J. Buta nuteistas už tai, kad 1995 metais užpuolė Šiauliuose veikusio banko „Hermis“ apsaugos darbuotoją ir jį sumušė, tačiau šiam pasipriešinus nusikaltimo nebaigė. Po mėnesio jis alumi su stipriai veikiančia, kvaitinančia medžiaga – klofelinu prigirdė kitą šios apsaugos darbuotoją ir jį pasmaugė.

Nužudę apsaugos darbuotoją, J. Buta ir kartu su juo veikę asmenys apiplėšė banką, pavogdami beveik milijoną litų, taip pat buvo pavogtas bankui priklausantis automobilis, kuris, siekiant paslėpti įkalčius, vėliau sudegintas miške. Nusikaltimo metu J. Buta su savimi taip pat turėjo ir neteisėtai įgytą šaunamąjį ginklą.

Kaip pranešė Kaišiadorių apylinkės teismas, pagal tuo metu galiojusius įstatymus vyrui skirta mirties bausmė sušaudant su turto konfiskavimu. Vėliau bausmė buvo pakeista į švelnesnę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o 2012 metais prezidento dekretu suteikta malonė, nustatant terminuotą 25 metų laisvės atėmimo bausmę.

Šios bausmės pabaiga numatyta 2020 metais, tačiau Lygtinio paleidimo komisija pasiūlė paleisti nuteistąjį metais ir 10 mėnesių anksčiau, įpareigojant jį per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką naktį neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už miesto ribų be leidimo.

Nuo 2013 metų, kai J. Buta iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija į teismą dėl lygtinio paleidimo kreipėsi aštuonis kartus, tačiau ankstesnių nutarimų teismas netvirtino.

Šįkart teismas įvertino nuteistojo asmenybę, jo pažangą ir konstatavo, kad J. Buta gali būti paleistas lygtinai.

„Nors nuteistasis J. Buta laisvės atėmimo bausmę atlieka už keleto labai sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau jis anksčiau neteistas, faktiškai atliko 4/5 paskirtos 25 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu tik vieną kartą baustas drausmine tvarka, taip pat vieną kartą svarstytas drausminėje komisijoje (nuobauda neskirta), už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir sąžiningą darbą dvidešimt penkis kartus skatintas,“ – rašoma teismo nutartyje.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos namuose mokėsi ir baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo edukologijos bakalauro laipsnį – socialinio pedagogo specialybę, taip pat Elektrėnų profesinio rengimo centre įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia priteistą ieškinį, nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra.

Teismo duomenimis, šiuo metu nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta visiškai, savikritiškai vertina padarytus nusikaltimus, taip pat dėl jų apgailestauja.

Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga yra akivaizdi ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis yra nepavojingas visuomenei, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pabrėžė, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis bus prižiūrimas ir, nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad J. Buta nuteistas už keletą labai sunkių nusikaltimų, jam buvo skirta pati griežčiausia bausmė - mirties bausmė sušaudant. Vėliau jo padėtis švelnėjo: bausmė buvo pakeista į švelnesnę - laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o 2012 m. gegužės 9 d. Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ nuteistojo padėtis ypač buvo sušvelninta nustatant terminuotą 25 metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės J. Buta neteko 1996-aisiais. Tų metų gegužės mėnesį Šiaulių apygardos teismas jį nuteisė už tai, kad 1995-ųjų rugsėjį kartu su kitais asmenimis pasikėsino nužudyti tuo metu veikusio Šiauliuose „Hermio“ banko apsaugos darbuotoją ir vėliau, prigirdytą alumi su stipriai veikiančia, kvaitinančia medžiaga - klofelinu, jį pasmaugė. Negana to, apiplėšė banką, pavogė bankui priklausantį automobilį, kurį, slėpdami įkalčius, sudegino miške. Taip pat neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo stipriai veikiančių medžiagų - klofelino. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus apygardos teismas subendrintą ir galutinę bausmę J. Butai paskyrė - mirties bausmę sušaudant, su turto konfiskavimu, be baudos.

Nagrinėjęs Lygtinio paleidimo komisijos prašymą, teismas nustatė, kad nuteistasis J. Buta yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OAS'ys programą yra žema. Bet kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

„Pastebėti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia civilinį ieškinį. Tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti“, - teigiama teismo pranešime.

Anot Rasos Baranauskaitės, teismo posėdžių sekretorės, laikinai atliekančios Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės poskyrio vedėjo pareigas, teismas pabrėžė, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje, kurią teismui pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, nurodytas nuteistojo asmenybei būdingas egocentrizmas, - nuteistasis linkęs išsakyti kritiką, kuri neturi realaus pagrindo ir remiasi jo asmeniniu įsivaizdavimu bei manymu. Taip pat išlieka aktualus nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Tai irgi charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, - nors nuteistasis J. Buta ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas nusprendė, kad šiuo metu nuteistajam J. Butai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Nutartis dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

Kaip penktadienį pranešė teismas, nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad nekeltų abejonių, jog vyras laikysis įstatymų ir nenusikals.

1996 metų gegužės mėnesį Šiaulių apygardos teismas nuteisė J. Butą mirties bausme už tai, kad 1995 metų rugsėjo mėnesį jis veikdamas su kitais asmenimis pasikėsino nužudyti tuo metu Šiauliuose veikusio banko „Hermis“ apsaugos darbuotoją Liną Žuką ir vėliau prigirdytą alumi su stipriai veikiančia, kvaitinančia medžiaga – klofelinu, jį nužudė pasmaugdami, be to, apiplėšė banką, pavogė bankui priklausantį automobilį, kurį, siekdami paslėpti įkalčius, sudegino miške, taip pat neteisėtai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei neteisėtai įgijo, laikė ir realizavo stipriai veikiančių medžiagų – klofeliną.

Pagal tuo metu galiojusius įstatymus, apygardos teismas J. Butai skyrė subendrintą ir galutinę mirties bausmę sušaudant, taip pat nurodyta konfiskuoti jo turtą.

Vėliau mirties bausmė pakeista į švelnesnę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o 2012 metų gegužės 9 dieną prezidento dekretu J. Butai suteikta malonė – nustatyta 25 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos prašė teismo patvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam neatlikus pusantrų metų bausmės.

Nuo 2013 metų, kai J. Buta buvo perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus, Lygtinio paleidimo komisija į teismą su prašymais patvirtinti komisijos sprendimus paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos anksčiau laiko kreipėsi septynis kartus, tačiau visais atvejais teismas jų netvirtino.

Būdamas už grotų vyras mokėsi ir baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijo edukologijos bakalauro laipsnį, socialinio pedagogo specialybę, taip pat mokėsi Elektrėnų profesinio rengimo centre, kur įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę.

Teismas pabrėžė, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas: nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje, kurią teismui pateikė Lygtinio paleidimo komisija, nurodytas nuteistojo asmenybei būdingas egocentrizmas, taip pat išliekantis nuteistojo kriminogeninis veiksnys.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad šiuo metu nuteistajam J. Butai lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Ši nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

Išeiti anksčiau laiko pageidavo už banko plėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą 25 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis Justinas Buta bei už menininko nužudymą kaltintis režisierius Algimantas Maceina.

A. Maceina 2014 metais nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą bute Vilniuje peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją. Teismas jam skyrė kalėti aštuonerius metus. Vyras buvo suimtas netrukus po nusikaltimo. Pagal teismo nuosprendį, už grotų turėtų būti iki 2022 metų sausio.

Pravieniškių pataisos namuose veikianti lygtinio paleidimo komisija neseniai nutarė taikyti A. Maceinai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra – nuteistasis laisvėje turėtų būti su apykoje. Pagal įstatymą komisijos nutarimą turi patvirtinti teismas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas rugpjūčio 1 dieną atsisakė patvirtinti birželio 12 dieną komisijos priimtą nutarimą.

„Teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, atlikęs mažiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės“, – paskelbė Kaišiadorių teismas.

Po šio verdikto A. Maceina su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Nuteistasis teigė, kad atliko reabilitaciją, komisijos sprendimu bausmę atlieka be sargybos, priimtas į Pusiaukelės namus, dirba Rumšiškių liaudies buities muziejuje, savaitgaliais savarankiškai važiuoja namo į Vilnių. Todėl mano, kad atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus.

59 metų A. Maceina teismą tikino, kad išleistas į laisvę toliau užsiims kūryba, kurs lietuvišką kiną ir toliau garsins Lietuvą užsienio festivaliuose.

Kauno apygardos teismas antradienį paskelbė, kad abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia šio nuteistojo asmenybės ypatumai. Remdamasis socialinio tyrimo išvados duomenimis teismas sako, kad A. Maceina ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, tam tikrų situacijų metu pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, pripažįsta, jog turi problemą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau ne visuomet geba įsigilinti, kaip jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo ir kaip tai padarė įtaką nusikaltimo įvykdymui.

„Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis 3 asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija.

Prezidentės malonė

Lygtinio paleidimo komisija taip pat buvo rekomendavusi paleisti anksčiau laiko už nužudymą kalintį 62 metų J. Butą. Greitai bus 22 metai, kai vyras laikomas už grotų.

J. Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir kolegos apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J. Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis. J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas. Tuomet pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L. Žukas pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus klofelinu. Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.

2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę ir J. Butai įkalinimas iki gyvos galvos pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.

Būdamas už grotų vyras mokėsi ir baigė tuometinį Vilniaus Pedagoginį universitetą ir įgijo edukologijos bakalauro laipsnį, socialinio pedagogo specialybę, taip pat mokėsi Elektrėnų profesinio rengimo centre, kur įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę.

Pravieniškių pataisos namuose veikianti lygtinio paleidimo komisija birželio 19 dieną priėmė nutarimą, kuriuo nutarė J. Butai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau komisijos sprendimo nepatvirtino teismas. Kaišiadorių teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko galioti ir Kauno apygardos teismas.

Teismas pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas. Nors skunde J. Buta nurodo padaręs tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, o duomenų apie jokius kitus pažeidimus nėra, tačiau iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus – 2011 ir 2013 metais.

J. Buta 2013-aisiais, 2014-aisiais ir vėliau nesėkmingai bandė išeiti į laisvę – jis prašė teismo sumažinti jam skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę trečdaliu bei taikyti lygtinį paleidimą. Teismai priėmė sprendimus, kad vyrui dar anksti į laisvę, o sumažinti skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Prezidentės malonės sulaukęs iki gyvos galvos dėl banko plėšimo ir apsaugos darbuotojo nužudymo kalėti turėjęs Justinas Buta vėl veržėsi į laisvę - teismui jis buvo apskundęs Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, kuriuo nuspręsta netenkinti jo prašymo anksčiau paleisti į laisvę.

„Teismas, atmesdamas skundą, sutiko su komisijos argumentais, kad dabar lygtinai paleidus J.Butą, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista visuomenės saugumo pusiausvyra. Išvadai, kad dabar paleistas J.Buta laikysis įstatymų, nebenusikals, nėra pagrindo “, - BNS sakė skundą nagrinėjusi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė Edita Dambrauskienė.

Teismas tokią išvadą padarė, kad bausmę atlieka ne už vieną nusikaltimą, kad atlieka bausmę už banko apiplėšimą, per kurį buvo nužudytas apsaugininkas. Teismo manymu, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir kad lėšas pragyvenimui asmuo linkęs gauti nusikalstamu būdu. Atsižvelgta, jog J.Butai dar liko kalėti daugiau nei 6 metai,  bausmės atlikimo metu padarė du drausmės pažeidimus, o savo elgesį koreguoja tik nuo 2013 metų.

Žudikas už grotų praleido beveik 19 metų - nusikaltimą vyras įvykdė 1995 metų rugsėjo 18 dieną, o tų metų spalio pradžioje buvo sulaikytas ir nuo to laiko laikomas suimtas.

Ketvirtadienį priimta Kaišiadorių teismo nutartis nėra galutinė - ji dar gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos siūlymus, bausmę sušvelnino trims nuteistiesiems, tarp jų - iki gyvos galvos turėjusiam J.Butai. Jam bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.

J.Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J.Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis. J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas.

Nusikaltimo metu pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L.Žukas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus. Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.

Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J.Buta Lukiškių kalėjime įgijo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę. J.Buta trejus su puse metų praleido mirtininkų kameroje, laukdamas, kaip bus nutarta Lietuvoje pasielgti su nuteistaisiais šia bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos.

2011 metų gegužę J.Buta skaitė pranešimą apie nuteistųjų iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ir jų integracijos visuomenėje galimybes. Malonė nuteistajam iki gyvos galvos suteikta atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis, tada teigė prezidentės spaudos tarnyba.

J.Buta išeiti į laisvę bandė ir 2013 metų lapkritį - tada jis prašė teismo sumažinti jam skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę trečdaliu. Šiaulių apygardos teismas nuteistojo prašymą atmetė, motyvuodamas, kad sumažinti skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo. Šį sprendimą kalinys apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Vyras nurodė, kad nusikaltimus padarė susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta pilnai ir teismo nuosprendį suvokia adekvačiai, labai gailisi, kad taip pasielgė ir savo veiksmais padarė žalos valstybei bei  nukentėjusiųjų šeimai, kad dėl jo kaltės nukentėjo žmogus.

Tačiau Apeliacinis teismas paskelbė, kad Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria atmestas J.Butos prašymas dėl bausmės sumažinimo yra teisėta ir pagrįsta.

"Justinas Buta buvo kaltinamas ir nuteistas už labai sunkių nusikaltimų padarymą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o tai iš esmės eliminuoja teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę", - paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas.