"Nėra nieko blogiau už nuobodžiaujantį vaiką", – iš savo patirties kalbėjo kaunietė vadybininkė Ramunė Juknienė, auginanti vienuolikmetę dukrą. Pastarosios žodžius "Kokios atostogos, jeigu negalima žaisti telefonu, kiek tik nori" tikriausiai yra ištaręs kiekvienas vaikas. Ir ne kartą.
Ramunės ir jos vyro taktika – laisvalaikiu visiems trims leistis į kelionę – pasiteisina su kaupu. Gelbsti ir trumpa komandiruotė pas senelius.
Ramunei visiškai pritaria ir dviejų sūnų mama, mokslininkė, visuomenininkė, alpinistė Ingrida Veliutė. Pernai sausį ji su vyru ir abiem sūnumis įveikė 18 km partizano Juozo Vitkaus-Kazimieraičio keliais. Keliaudami dainavo partizaniškas dainas, stiprinosi naminėmis kaimiškomis bandelėmis, dalyvavo šv.Mišiose, nepabūgo stingdančio šalčio.
Vasario 16-ąją vyresnysis sūnus Meritas dalyvavo Tatrų ekspedicijoje su 100 trispalvių. Ši narsuolių iniciatyva buvo apdovanota Prezidentės D.Grybauskaitės vėliava.
"Vyresnįjį sūnų į kalnus pirmąkart išsivežėme trejų, jaunėlį – pusės metų. Tai, ką gražiausio esame atradę patys, norime parodyti ir savo vaikams, tačiau viską darome atsakingai. Traumos neišvengiamos užsiimant bet kokiu sportu. Kartais patiriame jų ir mes, tačiau be aktyvių užsiėmimų berniukų gyvenimo neįsivaizduoju", – dalijosi mintimis I.Veliutė.
I. Veliutės asmeninio archyvo nuotr.
Vyresnysis sūnus – profesionalus salės laipiotojas, dukart savo amžiaus čempionas. Treniruočių ir varžybų metu susitinka su žmonėmis, mylinčiais kalnus, todėl, tėvų teigimu, net nekyla diskusijų dėl atostogų krypties.
"Mažasis žaidžia futbolą ir ištvermės turi pakankamai, o jei pritrūksta motyvacijos, tenka paskatinti papildoma ledų porcija", – dėstė Vytauto Didžiojo universiteto atstovė, humanitarinių mokslų daktarė, pernai įkopusi į Elbruso viršūnę.
– Ką jūs su šeima planuojate šių metų žiemos atostogoms? – pasiteiravome I.Veliutės.
– Kalėdinis šurmulys ir visas šis laikas – gana įtemptas tiek dėl gausybės renginių, tiek dėl aktyvios Kalėdų dovanų paieškos, todėl keliauti galima nebent ten, kur šito galima išvengti. Mūsų tradicija – per Kūčias susirinkti pas vienus ar kitus senelius, jei pavyksta – visi vienuose namuose ir bent trumpam nurimti, pabūti kartu ir pasidžiaugti tomis retomis bendrystės akimirkomis.
Žinoma, mes vis dar puoselėjame įgyvendinti svajonę surengti žygį per Kalėdas pas Kalėdų senelį, kuriuo visi labai tikime ir žinome, nes jis kolekcionuoja geriausių mūsų minčių ir darbų kolekciją. Tačiau tam, kad galėtume ją pamatyti, norime išskirtinės kelionės, kuriai reikia kruopščiai pasirengti.
– Per mokinių žiemos atostogas jūs dažniausiai atostogaujate ar tenka dirbti? Jeigu tenka dirbti, ką tuomet per atostogas veikia vaikai?
– Vaikai labai užimti, prie jų stengiamės prisitaikyti mes patys. Bet pasitaiko įvairiausių situacijų, todėl jeigu būna darbingos atostogos, tuomet vaikai renkasi: gali keliauti į blynais kvepiančius senelių namus ir ten padėti nudirbti smulkius buities darbus, o už tai sulaukti visokių pramogų. Arba susiplanuoja įvairiausių stovyklėlių ir renginių, kad per atostogas pernelyg neaptingtų.
– Kaip leidote praėjusias ir dar kelias ankstesnes mokinių žiemos atostogas?
– Mes nesame nusistatę, kad žiemos atostogos yra vienintelis laikas, per kurį galima keliauti. Žiema juk nesibaigia ties metų sandūra, todėl labiau mėgstame išnaudoti savaitgalius ar vasarį vaikams duodamas kelias laisvas dienas. Praėjusiais metais per laisvą Trijų Karalių savaitgalį visai netyčia pakliuvome į lenkišką šios šventės šurmulį. Buvo smagu stebėti, kaip visi miestai ir miesteliai užsipildę karališku šurmuliu, minios persirengėlių ir siaučiančių vaikų puikiai pakėlė nuotaiką.
Vyresnėlis jau kelerius metus iš eilės kartu su tėčiu ir narsuoliais keliauja į Vasario 16-osios žiemos ekspediciją. Jam patinka tikroji žiema su didžiulėmis pusnimis ir per laipiojimo treniruotes įgytų gebėjimų patikrinimas kalnuose su žvarbaus vėjo ir akinančios saulės prieskoniu.
Pernai per mažojo sūnaus gimtadienį buvome trumpam ištrūkę ir į Pietų Europą – vienam iš mūsų šeimos narių tai buvo proga užbaigti kelionių po Europą kolekciją, o visi kiti tikėjosi ramaus pasivaikščiojimo senamiesčių gatvelėmis. Tačiau ten per kelias dienas suradome visus keturis metų laikus: San Marine teko išbandyti giliausias pusnis, dėl kurių vietiniai gyventojai net nėjo į darbą. O automobilio padangas apavėme grandinėmis, ir tai buvo viena keistesnių patirčių.
Romoje mus išskalbė šaltas rudeninis lietus, laimė, kad yra daugybė veiklos po stogu. Vaikams iš knygų pažįstamas antikinis menas, kurio šedevrų ten gausu, tačiau smagiausia buvo Leonardo Da Vinci muziejuje, kur eksponuojami puikūs išradimai. Vėliau, dideliam visų džiaugsmui, turėjome galimybę sugauti mieguistą vasarą Maltoje ir pasišildyti tuščiose pakrantėse bei susipažinti su Maldos riterių ordinu. Didžiausias tokių kelionių iššūkis – lagaminas, nes keliaudama pietų kryptimi retai kada tikrinu orų prognozę ir mažai kas tikisi, kad pietuose teks kovoti su speigu. Tačiau kaip tik tokios kontrastingos kelionės geriausiai įsimena.
– Ką patartumėte kitoms šeimoms, kaip leisti šias atostogas, kad vaikai pasikrautų jėgų, pailsėtų?
– Man rodos, neretai mes sau išsikeliame pernelyg didelius reikalavimus labai skubėdami ir primiršdami, kad svarbiausia yra pati šeima ir buvimas kartu. Kartais bendros vakarienės gaminimas, stalo žaidimai ir pasivaikščiojimas gamtoje gali būti kaip tik tai, ko trūksta, kad įgimtas ryšys tarp šeimos narių dar labiau sustiprėtų.
Svarbiausia, kad kiekvienas jaustųsi svarbus, reikalingas ir saugus savo šeimos rate. O pasirinkimų – gausybė. Žinoma, aktyvus sportas, toks, kaip slidinėjimas ar išvykos į vasarą puikiai papildytų mažųjų keliautojų įgūdžių bagažą, tačiau jei nėra galimybės, nes tai išskirtinai brangu šventiniu laikotarpiu, galima tai atidėti pigesniam pavasario metui. Tarpušvenčiu pravartu pamatyti tikrai unikalias Lietuvos miestų ir miestelių Kalėdų eglutes, aplankyti draugus ar artimuosius arba nukeliauti į visada meilės ir globos stokojančių gyvūnų prieglaudą, kur tikrai bus surasta daug įvairiausios aktyvios veiklos. Svarbiausia, kad vaikai dalyvautų planuojant poilsį ir kartu nuspręstume, ką įdomaus nuveikti.
– Ar, jūsų nuomone, vaikams mokykloje reikalingos žiemos, rudens, pavasario atostogos, jeigu jie ilgai atostogauja vasarą?
– Produktyvus poilsis yra labai svarbus. Mokymo programos pas mus išskirtinai intensyvios, o jeigu dar prisideda muzikos, dailės mokyklos, būreliai, tikrai nelieka laisvo laiko. Mažieji negali sukaupti tiek daug energijos vasarą, kad vėliau per visus metus plušėtų be poilsio. Be to, visos trumposios atostogos – itin parankus metas aplankyti šiltus kraštus ir prisigaudyti saulės arba kaip tik pasukti į miestus ir muziejus. Būtent ramiuoju metų laiku muziejuose daug edukacijų, miestai neperkrauti turistų srautų, todėl trumpos išvykos gali būti labai turiningos žinių prasme. Sūnus jau minėjo, kad istorijos vadovėlyje dominuoja Prancūzija ir Anglija, turbūt reikės ieškoti palankių skrydžių.
– Kaip manote, koks per atostogas turi būti tinginiavimo, fizinės ir protinės aktyvios veiklos santykis?
– Dažniausias vaikų prašymas atostogų pradžioje – leisti išsimiegoti. Todėl neilgas tinginiavimas visai atleistinas. Tačiau pagal galimybes visuomet stengiamės, kad atsirastų ir aktyvesnės veiklos. Vaikai neretai renkasi įvairias sporto stovyklas, kartais tiesiog seneliams padeda nuvalyti kiemą ar, jei tinkamas oras, pasiausti su rogutėmis ant artimiausio kalniuko.
Dėl labiausiai nerimą tėvams keliančių kompiuterinių žaidimų – viskas labai individualu. Neilgas žaidimas skatina daug įvairiausių gebėjimų, moko anglų kalbos ir gali būti intelektualus pomėgis. Per pastarąsias atostogas sūnus dalyvavo "Gameon" renginyje, bet ne tam, kad pažaistų, o išklausė daugybę pranešimų ir susitiko su internetiniais nuomonės formuotojais (influenceriais), kuriuos mėgsta. Todėl pusiausvyra visur yra svarbi.
– Ar sunkiai po atostogų jūsų vaikai sugrįžta į mokyklinį ritmą?
– Į šį klausimą atsakymus geriausiai žino mokytojai. Be abejo, pirmaisiais rytais būna mieguisti, tačiau vaikai turi unikalių savybių greitai prisitaikyti, jiems paprasčiau prisitaikyti prie laiko juostų, klimato pasikeitimo, net ir miego pokyčių režimo. Laikui bėgant šias savybes prarandame, todėl jei tik yra proga – keliaukime kartu su mažaisiais ir jaunaisiais tyrinėtojais bei mėgaukimės mažytėmis šeimos paslaptimis.
Kompiuterio alternatyva
Anot psichologų, siekiant išvengti pykčių su vaikais, norinčių ilgiau, nei rekomenduojama, leisti laiką su išmaniaisiais telefonais, planšetėmis ar kompiuteriais, reikėtų ne pykti ir moralizuoti, o pasiūlyti jums priimtiną ir vaikus dominantį užsiėmimą.
Sakysite, šiuolaikinius vaikus domina tik telefonas, kompiuteris ar televizija? Netiesa. Tereikia paieškoti užsiėmimo, kuris patenkintų tuos pačius vaiko poreikius, kuriuos tenkina minėti įrenginiai. Pavyzdžiui, žaidžiant kompiuterinius žaidimus, bendraujama su bendraminčiais, o kai įveikiami iššūkiai, patiriamas malonus sėkmės jausmas.
Internete sekdamas įvairius muzikinius kanalus ar pats kurdamas filmukus vaikas mokosi save išreikšti ir būti pastebėtas. Neretai telefonas, kompiuteris ar televizija vaikui yra ne būtinybė, o tiesiog tik priemonės nemirti iš nuobodulio, kai sunku sumąstyti, ką veikti.
Radus veiklų, kurios padėtų vaikui jaustis svarbiam, sulaukti pripažinimo, jaustis vertingam, sugebančiam, padedančioms patenkinti smalsumą, pasijusti komandos dalimi, nebeliks visai ar bus mažesnė trauka telefonui, kompiuteriui, TV.
Psichologai atkreipia dėmesį, kad virtuali erdvė kartais yra tarsi prieglobstis nuo slegiančių problemų, sunkumų, rūpesčių, konfliktų su tėvais, broliais, seserimis ar bendraamžiais.
Ne visada tėvai patys gali atostogauti tuo pat metu, kaip ir vaikai, arba nesiseka patiems rasti vaikams įdomios veiklos. Tuomet gelbsti stovyklos, būreliai, savaitgalio mokyklėlės. Jų tikslas – ne tik vaikus užimti, išmokyti naujų dalykų, bet ir padėti lavinti socialinius įgūdžius.
Patarimų įvairiais vaikų auginimo ir užimtumo klausimais tėvai gali gauti nemokamu tel. 8 800 900 12 darbo dienomis nuo 17 iki 21 val. ir internetu www.tevulinija.lt.
