Naujas tyrimas

Juvelyras R.Žemaitis Kaune garsėja ne tik kaip auksinių rankų meistras, kurio darbais žavėjosi net ir tie, kuriems teko kreiptis į teismą dėl susitarimų nevykdymo. Juvelyro biografijoje – daugybė bylų, kurių specifika labai panaši – skolos, paskolos, vekseliai, už darbą paimti pinigai arba auksas ir neįvykdyti įsipareigojimai.

Vien Kauno apylinkės teisme užfiksuota arti 30 įrašų apie įvairius juvelyro įsipareigojimų svarstymus. Naujausias su R.Žemaičiu susijęs rebusas šiuo metu narpliojamas Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pagalbos į pareigūnus kreipėsi lombardo "Lombankas" Kaune vadovas. Esą per patikrinimą buvo pastebėta, kad didelė dalis įkeistų ar priimtų juvelyrinių dirbinių yra suklastoti.

Lombardo duomenimis, R.Žemaitis pridavė 2 096 g, kiek daugiau nei 2 kg, aukso dirbinių. "Nurodoma, kad į lombardą jis nuolat eidavo ir galbūt įgijo pasitikėjimą. Lombardo vadovas kreipėsi į policiją dėl, kaip įtariama, ne tokio juvelyro nurodyto metalo", – pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtino Kauno policijos Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininkė Rima Zieniuvienė. Lombarde dokumentai yra, dirbinių svoris atitinka, tačiau abejojama dėl metalo.

Šiuo metu aukščiausios prabos aukso 1 g kaina svyruoja nuo 29 iki 32 eurų. Remiantis šiais duomenimis, juvelyras, į lombardą atnešęs, įtariama, visai ne aukso, o paprasto metalo, galėjo praturtėti vidutiniškai 65 tūkst. eurų.

Parodymai skiriasi

Ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmus į visai kitą lygį pakėlė juvelyro pareiškimai. R.Žemaitis esą tikina visai nenešęs aukso į jį užsipuolusio "Lombanko" vadovo lombardą. Tuo pačiu R.Žemaitis tikino ir "Kauno dieną". "Visiška nesąmonė. Aš ten nesilankiau. Tai tik ikiteisminis tyrimas. Teismas pasakys, kas čia kaltas", – dar viena nemalonia situacija piktinosi juvelyras.

Kauno centre juvelyro paslaugas teikiantis R.Žemaitis neigia jam metamus įtarimus dėl suklastoto metalo. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasak R.Žemaičio, jo gyvenime yra buvę sunkių etapų, kai teko naudotis lombardų teikiamomis paslaugomis. Juvelyras tikino šiuo metu nesantis niekam skolingas ir nepagrįsti įtarimai kenkia jo darbui. "Net ir tada, kai vyko ankstesni ikiteisminiai tyrimai, su žmonėmis atsiskaičiau anksčiau, nei tyrimai buvo baigti", – tvirtino R.Žemaitis.

Toliau kalbėdamas juvelyras prasitarė esantis pažįstamas su jį apskundusio lombardo vadovu. "Savininką truputį pažįstu. Jis pas mane darė kai ką. O jei neatsiėmiau kažkokių gaminių, tai čia nėra joks nusikaltimas", – tęsė juvelyras.

Kardinaliai skirtingi įtariamojo ir "Lombanko" vadovo parodymai komplikavo tyrimą. Pareigūnams tenka aiškintis situaciją einant gerokai sudėtingesniu keliu.

"Įsivėlėme į ūkinį-finansinį tyrimą. Tiriame visą veiklą. Kuo užsiima, ką supirkinėjo, ar turėjo tiek aukso, ar galėjo tiek įkeisti. Yra daug tyrimo krypčių", – patikslino Ekonominių nusikaltimų skyriaus viršininkė R.Zieniuvienė.

Tiriame visą veiklą. Kuo užsiima, ką supirkinėjo, ar turėjo tiek aukso, ar galėjo tiek įkeisti. Yra daug tyrimo krypčių.

Aiškinamasi, kokie buvo Kauno juvelyro ir lombardo darbuotojo ryšiai. Kadangi metalo neatitikimą pastebėjo lombardo vadovas, neatmetama juvelyro ir darbuotojo susitarimo versija. Galbūt juvelyras buvo įgijęs pasitikėjimą ir priduodamo aukso darbuotojas net netikrino. Nors R.Žemaitis tvirtino, kad kiekvieną kartą, priduodant dirbinius, būna tikrinama, iš kokio metalo jie pagaminti, – kitaip esą nepriima joks lombardas.

"Dėl šio tyrimo per kratas iš manęs buvo paimta maždaug 30 kitų žmonių daiktų. Kaip man atsiskaityti su tais žmonėmis? Nuo balandžio mėnesio neatgaunu. Tas lombardo direktorius manimi pasinaudojo, jiems irgi pradėtas tyrimas, tai gal taip nori savo skolas išsukti", – pasipiktinimo neslėpė R.Žemaitis.

Lombardo "Lombankas" nurodytu telefonu atsiliepęs vyras patikino perduosiantis vadovui "Kauno dienos" prašymą susisiekti, tačiau redakcija "Lombanko" atstovo skambučio nesulaukė.

Bankiniai reikalai

Vis dėlto spalvinga R.Žemaičio praeitis kursto nepasitikėjimo aistras. Viešai aprašytas ne vienas žinomo juvelyro ginčas su klientais. Auksakaliui klijuotos ir aferisto, ir melagysčių eksperto etiketės. Ir nors baudžiamosios atsakomybės R.Žemaičiui pavyko išvengti, abejotinų sandorių šleifas neslopsta.

Šiais metais R.Žemaičiui teko išklausyti du teismų sprendimus: vieną – gerą ir vieną – blogą. Kauno apygardos teismas visiškai tenkino "Šiaulių banko" ieškinį ir priteisė iš juvelyro beveik 70 tūkst. eurų skolą.

Banko atstovai teismui nurodė, kad tarp bendrovės "Gronus" ir "Šiaulių banko" 2015 m. buvo sudaryta kredito su portfeline garantija sutartis, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 70 tūkst. eurų kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimo terminus ir galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2022 m. sutarties pasirašymo dienos. R.Žemaitis, kaip fizinis asmuo, su banku pasirašė laidavimo sutartį už savo kompaniją "Gronus", kad jei bendrovė nevykdys įsipareigojimų, kredito našta guls ant juvelyro pečių.

2015 m. R.Žemaičiui nebuvo patys lengviausi. Vienas po kito viešumon kilo auksakalio neįvykdytų įsipareigojimų atvejai, iškeltos bylos. Bankas nebuvo išimtis. Nepraėjus dviem kreditoriniams metams, bankas sutartį su "Gronus" nutraukė. Dar po metų "Gronus" buvo iškelta bankroto byla. "Gronus" įsipareigojimai liko R.Žemaičio rūpestis.

Banko atstovai teismui aiškino ne kartą reikalavę, kad juvelyras įvykdytų savo įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį, tačiau atsakovas šių savo įsipareigojimų nevykdė ir įsiskolinimo nedengė.

Skola – ne apgaulė

Geroji šių metų naujiena buvo išteisinimasis nuosprendis dėl sukčiavimo. Kauno apygardos teismas R.Žemaičiui buvo skyręs laisvės atėmimą trejiems metams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Taip pat buvo skirti įpareigojimai: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą. Iš nuteistojo priteista apie 12,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Tokį verdiktą teismas priėmė dėl aukso laužo pasisavinimo iš fizinių asmenų ir pasiskolintų kone 70 tūkst. eurų. R.Žemaitis Kauno teismo sprendimą apskundė ir Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė juvelyrui išteisinamąjį nuosprendį.

Juvelyro skunde išdėstyta nuostaba, kaip iš civilinių sutarčių dėl paskolų kilę santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius. Esą tam būtinos aiškios ir motyvuotos išvados. Suprask, kad ant teisėjų stalo atsidūrusi viena byla, kurioje kaltinamuoju pripažintas R.Žemaitis, niekaip nesusijusi su kita, tiksliau, kitomis gal net šešiomis panašiomis bylomis, kuriose kaltinamuoju taip pat pripažintas R.Žemaitis ir kuriose nukentėjusių skundai irgi labai panašūs.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad paskolos sutartis, kaip ir daugelis kitų civilinių sutarčių, yra susijusi su rizika vienai iš sutarties šalių ir tai supranta paskolos davėjas. Nepaisant to, jis priima sprendimą sudaryti sutartį, taigi prisiima sutarties nevykdymo riziką.

Ir nors R.Žemaitis skolos neginčijo, kaip ir kitų pasiskolinimo iš kitų žmonių atvejų, teismas nerado faktų, kuriais remiantis, nekiltų abejonių dėl sukčiavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų ir nurodytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad byloje nenustatyti visi būtini nusikalstamos veikos požymiai.

Juvelyro paslaptys

2015 m. Kauno apylinkės teisme narpliota ir šešių nukentėjusiųjų nuo R.Žemaičio byla. Tarp nukentėjusiųjų tąsyk buvo papuošalų kūrėja Elvyra Monginienė. Moteris nukentėjo, kai tų pačių metų pavasarį R.Žemaičiui atnešė perdaryti auksinę brolio grandinėlę, o kadangi šiam darbui prireikė daugiau vertingo metalo, ji skyrė dar 500 eurų. Darbą juvelyras žadėjo atlikti iki balandžio pabaigos, tačiau E.Monginienė dėl patirtų 2,6 tūkst. eurų nuostolių kreipėsi į teismą.

Tiesiogiai su R.Žemaičio darbu – juvelyro paslaugomis, brangiaisiais metalais – buvo susiję ir kitų nukentėjusiųjų skundai. Tačiau kaltės dėl turto pasisavinimo juvelyras nepripažino. Jis aiškino papuošalus gaminantis 20 metų ir dėl darbo specifikos dažnai nespėdavęs įvykdyti užsakymų laiku. Žinia, kurią juvelyras atskleidė teisme, galėjo šokiruoti užsakovus, nes R.Žemaitis neslėpė klientus sutikdavęs aptarnauti netgi tada, kai žinodavo, kad pats gaminio nekurs – jis darbą perduodavo kitam juvelyrui ir iš to uždirbdavo komisinius.

Įdomiausia, kad net tie, kuriuos R.Žemaitis apmulkino, nemenkino jo kūrinių. Tik va, žinok, meistras ar mokinys buvo tikrasis papuošalų kūrėjas. Nukentėjusieji atskleidė R.Žemaitį atradę pagal rekomendacijas. Regis, kas gali būti geriau nei žodinė patikrinta rekomendacija ir – še tau: kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų. Vienu laikotarpiu teismuose sukosi net šešios bylos, kuriose kaltinamuoju minėtas R.Žemaitis.