteikti vidinį įsipareigojimą nuveikti kažką reikšmingo savo miestui, jo žmonėms. Galėtume tapti tam tikrų idėjų, gerų darbų ambasadorėmis“, – siūlė ketvirtos kartos kaunietė.

Visas konkurso finalininkes ji kvietė pagalvoti, kokią žinutę jos skleis visuomenei.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei, dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 euras. 1 SMS = 10 balsų.

09. Jurgita Plisienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė, daug dėmesio skirianti švietimui, širdies ir kraujotakos sistemos ligų prevencijai, taip pačiu efektyviausiu būdu gelbėdama pacientų gyvybes ir gerindama jų gyvenimo kokybę.

J. Plisienė – ketvirtos kartos kaunietė, neabejojanti: Kaunas, ypač Panemunė, – geriausia vieta gyventi. Kad bus gydytoja ir būtent kardiologė, žinojo nuo vaikystės. Šis noras ir trauka neišblėsęs iki šiol. „Jaučiu, kad esu absoliučiai savo vietoje ir net jeigu kažkas atsuktų laiką atgal – mano pasirinkimas būtų toks pats“, – sakė pašnekovė.

Kardiologija – labai plati specialybė, apima daug sričių. „Aiškiai mačiau, kad galiu jose save realizuoti, jaučiu, kad sprendimai ateina tarsi patys, todėl drąsiai priimu įvairius iššūkius“, – kalbėjo medikė.

Prevencija, kurią galime taikyti, kol dar nesergame, – vienas svarbiausių prioritetų. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad lengviau yra nesusirgti, nors susirgus į pagalbą ateina medicina, kuri turi didžiulių naujų technologijų, gydymo galimybių. Labai svarbu ne tik ilgiau gyventi, bet ir sveikai senti. Todėl sveiko amžėjimo tema profesorei taip pat nesvetima.

„Prevencija turi vykti nuo darželio. Nuo mažumės turime būti mokomi sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, pagrindinių sveikatai palankios mitybos taisyklių. Pastebiu, kad dabartinis jaunimas labiau rūpinasi savo sveikata, labiau prisižiūri nei mūsų tėvai ar seneliai“, – palygino gydytoja. Tačiau pradėti labiau savimi rūpintis niekada ne per vėlu.

Anot jos, rizikos veiksniai ir pagrindinės sveikos gyvensenos tiesos, atrodo, visiems žinomos, tačiau žinoti – neužtenka. „Pagal jas reikia gyventi ir šias praktikas taikyti, nors ir mažais žingsneliais. Pradžioje – imtis kad ir nedidelių pokyčių. Norint sveikiau gyventi reikia tai ir daryti, o ne vien apie tai žinoti“, – sakė J. Plisienė ir pasiūlė dažniau užsiimti malonia fizine veikla, pozityviau mąstyti, pagalvoti, ar tai, ką valgome, padeda mūsų sveikatai.

Nuo mažumės turime būti mokomi sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo, pagrindinių sveikatai palankios mitybos taisyklių.

Gydytoja palygino statistiką: situacija dėl sergamumo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis Lietuvoje gerėja, bet vis dar pirmaujame blogąja prasme pagal daugelį aspektų. Beveik dvigubai viršijame sergamumo, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ES vidurkį.

„Mano darbas – kartu ir hobis, ir laisvalaikis. Myliu savo profesiją, myliu žmones. Rūpintis kitais yra taip natūralu, kad kitaip net ir negalėčiau. Norisi dalytis žiniomis, norisi, kad žmonės išgirstų, suprastų, pasinaudotų tuo ir jaustųsi kuo geriau“, – teigė J. Plisienė. Pastaruoju metu profesorė stengiasi rasti laiko ir sau, šeimai, sustoti, pabūti, užsiimti malonia veikla.

Moterims, merginoms ji patartų atsigręžti į save, rasti laiko sau, pripildyti save, tikėti ir pasitikėti. „Kai moteris turės kuo dalytis, ji spinduliuos meile. Visiems palinkėčiau mylėti vieniems kitus ir būti dėkingiems“, – sakė kaunietė.

17. Sigita Bugenienė – Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės patarėja, kurios iniciatyva, užsidegimas ir įdirbis buvo lemiami, kad Kaunas ryžosi teikti paraišką, o galų gale ir atsidūrė UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.

„Perėmiau projektą – paraiškos rengimo koordinavimą, kuris buvo įstrigęs, komanda iširusi, buvo svarstoma, ar apskritai teikti paraišką“, – prisiminė lemiamą akimirką S. Bugenienė.

Prieš kelerius metus, dirbdama Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriuje, S. Bugenienė koordinavo paraiškos rengimą, atliko nominuojamos teritorijos apsaugos ir valdymo analizę, vadovaujantis tarptautine praktika ir konsultuojant užsienio ekspertams, parengė valdymo plano projektą.

„Man pačiai labai patinka Kauno modernizmas. Imtis šio projekto buvo įdomu ir iš profesinės pusės, ir dėl sentimentų kaip kaunietei“, – teigė S. Bugenienė.

Per dvejus metus, kol buvo rengiama paraiška, buvo visko, bet rezultatas užgožia visą nuovargį. Sunkiausia buvo didelis bendras darbo krūvis, nes niekur nedingo ir kiti darbai, įsipareigojimai. „Tikriausiai daugelio specialistų svajonė būtų galimybė vienu metu koncentruotis tik į vieną projektą ar veiklą. Dažniausiai dėmesį tenka paskirstyti“, – kalbėjo moteris.

Karjeros pradžioje S. Bugenienę traukė šiuolaikinių pastatų projektavimas, tačiau netrukus viskas pasisuko kultūros paveldo link. „Kultūros paveldas – sudėtinga sritis, daug interesų. Tai ir bendras valstybės ir visuomenės turtas, socialinė ir ekonominė aplinka, nekilnojamasis turtas, investicijos, verslas. Matau prasmę ne tik saugant vertingą istorinę aplinką, vietos identitetą, tačiau ir saugant, tęsiant šimtmečiais besiformavusias tradicijas, nematerialias vertes. Paveldas taip pat gali pateikti sprendimų klimato kaitos valdymo ir energinio efektyvumo požiūriu, nors šie aspektai dar nepakankamai atskleisti“, – teigė pašnekovė, labai mėgstanti po miestus tiesiog vaikštinėti, nes taip gali pastebėti įdomių detalių.

Kauno paraiška UNESCO sesijoje iš visų svarstytų buvo išskirtinė tiek savo turiniu, kontekstu ir vertybės pobūdžiu, tiek savo apimtimi, miesto struktūra ir laikotarpiu.

Man pačiai labai patinka Kauno modernizmas.

Specialistai vieningai sutaria, kad Kaunui suteiktas UNESCO titulas ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie miesto ekonomikos augimo, didės turistų srautai, efektyvės kultūros paveldo apsauga, didės bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas saugant kultūros paveldą ir garsinant miesto vardą.

Pasaulinis Kauno paveldo pripažinimas taps dar didesne paskata kauniečiams atnaujinti jiems priklausantį turtą saugomose teritorijose.

UNESCO Pasaulio paveldo statusas suteiktas ne tik modernizmo pastatų rinkiniui, o tarpukario Kaunui kaip vientisai urbanistinei vertybei. Tituluojama teritorija susideda iš Naujamiesčio, Žaliakalnio 1-osios ir 2-osios kultūros paveldo vietovių, čia esančių kultūros paveldo objektų ir kitų tarpukario pastatų, gamtinių vertybių – nuo žaliųjų šlaitų, Ąžuolyno iki Nemuno slėnių.

Balsuoti galite:

• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.

• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.