„Reikėjo laiko, kol supratome, kad abu jaučiame simpatijas kiek kitokiems žanrams ir įtakoms. Reikėjo tai subrandinti iki „Pluie de Comètes“, – sako jie. Su Juste ir Sauliumi pasikalbėjome dar prieš „Eurovizijos“ atrankos finalą, į kurį jie, beje, sėkmingai pateko. Kalbėjome apie skambesio paieškas, kūrybos keliones, kometų lietų, daugybę planų ir iššūkių, kuriuos jie išsikėlė.

– Kaip atrodė skambesio paieškos?

J. K.: Nemažai laiko skyrėme dainoms kurti ir elementų paieškai. Daug ateina tiesiog per jam session – kai leidi sau laisvai improvizuoti, žaisti harmonija... Skambesio paieškos – juvelyrinis darbas. Tik  praktikuodamasis pradedi suprasti, kokio garso ar instrumento nori, kas dar tiktų prie kūrinio nuotaikos ir aranžuotės. Džiugina, kad tas kūrybos procesas visada yra žaidimas – negali žinoti, kas pavyks šiandien. Daug priklauso nuo emocijų ar dienos įvykių, laikmečio aktualijų, su kuriomis ateiname, kai susitinkame kurti.

S. S.: Dueto karjeros pradžioje labiau linkome į skandinaviškos elektronikos, ypač „GusGus“, skambesio pusę, matavomės hauso stilių. Laikui bėgant, pradėjome daugiau klausyti indietronic, french touch, indie-dance muzikos.

N. Žilinskaitės nuotr.

– Minėjote, kad esate dideli „Eurovizijos“ konkurso gerbėjai. Kodėl?

S. S.: „Euroviziją“ žiūriu nuo vaikystės. Įdomu stebėti, kaip keičiasi muzikos mados, kokie pasirodymai sulaukia didžiausio komisijų ir žiūrovų palaikymo, kaip tai sutampa ar skiriasi nuo mano paties supratimo. Man „Eurovizija“ – įaugusi kalendoriuje šventė. Džiaugiuosi matydamas, kaip visa Europa susitinka švęsti muziką, būti kartu, varžytis, parodyti save ir pažiūrėti kitų. Man tai bendrystės šventė, kai, nepaisant atstumo ar šalies dydžio, gali susitikti Latvija ir Portugalija, Kipras ir Norvegija, Australija ir Lietuva... Visada smagu žiūrėti ir balsų skelbimo dalį, kai kiekvienos šalies atstovai jungiasi teletiltu – nuotaika kaip skaičiuojant sekundes iki Naujųjų.

J. K.: Man „Eurovizija“ – taip pat didelis reiškinys nuo pat vaikystės. Daugybę metų savo gimtadienio proga rengdavau su draugėmis pasirodymus, mokydavausi dainas mintinai, domėdavausi visa informacija apie šį konkursą. Nors dabar ši aistra ir susilpnėjo, tai visada labai laukiamas ir jaudinantis renginys, kuriame susipina ir politika, ir naujausios muzikos tendencijos, ir bendras Europos muzikos kontekstas su įdomiais techniniais sprendimais, scenografija. Visada labai įdomu stebėti, kokius atstovus atsiunčia kitos šalys, prognozuoti ir kartais oponuoti vyraujančiai nuomonei, nes neretai man labiausiai patinka alternatyvūs ir drąsūs, avangardiniai sprendimai, kurie nebūtinai sulaukia didelio „Eurovizijos“ žiūrovų susižavėjimo.

– Kuo, be „Eurovizijos“ atrankų, dar gyvenate?

S. S.: Dirbame prie naujo mūsų albumo, prie vizualinių koncepcijų pasirodymams ir elektroniniam turiniui.

J. K.: Gyvenu kūrybos planais – soliniais ir „Pluie de Comètes“, taip pat svajonėmis apie atostogas, pavasarį, gyvenamosios vietos pokyčius ir planuojamus vasaros koncertus. Leidžiu savo solinio, rudenį kartu su trumpametražiu filmu pasirodžiusio mini albumo „Imposteris“ vinilinę plokštelę ir kviečiu klausytojus susitikti Muzikos salėje, Vilniaus knygų mugėje, vasario 22–25 d.

Visi metai būna beveik suplanuoti dar jiems neprasidėjus, todėl, vos praėjus vienam dideliam įvykiui, žinai, kad jau reikia ruoštis naujam epizodui (šypsosi).

N. Žilinskaitės nuotr.

– Papasakokite šiek tiek apie naująjį albumą „Pluie de Comètes“. Kokia jo sukūrimo istorija?

J. K.: Dėl įvairių asmeninių priežasčių buvome kurį laiką sustabdę dueto veiklą. Maždaug prieš metus Saulius nedrąsiai paklausė: gal susitinkame studijoje? Gal reikėtų kažką pagroti? Po ilgų ieškojimų ir daug įvairių nuomonių jau buvome šiek tiek nusvilę, todėl susitarėme, kad dabar tikrai savęs nespausime jokiais terminais, planais, o džiaugsimės procesu. Taip, mėgaujantis procesu, be vargo ar kūrybos kančių, gimė septynių kūrinių demonstracinės versijos, prie kurių dirbame beveik metus. Surengėme keletą gyvų pasirodymų šiltuoju sezonu ir nusprendėme dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje su vienu iš albumo kūrinių, kuris mums pats artimiausias ir puikiai atspindi būsimo albumo skambesį.

Muzika gimė iš lengvumo, iš meilės tam, ką darome, iš grįžimo į nerūpestingus žaidimo laikus ir kūrybos pradžios nuotaikas, kai dar nežinojome, kas bus ateityje. Apie tai yra ir daina „Be Careful“. Šį kūrinį ir visą būsimą albumą pripildėme savo beveik dešimtmečio patirties ir gražiausių prisiminimų, kuriuos galima pajausti klausant. Manau, tai būtent tas atvejis, kai visata padeda, nes viskas vyksta iš teigiamos intencijos, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir su tinkama komanda.

S. S.: Kalbant apie albumą, teliko tik techniniai dalykai – perrašyti kai kurias partijas, suvesti garsą. 2023 m. vasario gale pamačiau Guilermo del Toro kurtą siaubo antologiją. Joje vienas iš epizodų mane tiesiog pakerėjo ir maksimaliai įkvėpė. Tie nepaprastai sodrūs, šilti vaizdai, aštuntojo dešimtmečio interjeras, gintarinė šviesa, horizontalus blur’as ir bendra epizodo nuotaika pažadino kažką giliai viduje ir atvėrė slaptą archyvą, kuriame visos šios nuotaikos buvo nusėdusios. Nuėjau į studiją ir per kelis vakarus įrašiau bene pusę naujojo albumo kūrinių juodraščių. Susitikome su Juste, ir gal dėl to, kad buvo juntama pavasario nuotaika, ar dėl to, kad ji taip pat pajuto ten kažką labai galingo ir gaivališko, per kelis vakarus įrašėme melodijas, aranžavome pradines versijas.

N. Žilinskaitės nuotr.

– Kuo dar, be muzikos, užsiimate?

S. S.: Darbo dienomis esu elektronikos inžinierius, kuriu produktus. Džiaugiuosi, kad turiu ir tokios veiklos – ji taip pat kūrybinė, tik įdarbina kitą smegenų pusrutulį (šypsosi.) Neseniai apsigyniau elektronikos mokslų daktaro disertaciją, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universitete garso ir vaizdo techniką. Mano studentai – būsimieji garso režisieriai, apšvietimo, renginių inžinieriai. Smagu paskui susitikti juos reginiuose.

Iš pomėgių – pastaruoju metu domiuosi 3D modeliavimu, eksperimentuoju su interaktyviomis medijomis, programiniu vaizdo generavimu ir apdorojimu. Pernai atgaivinau seną pomėgį – iš naujo išmokau važinėti quad tipo riedučiais. Labai smagi aktyvi laisvalaikio veikla. Rekomenduoju (šypsosi).

J. K.: Esu muzikos studijos „Scenos menų fabrikėlis“ viena įkūrėjų ir mokau vaikus ir suaugusiuosius dainuoti. Laisvalaikiu mėgstu teatrą, kiną, lankytis moderniojo meno parodose. Beje, mane labai domina vizualieji menai... Dažnai muziką pirmiausia matau vaizdais, o ne garsais (šypsosi).

N. Žilinskaitės nuotr.

– Jau truputį užsiminėte, bet papasakokite plačiau, kokie dueto planai po „Eurovizijos“? Kas toliau?

S. S.: Toliau kurti muziką. Idėjų yra, dalis jau gula į naują aplanką. Mėgaujamės savo atrastu skambesiu, tyrinėjame jį, ieškome naujų dalykų... Tikrai planuojame pradėti aktyviai koncertuoti, dalyvauti showcase’uose, festivaliuose.

J. K.: Artimiausiu metu – muzikinio albumo leidyba, singlai, vaizdo klipai ir albumo pristatymo koncertas pavasarį. Labai tikiuosi, kad galėsime groti savo muziką vasarą įvairiuose renginiuose, ant stogų terasų, festivaliuose. Tolesni planai – užsienio showcase festivaliai. Tikiu, kad su savo muzika galime keliauti po Europą. Metai turėtų būti produktyvūs ir tikrai ypatingi. Sugalvojome daug norų, kai lijo kometomis, o dabar atėjo laikas jiems išsipildyti (šypsosi).

Finale dalyvausiančių atlikėjų sąrašas:  

Rūta Mur („So Low“)

Petunija („Love of my life“)

„II Senso“ (Sparnai“)

Gabrielius Vagelis („Šauksmas“)

Justė Kraujelytė („Need more fun“)

Beatrich („Like a movie)

Paulina Paukštaitytė (Let me think about me“)

Monika Linkytė („Stay“)

Moon Bee („Rumor“)

Mario Junes („Do what you do“)

„Eurovizijos“ nacionalinės atrankos „Pabandom iš naujo“ 2023 metų finalą transliuos LRT televizija, ji prasidės 21 val.

Justė neslepia – lūkesčiai sau ir savo komandos darbui tikrai dideli.

„Šiemet norėjosi nustebinti klausytojus ir žiūrovus kontrastingu pasirodymu. Kūrinys „How to get my life back“ susilaukė daug palankių komisijos ir publikos įvertinimų ir išsiskyrė tamsiu, filmo „Matrica“ užuominų turinčiu įvaizdžiu. Į šių metų atranką kartu su komanda keliaujame kaip į pavasario kolekciją – tiek dainos nuotaika, tiek ritmu, tiek sceniniais kostiumais!“ – sakė atlikėja.

Kalbėdama apie kūrinio žinutę dainininkė atvirauja, kad kūrinys stipriai atspindi jos šiuo metu patiriamus iššūkius ir pasvarstymus. „Mes keliame daugybę reikalavimų sau. Mūsų dienos susideda iš nesibaigiančių „to do list’ų“, siekių, užduočių, daug dirbame, po to privalome gyventi socialiai aktyvų gyvenimą, sportuoti, savanoriauti, rūpintis krūva reikalų ir mažų bei didelių problemų, niekada nepavargti, tarsi energijos resursai gamintųsi iš nieko. Daugelis mūsų kartoja sau frazę „miegas tik silpniems“, kol neištinka perdegimo sindromas, liga ar skaudžios netektys santykiuose ar neišeiname priverstinių atostogų. Neretai atrodo, kad lūkesčiai ir tempas kasdien vis auga, kasmet reikia įlipti į aukščiausias viršūnes, būti laimingais ir kasdien super produktyviais. Aplink mus – daugybė patarimų, kaip gyventi, ko atsisakyti, ką valgyt, kaip sportuoti, kiek miegoti ir viską darome tam, kad padidintume savo galimybes dar daugiau dirbti. Pamažu stumiam save į kampą, ryjame emocijas ir esam nepatenkinti dėl to, kad nuotaikų kaita trukdo susikaupti ir našiai praleisti dieną, negalėdami užmigti „scrolli’inam“ kačiukų vaizdo įrašus, kad nusiramintume bei gautume nors truputį „fun“ šiai dienai. „Need more fun“ – ironiškas žvilgsnis į mūsų kasdienybę, kurioje sukamės, ir kartu kvietimas įsileisti nors truputį smagumo, nors šiek tiek nedidelių malonumų ir džiaugsmo į kasdienybę, kad netaptume savo siekių vergais ir robotais“, – sako J. Kraujelytė.

Justei labai svarbus vizualinis pasirodymo išpildymas. Kaip teigia pati atlikėja, visuose jos kūrybiniuose sprendimuose vaizdas ir garsas visuomet kyla vienas iš kito. Šiemet atlikėja nusprendė pati kurti ir sceninius kostiumus. „Pasirodymo viziją turėjau jau tada, kai pradėjau dėlioti dainos melodiją, įsivaizdavau tiek spalvas, tiek tam tikrą scenografiją, tai padiktavo ir kūrinio tempą bei nuotaiką ir netgi dainos žinutę ir tekstą“, – sako J. Kraujelytė.

Justė žada neįprastą ir dinamišką pasirodymą televizijos žiūrovams.

„Paprasčiau“ – tai pirmoji atlikėjos ne tik kurta, bet ir prodiusuota daina – nuo vokalinių partijų, iki klavišinių melodijos.

„Nemoku groti ir daug metų dėl to mane kamuoja net tam tikras gėdos jausmas. Po ilgų svarstymų nusprendžiau, kad ši daina gali tapti lūžio tašku, kai pasikliausiu savimi ir savo pirmine idėja – tegul išlieka paprastumas“, – sakė J. Kraujelytė.

Justė pasakojo, kad kūrinys yra ir albumo įžanga, ir išvada. Jis duoda tam tikrą viltį, kad su nerimu galima susigyventi, ir apibendrina viso albumo „Nejausmas“ nešamą žinutę. Daina neatitinka standartinės struktūros, joje nėra nei aiškaus priedainio, nei pabaigos.

„Man ji atspindi viso albumo kūrybinius ieškojimus ir pačios intensyviausią bandymą susidraugauti su nerimu“, – pripažino atlikėja ir pridūrė, kad nerimą įveikti užtruko daugiau nei metus.

„Vaizdo klipe niekas nevyksta. Nešoku, nevaidinu, o tiesiog sėdžiu ir leidžiu sau mąstyti apie tai, kas supa mane kiekvieną dieną, – sakė Justė. – Tai kvietimas būti lėčiau. Ilga dainos įžanga pripildyta tarsi kažkokių pasąmonės vaizdinių, skriejančios popieriaus gniūžtės – šokinėjančios nerimastingos mintys, vis sukasi ir sukasi juostelių kadrai. Galiausiai išeinu. Nes mintys nesu aš. Kiekvienas mūsų galime tai pasirinkti ir išsivaduoti.“

N. Žilinskaitės nuotr.

Naujajame mini albume „Nejausmas“ atlikėja nagrinėja nerimo temą, į kurią savarankiškai gilinasi daugiau nei metus. Šiuo metu Justė studijuoja podiplominėse studijose, susijusiose su pagalba kitiems, ir tiki, jog psichologijos bei muzikos kelias yra tas, kuriuo nori eiti toliau.

„Pradėjusi solinę kūryba tvirtai apsisprendžiau laikytis dviejų principų – būti atvira ir kalbėti temomis, kurios man rūpi, kurios, tikiu yra svarbios kiekvienam, tačiau neretai vis dar atsiduria dėmesio paraštėse. Tikiu muzikos ir meno gydomąja kalba. Psichinės sveikatos temos jau nebėra tabu, dėl ko džiaugiuosi. Mane labai paskatina laiškai, kuriuose žmonės dėkoja už tai, kad kalbu šiomis temomis, kad atranda mano dainose save ir savo išgyvenimus – tikiu, kad tai mano kūrybai suteikia svorį ir prasmę“, – kalbėjo atlikėja.

Rudenį atlikėja ruošiasi surengti „Nejausmas“ tarpdisciplininį koncertą, o vasarą – pakeliauti po Lietuvą su albumų „Therapy“ bei „Nejausmas“ dainomis. Su „pati pasidariau“ projekto merginomis.

Finale pamatysime daugiausia komisijos balų surinkusią ir pirmąją vietą bendroje balų lentelėje užėmusią Justę Kraujelytę, taip pat Lolitą Zero, Gebrasy ir „Queens of Roses“.

Į finalą nepavyko prasibrauti penkiems atlikėjams. Pasirodymą baigė  Erica Jennings, Elonas Pokanevič, Gintarė Korsakaitė, Joseph June ir Emilijana.

Tikriausiai daug kam netikėta, kad finale nebus Ericos Jennings.

Šis pirmas eksperimentinis koncertas sulaukė ne tik daug publikos įvertinimo ir susižavėjimo, bet tapo postūmiu atlikėjoms susivienyti ir įsteigti savo bendrus kūrybos namus – „Pati pasidariau“.

Gina Shee: „Subūrėme kažkokią magišką bendrystės, meilės muzikai, palaikymo, laisvės ir nerealios energijos atmosferą. Ją, neabejoju, pajuto ne tik atlikėjai, bet ir klausytojai. Kaip niekada daug sulaukiau šiltų atsiliepimų visų pasirodymų atžvilgiu, pati jaučiuosi pakylėta ir inspiruota judėti pirmyn su dar didesne jėga ir užsidegimu! Renginys negali nepavykti, kai supa tokia nereali komanda – Petunija ir Justė yra be proto talentingos kūrėjos, dainininkės, abi su ne tik profesionaliais, bet taip pat ir ypač muzikaliais muzikantais. Naujas mūsų jungtinis koncertas jau pakeliui, jis tikrai bus gilus ir spalvingas, o kol kas kviečiu į akustinį „One day famous“ koncertą spalio 21 dieną klube „Legendos“.

Petunija: „Šis koncertas pavyko dar geriau, nei manėme. Manau, kiekvienas tą vakarą pasirodęs pasijuto didelės naujai gimstančios bendruomenės nariu. Publika buvo be galo šilta, kvietė kartoti kūrinius, kartu dainavo. Tai – tik pirmasis renginys, kurį kartu su merginomis surengėme, ir po tokio starto turime dar daugiau motyvacijos toliau muzikuoti ir kurti kartu. Per ilgai užsisėdėjome po vieną – metas susiburti ir eiti kiaurai sienas kartu. Koncerto metu nuskambėjo keletas kūrinių iš mano būsimojo albumo. Dabartinis tikslas – toliau koncertuoti ir ruoštis albumo leidybos darbams“.

M. Svajoklio Stulpino nuotr.

J. Kraujelytė: „Tokio vakaro mes visi jau labai seniai laukėme, jo tikrai reikėjo. Daugybę laiko esame praleidę įstrigę, nežinodami, kaip susirasti vadybininkus, kaip pajudėti iš pradinio taško. Šis vakaras buvo tarsi visų pokalbių ir minčių kulminacija, kuri visiškai inspiruoja veikti, būti drąsiems, planuoti ateities koncertus ar bendras gastroles. Įgijome daug patirties, jaučiame bendrumą ir stiprų publikos palaikymą. Nesitikėjau tiek daug stiprių reakcijų, viskas pranoko lūkesčius. Ateities planuose – koncertai, bendros organizacijos steigimas ir partnerių paieška. Labai džiaugiuosi, kad po šio koncerto jau esame pasipildę naujais komandos nariais, kurie, tikiu, pagaliau mums padės būti stipriau matomiems ir girdimiems. Projektas „Pluie de Comètes“ šiuo metu įrašinėja debiutinį EP, o spalio gale turėtų pasirodyti singlas iš mano solinio EP, kurį jau išgirdo ir pagyrimų negailėjo „Paviljono“ publika.“

Muzikinis susivienijimas ketina dar šį rudenį surengti bendrus koncertus Vilniuje bei Kaune.

Šį ypatingą vakarą lankytojai kviečiami užsukti į barą „Paviljonas“, kuriame nuo 21 val. startuos muzikinis projektas „Keturi pojūčiai vienoje scenoje“, kuriam susibūrė jaunosios kartos atlikėjos: Gina Shee, Petunija, Justė Kraujelytė ir elektroninės muzikos duetas „Pluie de Cometes“. Lankytojų lauks net keturi skirtingų atlikėjų, bet itin vieningai įtrauksiantys gyvos muzikos pasirodymai.

Projekto dalyvės pabrėžia: šią muziką labai svarbu ne tik išgirsti, bet ir pajausti.

– Kaip sugalvojote susivienyti į bendrą sceną? Kokia šio renginio žinutė?

Gina Shee: „Esame draugai ne tik scenoje, tačiau ir gyvenime. Palaikome vieni kitus, dalinamės, motyvuojame judėti pirmyn, tad iš bendrystės kilo idėja pasirodyti vienoje scenoje kartu. Norime perduoti žinutę, jog vieni kitų palaikymas yra stipri varomoji jėga, su kuria galima nuveikti didžius dalykus.“

Petunija: „Su Gina susidraugavome studijų metu, o Justė buvo viena pirmųjų vokalisčių, su kuria tapome draugėmis. Tad visų pirma mus sieja draugystė. Muzikoje visos esame labai savarankiškos, tad kai susitinkame visada turime apie ką pakalbėti, – dalinamės ne tik gyvenimiškais dalykais, bet ir muzikinėmis idėjomis, klausome viena kitos muzikos, duodame viena kitai patarimų ir padrąsiname, pasidaliname žiniomis apie muzikos industriją. Dažnai sunkumai ir džiaugsmai būna labai panašūs, tad natūraliai pradėjome galvoti apie koloboraciją. Kai sužinojau apie galimybę teikti paraiškas rengti koncertą Kultūros naktyje, supratau, kad tai puiki proga mūsų idėją įgyvendinti, juolab kad scenoje neretai pasirodome su tais pačiais muzikantais. Aš pati nuoširdžiai esu tiek Ginos, tiek Justės muzikos gerbėja ir labai džiaugiuosi, kad išdrįsome sukurti šį renginį kartu.“

J. Kraujelytė: „Manau, kad jau seniai pribrendome būti nebe po vieną, o susiburti ir palaikymą išreikšti ne tik žodžiu, bet bendruose projektuose. Mus visas vienija panaši nuotaika, gylis, išgyvenamos tam tikros patirtys ir krizės kūrybiniame kelyje. Labai gera turėti bendraminčių, kurios vis prikelia, įkvepia. Man tai mūsų bandymas eiti kažkur toliau, galbūt į ilgalaikį bendradarbiavimą ar bendrą organizaciją, rengiant koncertus ir pan. Manau, kad reikia subręsti tam, kad suprastum, jog išskirtinumas ir originalumas nėra svarbesni už buvimą bendruomenėje ir galėjimą dalintis bendromis idėjomis. Taip galime tapti daug stipresne jėga nei po vieną. Aš seniai svajojau suburti keletą atlikėjų, kuriuos vienytų panašus požiūris ir svajonės. Kultūros naktis tapo puikia priežastimi tai pagaliau įgyvendinti.“

Justė Kraujelytė. / M. Švilpaitės nuotr.

– Ko gali tikėtis klausytojai, žiūrovai?

Gina Shee: „Renginio klausytojai tikrai gali tikėtis vieno pagrindinio dalyko, jungiančio visus projektus, – nuoširdumo ir meilės muzikai. Taip pat gylio, spalvų, energijos, atvirumo, jausmingumo. Kiekvienas projektas skirtingas ir unikalus, tad bus tikrai įdomu.“

Petunija: „Koncerte tikrai bus labai daug gražios moteriška energija persmelktos muzikos. Su grupe esame paruošę beveik valandos trukmės koncertinę programą, kurioje skamba tiek kūriniai iš mano pirmojo albumo, tiek dar niekur neišleistos dainos.“

J. Kraujelytė: „Klausytojas gali tikėtis kokybiškų pasirodymų iš tikrai ne naujokų scenoje, kurie turi sukaupę ilgą sceninę ir kūrybinę patirtį. Nepaisant to, kad esame dar mažai žinomi vardai, neabejoju, kad daug kam šios scenos koncertiniai pasirodymai gali tapti atradimu ir savo mėgstamiausios muzikos playlist’ų papildymu.“

– Kokie artimiausi kūrybiniai / koncertiniai planai?

Gina Shee: „Šiuo metu didžiausias artimiausias planas – EP albumo išleidimas, tad visos mintys sutelktos į jį. Taip pat spalį laukia keli didesni koncertai, apie kuriuos greitu metu jau bus galima paskelbti viešai.“

Gina Shee. / M. Švilpaitės nuotr.

Petunija: „Kurį laiką kartu su savo vyru ir kūrybiniu partneriu Kęstučiu Vaitkevičiumi įrašinėjame antrąjį albumą. Didžioji ir sunkiausia dalis jau baigta, tad naujienų galima laukti kitų metų pradžioje, o gal net ir šiemet.“

J. Kraujelytė: „J. Kraujelytės, solo atlikėjos, planuose – EP albumo nerimo tema, leidyba ir pristatymo koncertas, netrukus turėtų pasirodyti pirmoji daina su vaizdo klipu iš EP. „Pluie de Cometes“ šiuo metu įrašinėja net tris EP albumus, kuriuos klausytojas turėtų išgirsti jau šį pavasarį muzikos pasiklausymo platformose ir trumpuose koncertuose netradicinėse Vilniaus vietose.“

Visos atlikėjos pasižymi aktyvia kūrybine, projektine ir leidybine veikla, o dar ir šiemet nekantrauja pristatyti naujos kūrybos, tad „Kultūros naktis“ lankytojai turės neeilinę galimybę vieni pirmųjų išgirsti šias naujienas.

Renginio programa:

21 val. Gina Shee

22 val. Justė Kraujelytė

23 val. Petunija

00 val. Pluie de Comètes

Įėjimas į renginį bare „Paviljonas“ nuo 21 val.

„Manau, kad kiekvieno scenos žmogaus baimė – tuščia salė. Sudėti visas jėgas, visą širdį, visą save ir suprasti, kad esi labai vienišas su ta savo širdimi, – pasakoja Justė. – Mes, scenos žmonės, neskaičiuodami jėgų kovojam dėl vietos po saule, kas garsiau ir įdomiau kalbės, kas gaus dėmesį, meilę, pripažinimą. Neslėpsiu, kad tai gerai atspindi net visą albumo kūrimo etapą, kai nuolat svyruodavau tarp abejonių ir klausimų, tarp nusiraminimo ir tikėjimo, tarp košmarų, kad niekam nebus įdomu. Iki šiol vis užduodu sau tą klausimą – ar verta?“

„Stars“ – tai istorija apie vidinį virsmą, išsikraustymą iš proto, perfekcionizmą ir kruviną darbą vardan idealo, kurio iki galo niekas ir nepažįsta. Tačiau, anot dainininkės, istorija neša savyje ir stiprią jėgą, netgi linkėjimą mokėti būti pačiam sau geru ir dėl savęs, vardan savo vertybės ir tiesos.

„Ir net jeigu reikės nusilenkti tuščiai salei, įgyvendinsi tai, kuo tiki ir būsi geriausias, koks tik gali būti tą akimirką. Svarbiausia, kad tikras“, – sako ji.

Kūrinio „Stars“ vaizdo klipas buvo nufilmuotas istorinėje Vilniaus Universiteto Teatro salėje – vienoje seniausių teatrinių salių Lietuvoje. Teatras ir teatro salė Justės planuose jau sukuosi nuo pat pirmųjų dainos „Stars“ eilučių.

„Vilniaus Universitetas yra ne tik mano alma mater. Jis pats turi nuostabaus grožio salę, kurią tikrai norėjosi išfilmuoti, išfotografuoti ir išbūti su šia daina, – sako dainininkė. – Iš tikrųjų, jei gimčiau iš naujo, norėčiau dirbti teatre, būti teatro aktore. Man jis yra magiškas. Klipe aš esu visi veikėjai – režisierė, artistė, technikė, primadona, viskas viename. Čia atiduodu paskutines jėgas į tą vienintelį ir svarbiausią gyvenimo pasirodymą, kurio finalas – kiek netikėtas. Vaizdo klipas šiek tiek įkvėptas ir filmo „Juodoji gulbė“, kurio tema gana glaudžiai siejasi su kūriniu. Iki šiol filmas man sukelia stiprus jausmus.“

Spalio 14 d. dienos šviesą išvys debiutinis Justės albumas „Therapy“, o spalio 16 d. kokteilių bare „Salionas“ įvyks ir jo pristatymo koncertas.

„Labai laukiu koncerto, labai laukiu žiūrovų, bet kartu ir šiek tiek neramu – sunku prognozuoti situaciją. Klipas iš tiesų gali tapti pranašu, tačiau turime ir planą B – koncertą be žiūrovų, gyvos vaizdo transliacijos formatu. Tačiau kol kas belieka tikėtis, kad „Salionas“ bus pilnas žmonių, atėjusių pabūti kartu“, – sako Justė. 

„Paskutiniu metu labai norisi kovoti su stiprios moters kultu, naujaisiais lyčių stereotipais, gal net kiek šieptelti tą nepriklausomos ir visagalės moters įvaizdį. Galiu drąsiai apie tai šnekėti – pati irgi visada norėjau būti tobula, – sako dainininkė. – Dažnai plaunu grindis su koncertine suknele ar lekiu bandydama būti viskuo viename – namų siela, rūpestinga drauge, dėmesinga mergina, sėkminga, visada pasitempusia.“

Justė pasakoja puikiai pažįstanti nuolatinį laviravimą tarp sveiko egoizmo, savojo „aš“ turėjimo, lygybės troškimo, kartu – svarstymo, kaip turėtų elgtis tikra moteris bei susitaikymo su viduje per kartas ir šeimą užkoduotais taisyklių rinkiniais. Tačiau ji puikiai supranta, kad „Tobuloji“ – tik vaidmuo, dažnai slepiantis visai kitokią realybę.

„Gana apsimesti, jog visada esame stiprios. Gana slapčia verkti ar tyliai susitaikyti su tuo, kas slegia ir neramina. Tobulumas ar gražus šeimos spektaklis yra nieko vertas, jeigu jame nėra esmės – meilės sau ir šalia esantiems žmonėms. „Supermoterys“ neištveria ir galiausiai subyra. Juk anksčiau ar vėliau ateina suvokimas, kad visa tai neturi jokios prasmės, kad tai tik veltui išnaudota energija.“

Dainininkė sako, jog jaučia didelę prasmę muzikoje kalbėdama sau ir klausytojams aktualiomis temomis. „Džiaugiuosi, kad galiu turinį apvilkti man pažįstamais kontekstais ir parinkti jam formą. Šis žaidimas man pats įdomiausias, be to, tobulinantis ir auginantis mane kaip žmogų. Su kiekviena pakalbėta tema pasijuntu ramesnė, savotiškai „išsisprendžiu“, galiu eiti toliau ir pažiūrėti, kas laukia ten.“

Justė pripažįsta, kad paskutiniu metu ją persekiojo šeštasis dešimtmetis – visi žiūrėti filmai, serialai buvo būtent to laikotarpio, už akių kliuvo šešiasdešimtųjų plakatai, mada, net vadovėlis moterims, pasakojantis apie pavyzdingos žmonos pareigas vyrui – kaip atrodyti, kaip būti puikia namų šeimininke, kaip pasitikti grįžusį iš darbo vyrą, ką sakyti, o ko ne. Būtent šios istorijos galiausiai nugulė ir į kūrinio „You did before“ vaizdo klipą.

„Su komanda nusprendėme nevaidinti Amerikos, juk mūsų senelių ir tėvų realybė buvo kitokia. Neatsitiktinai prisiminėme, kad Vilniuje yra „Černobylio“ įkvėptas butas – nusprendėme „žaisti namus“ būtent jame, – pasakoja dainininkė. – Nerealu tai, kad čia buvo visos smulkmenos ir autentiškos detalės, todėl man teko pasirūpinti tik aksesuarais ir drabužiais. Esu be galo dėkinga kūrybinei komandai, dirbusiai praktiškai be jokių pertraukų, tačiau visad su degančiomis akimis – Elenai Augustinaitei, Pauliui Baronui, Lukui Zapereckui ir Editai Mockutei.“

Karantinas ir vis dar siaučianti pandemija pakoregavo dainininkės debiutinio albumo „Therapy“ pristatymo planus. Pavasario pabaigoje turėjęs pasirodyti įrašas dienos šviesą išvys ankstyvą rudenį, tačiau Justė sako, jog viskas tik į gerą. „Laimėjusi laiko galiu pažadėti, jog bus ne tik daugiau dainų, bet ilgesnis ir įdomesnis koncertas, o vasarą dar tikrai pasirodys bent vienas naujas singlas su vaizdo klipu, kurio idėja jau sukasi galvoje.“

„Noriu kalbėti apie tai, kas nepatogu, – sako Justė. – Apie psichikos ypatybes, emocijas, išgyvenimus ir tam tikrus nukrypimus, kurie visuomenėje yra priimami kaip nenormalūs ar net slepiami. Slėpti ir slėptis užtenka, juk kiekvienas iš mūsų turime mažesnių ar didesnių vidinių demonų, kuriuos, norint nugalėti, pirmiausia reikia pripažinti.“

Dainininkė pasakoja, jog kūrinys „Like they say or do“ kalba apie savęs matymą per primestas autoritetingas nuomones, apie bandymą tilpti į negailestingus standartus, iškeltus tiek savo paties, tiek aplinkos. Kartu, tai ir kūrinys apie išsilaisvinimą, atsiribojimą nuo spaudimo būti tokiu, koks nesi.

„Gyvename ypatingoje informacijos taršoje, kurioje išvis pradedi nebesuprasti, kas esi, ką daryti, kuo būti – visur vien patarimai, vien galimybės, o verdanti galva galiausiai paralyžiuoja, patys sau įsirengiame vidinius beprotnamius, – sako atlikėja. – Šioje dainoje yra daug manęs ir mano pačios atradimų – išties, kasdien abejoju viskuo, labiausiai – savimi pačia, tačiau vis tiek neapleidžia mintis, jog teisingiausia yra pasikliauti savo intuicija ir širdimi, o ne kitų nuomonėmis.“  

„Like they say or do“ vaizdo klipas taip pat vaizduoja tobulą, iš rėmų ir standartų neiškrentantį gyvenimą. Klipe daug simbolių ir detalių, sterilumo, baltos spalvos – taip tvarkinga ir švaru, jog varo iš proto. Dainos klipu dainininkė kviečia diskutuoti – kas dar yra normalu, o kas jau nebe, kas yra išsilaisvinimas, kur yra riba tarp normos, laisvės ir perlenktos lazdos.

„Vieną iš vaizdo klipo kadrų įkvėpė Beatos Tiškevič „Vyvenime“ aprašyta scena, kur ji valgo ledus, o šie tirpsta ir laša ant pėdkelnių. Jei pamatytų mama... tai būtų nusikaltimas!, – prisimena dainininkė. –  Tikiu, kad kiekviename iš mūsų yra ir vaikas, ir ta tamsioji pusė, kuri nori kažką iškrėsti, kurios negalima amžinai varžyti, kuri yra įdomi, kūrybiška, laisva, ieškanti“

Dainą „Like they say or do“ kartu kūrė prodiuseriai Bjørn Holmesland bei Snorre Bergerud, skambesio paieškose dalyvavo ir dainininkės muzikos bendražygis Saulius Sakavičius. 

„Vaizdo klipą nuo idėjos iki kiekvienos detales, kiekvieno atskiro nupiešto kadro ir rakurso kūrėme kartu su ištikima bendražyge Elena Augustinaite, o įgyvendinome su Luku Zaperecku. Noriu atskirai padėkoti Pauliui Baronui ir Ignui Alminauskui už visus fiksuotus kadrus. Godai Grakauskaitei bei būriui draugų, kurie filmavimo aikštelėje padėjo ne tik darbais, bet ir smagiomis emocijomis“, – džiaugiasi Justė.