Medinės architektūros fragmentai
Plenero dalyviai – Viktoras Huculas (Podolės Kamenecas), Bogdanas Makarenka (Kijevas), Marija Tertyčna (Kijevas), Olesia Rybčenko (Kijevas), Valentyna Vaskialite (Kijevas), Iryna Kravčenko (Vinycia), Gitas Markutis (Kauno rajonas), Olegas Karavajevas (Kauno rajonas) – pasirinko lietuviškojo peizažo įprasminimą. Tad kiekviename darbe atsirado lietuviško peizažo ar architektūros – Kačerginės medinės architektūros – fragmentai.
Jaunosios kartos ukrainiečių menininko V.Huculo kūryba atstovauja tradicinei tapybos krypčiai. Menininkas savo parodoje eksponuojamuose darbuose pristato lietuviškąjį gamtovaizdį ir Lietuvos medinę architektūrą, jo darbų koloristika ryški, kartkartėmis kontrastuojanti, o tapybos maniera ekspresyviai sujungia nuotaiką, akimirkos ekspresiją ir užfiksuoto peizažo romantizaciją.
B.Makarenkos plenere eksponuojamuose darbuose ganėtinai realistine maniera tapoma Kačerginės tarpukario architektūra, tačiau dominuoja prislopintos pastelinės spalvos, kuriomis jis tarsi atgaivina praeitį.
I.Kravčenko kūriniuose išsiskiria vandens stichijos vaizdavimas, kuris čia – impresionistiškas, atskleidžiantis jūros beribiškumą, kitų vandens telkinių ir jų augmenijos atspalvius, šešėlius, atspindžius. Kituose autorės peizažuose pasirenkama minimalistinė stilistika, susitelkiama daugiau į spalvinius niuansus ir kontrastus.
Ta pati tematika leido menininkams improvizuoti, diskutuoti, pateikti savitą erdvės, vietos, gamtos interpretaciją.
Potėpis, nuotaika ir simbolika
O.Rybčenko parodoje pristatė abstrahuota maniera sukurtus darbus, kuriuose susitelkė į gamtos peizažo visumą, neišskirdama detalių, bet sujungdama jį gana ryškaus kolorito spalvos potėpiu, bendra nuotaika ir simbolika. Tas pats pasakytina ir apie architektūrinį šios dailininkės kuriamą vaizdinį, kada nuotaika, bendra darbo kompozicija yra autorės meninės kalbos atrama.
Lietuvoje gimusi, Kijeve gyvenanti ir kurianti jauna menininkė V.Vaskialite eksponavo abstrakčia stilistika atliktus tapybos darbus, kuriuose dominuoja mėlynos, žalios, violetinės spalvos ir jų atspalviai. Iš kitų plenere dalyvavusių tapytojų autorės darbai išsiskyrė nuolat besikeičiančia spalvinio kolorito įvairove. Menininkės kūryboje labai svarbus dialogas su gamta, tarsi atspėjant, įmenant vieno ar kito gamtos kampelio paslaptį. Jaunos kartos menininkė M.Tertyčna pristatė klasikine tapyba nutapytus darbus, jos kūriniuose abstrakčiai fiksuojami medinės architektūros vaizdiniai, idėja yra išreiškiama per spalvą ir neapibrėžtą formą. Plokštumų viduryje piešinio detalės perauga į ženklus ir simbolius.
Plenero organizatoriaus – Kauno apylinkėse gyvenančio tapytojo G.Markučio – darbai puikiai įsirašo į lietuviškosios tapybos tradiciją. Tai peizažai, architektūrinė tapyba, puikiai sujungianti architektūros ir gamtos vaizdinius. Plenero parodoje G.Markutis pristatė lietuviškuosius peizažus – abstrakčiąja tapybos stilistika nutapytus gamtovaizdžius, gana ekspresyvius ir dinamiškus savo koloristika.
Atskleidė dėsningumų
O.Karavajevo darbai išsiskiria abstrakčia gamtovaizdžio kompozicija, kurioje svarbiausia tampa ritmika, prislopintų spalvų dermė. Ekspresyvi spalvų ir formų žaismė yra dažno jo darbo pagrindas. Tas pats pasakytina ir apie architektūros vaizdinius jo paveiksluose, kuriuose gamtos ir medinio pastato dermė yra neatskiriama.
Dalis plenero dalyvių darbų liko Kačerginėje. Tai dovana daugiafunkciam centrui, pagrindiniam plenero organizatoriui ir rėmėjui. Menininkų tapyti paveikslai – Kačerginės įamžinimas drobėje – senosios vilos, Nemuno prieplauka, bundantis Nemunas, miestelio koplyčia ir kita. Plenero paroda atskleidė ne vieną dėsningumą. Visų parodos autorių darbuose užfiksuoti pajūrio ir Kačerginės gamtovaizdžiai, čia išlikę ar atkurti tarpukario medinės architektūros pastatai. Tačiau ta pati tematika leido menininkams improvizuoti, diskutuoti, pateikti savitą erdvės, vietos, gamtos interpretaciją.
