Mėtėsi tikri organai
Apie azartą, laimėjimų skonį, kasdienį darbą ir net mistiką kalbamės su Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistėmis: 43 metų Virginija Šomkaite, 52 metų Jurgita Toliušiene ir 31 metų vairuotoju Valdimaru Auksoriumi.
Būtent jų komanda šiemet laimėjo 12-ąsias Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynes. Tai buvo šeštoji klaipėdiečių pergalė, o Virginijai ir Jurgitai – jau penktoji.
Nepaisant solidžios patirties, pašnekovės prisipažįsta šiemet nesitikėjusios laimėti – konkurentų buvo daug ir stiprių. Kolegos iš Kauno atsiuntė didžiausias pajėgas, buvo ir gydytojų.
Gana sunkios pasitaikė ir užduotys. Kaip rimtai joms ruošėsi organizatoriai, išdavė tai, kad žaidynėms buvo parūpinti tikri organai: paplūdimyje, suvaidinto teroro akto vietoje, mėtėsi žarnos, kepenys ir kiti vidaus organai. Tiesa, ne žmogaus, o kiaulės.
Prireikė penkerių metų
"Mes – azartiškos. Turime nemažai žinių, bet prieš kiekvienas žaidynes dar papildomai ruošiamės. Turime stiprų užnugarį – labai padeda bei palaiko supratingi kolegos ir valdžia. Šiemet žaidynėse buvo gana sunkios traumos, tad reikėjo papildomų žinių. Atliekamos manipuliacijos net prilygo toms, kurios daromos ligoninėje. Kai teisingai padarai užduotį, lieki savimi patenkintas", – nugalėtojos paaiškino, kodėl kasmet ryžtasi dalyvauti daug laiko pareikalaujančiame renginyje.
Moterys pasakojo, kad daugiausia džiaugsmo suteikė pirmoji pergalė, pasiekta po penkių bandymų laimėti.
Šią savaitę klaipėdietės pirmą kartą išvažiavo į tarptautines varžybas Ukrainoje, kur atstovaus Lietuvai kartu su kauniečių komanda.
"Greitoji – ne fūra"
Prie slaugos specialisčių pergalės prisidėjęs vairuotojas V.Auksorius prisipažįsta, kad geriau vairuoti nei kalbėti.
"Greitoji – tai ne fūra", – pašnekovas paaiškina, kuo greitosios automobilis skiriasi nuo įprasto.
Kolegės išduoda, kad Valdimaras padaro daugiau, nei derėtų: padeda joms, paduoda, ką reikia, priklausomai nuo situacijos.
"Mes kartais dar tik aiškinamės, kas nutiko. O jis jau net žino, ką reikia paduoti. Valdimaras turi pakaušyje akis. Važiuojant automobiliu per veidrodėlį jis stebi, ką darome: vaikštome ar laikome lašinę. Rūpinasi mūsų saugumu, kad staigiai stabdant nenugriūtume", – gerų žodžių negailėjo moterys.
O staigių stabdymų greitosios kelyje netrūksta net važiuojant su švyturėliais. V.Auksorius suskaičiavo, kad per vakarykštę dieną, skubant pagal iškvietimą, staigiai stabdyti dėl kelio neužleidžiančių vairuotojų kaltės teko net tris kartus.
Paaiškėja, kad 10 metų greitojoje dirbantis Valdimaras pats svajojo tapti paramediku, tačiau nepavykus suderinti darbo su mokslais, pastarųjų teko atsisakyti.
Prireikia greitos reakcijos
Ko reikia geram bei profesionaliam greitosios pagalbos medikui? Pašnekovės sutinka, kad šį darbą gali dirbti ne kiekvienas. Bet svarbiausia – mylėti žmones ir norėti jiems padėti.
Medikui taip pat būtina greita reakcija ir žinios. Jis turi mokėti gaivinti, priimti gimdymą, sustabdyti kraujavimą, žinoti, ką daryti atvykus į eismo įvykio vietą, kaip padėti pakaruokliui ar skenduoliui, vaikui ar senam žmogui.
Jurgita atvira – ne visi iškvietimai yra malonūs. Sunku važiuoti pas užspringusį, skendusį ar per eismo įvykį sužalotą žmogų, nes niekada nežino, ką ras. Dar važiuodamos automobiliu, jos iš tolo stebi situaciją: ar nukentėjusysis juda, guli, kraujuoja.
"Psichologiškai labai sunku, kai būna nukentėjusių vaikų. Verda emocijos, bet turi susikaupti. Turi perkratyti savo kompiuterį galvoje, ką čia reikia padaryti, kokią pirmąją pagalbą suteikti, tinkamai apskaičiuoti vaistų dozes, ypač vaikams. Ir turi viską gerai padaryti", – apie darbo subtilybes pasakojo J.Toliušienė.
Jų komanda taip "sustygavusi" veiksmus, kad vienas kitą supranta iš žvilgsnių. Persimesti vienu kitu žodžiu prireikia tik iškilus sudėtingesnei situacijai.
Lemtingos pirmosios minutės
Pasak V.Šomkaitės, daugiau streso būna po iškvietimo, kai mintyse perkrato savo veiksmus, pasvarsto, ar priėmė teisingus sprendimus. Pasitaiko ir ašarų.
Geriausias atpildas šiame nelengvame darbe – išgelbėta gyvybė, tiksliai nustatyta diagnozė.
Retas pacientas žino, kad būtent nuo greitosios medikų veiksmų per pirmąsias minutes priklauso, ar žmogus išgyvens ir kaip toliau klostysis jo sveikata. Svarbu net tai, į kokią ligoninę bus nuvežtas pacientas.
"Labai svarbu nuolat tobulėti. Kai turi daugiau žinių, lengviau priimti sprendimą. Kyla pasitenkinimas, kai išgelbėji skendusį ar nukentėjusį avarijoje. Kartais su tuo pačiu žmogumi susitinki ir antrą kartą", – pasakojo Jurgita.
Ji prisiminė, kaip viešoje vietoje gaivino klinikinės mirties ištiktą moterį. Medikė abejojo, ar moteris išgyvens. Tačiau po metų jų keliai vėl susikirto eiliniame iškvietime.
Ar nebūna gaila laiko seniems žmonėms, kurie greitąją dažnai kviečia tik norėdami pabendrauti?
"Tokių žmonių gaila. Jie tokie vieniši, kad net neturi su kuo pasikalbėti. Kai paklausi, ar negali kam nors paskambinti iš artimųjų, paaiškėja, kad arba visi išmirę, arba išvažiavę. Nuveži tokį žmogų į ligoninę ir galvoji, o kaip jis naktį grįš, jeigu išleis?" – pasakojo Virginija.
Vengia konfliktų
V.Šomkaitė pasakojo, kad po kai kurių iškvietimų vėliau pasidomi, kaip žmogui sekasi ligoninėje. Tai padiktuoja ne tik žmogiškas smalsumas, bet ir profesionalumas – medikės pasitikrina, ar teisingai suteikė pirmąją pagalbą.
"Norisi žmogui padėti, kai matai, kad situacija labai sunki bei rimta. Kai nuvažiuoji į tokią vietą, atrodo, net aplinka įkaitusi nuo įtampos", – pasakojo medikės.
Darbe joms tenka susidurti ir su agresyviais, įkaušusiais ar pamokslaujančiais aplinkiniais. Medikės ne visada girdi jų komentarus arba stengiasi išvengti konflikto.
"Kartais teisme po kokio eismo įvykio klausia, koks buvo automobilis. Neprisimenu. Kai susikoncentruoji į nukentėjusįjį, nekreipi dėmesio, kas vyksta aplinkui", – paaiškino Jurgita.
Pašnekovės pastebėjo, kad tam tikri gamtos virsmai turi įtakos ir iškvietimams. Kartais sunkios traumos, nelaimingi atsitikimai pasipila vienas po kito, o kartais budėjimai būna ramūs.
Metų laikai taip pat turi įtakos iškvietimų pobūdžiui. Atšilus orams, vasarą padaugėja skendimų, eismo įvykių, nelaimingų atsitikimų darbo vietose. Į gatves išlekia motociklininkai, o jų traumos dažniausia būna sunkios.
Pasitaiko ir mistikos
J.Toliušienę labiausiai sukrečia vaikų, jaunų žmonių mirtys. Nors šiuos įvykius stengiasi kuo greičiau pamiršti, tačiau jie dažnai išplaukia iš atminties visai netikėtai. Pasitaiko net mistinių istorijų.
Jurgita prisiminė, kaip kartą ilgai teko gaivinti medikę. Niekaip nesisekė rasti venos, kad suleistų vaistų. Atgaivinta moteris pagaliau buvo nuvežta į ligoninę.
"Per ilgą gaivinimą prarandi daug jėgų. Prisėdau, gal net prisnūdau, kai išgirdau moterišką balsą sakantį: "Kol man leidai vaistus, visą laiką buvau tau už nugaros." Atrodo, net pajutau, kaip man ant peties kažkas uždėjo ranką", – pasakojo pašnekovė.
Medikės atkreipė dėmesį, kad po kai kurių tragiškų įvykių įsijungia tam tikri refleksai – itin pradeda saugoti savo vaikus bei artimuosius. Taip nutinka, pamačius, koks trapus gali būti gyvenimas, kuris kartais gali pasikeisti per sekundę.
