„Kačių tetos“

Į portalą kauno.diena.lt parašęs Jurgis piktinosi, kad daugiabučių namų kiemuose masiškai plinta benamės katės. Be to, jas šeria ne tik vietiniai gyventojai, bet ir iš kitų rajonų ateinančios moterys, todėl skaitytojas pasiteiravo, ar taip skatinti nevaldomą gyvūnų veisimąsi yra teisėta.

„Kaip aš juokauju, kiekvienas senas daugiabutis namas turi po savo kačių tetą – moteriškę, šeriančią kates. Tačiau tai jau peraugo į kažką nenormalaus. Po balkonais ar tiesiog pievose prie namų katėms įrengiamos būdos. Mano nuomone, tai tik skatina jų dauginimąsi ir aštrina problemą, - laiške dėstė kaunietis. - Nuolat kalbama apie tai, kokia didelė problema yra savo šunų neprižiūrintys ir išmatų nesurenkantys gyventojai. O ką tada kalbėti apie benames kates, kurios šeimininkų iš viso neturi? Jos nekontroliuojamai dauginasi, manau, kad platina ir įvairias ligas, o ir pačių kačių atrodo nuolat daugėja“.

Kaip aš juokauju, kiekvienas senas daugiabutis namas turi po savo kačių tetą – moteriškę, šeriančią kates.

Jis klausė, ar reikia toleruoti šias kates ir jomis besirūpinančias "tetas"? O gal geriau kaip tik jų nemaitinti ir neskatinti jų daugintis toliau? „Seniau žinodavau, kad yra tokių geraširdžių moteriškių, kurios maitina kates prie namo. Tačiau panašu, kad atsiranda tokių "geradarių", kurios imasi globoti viso rajono katinus. Jau ne vieną kartą pastebėjau, kad po kvartalą vaikšto moteriškė, kuri rausiasi šiukšlių konteineriuose ir radusi kažką valgomo, tiesiog atiduoda katėms. Ar man vienam visa tai neatrodo labai gerai? Gal yra civilizuotų būdų šiai problemai spręsti? Kačių mylėtojų ir kitų gyventojų konfliktai - dažnas reiškinys. Ir abi pusės turi savo argumentų. Gal galite patarti, kaip elgtis?“, - teiravosi Jurgis.

Šerti – tik specialiose vietose

Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė informavo, jog šerti beglobius gyvūnus tiesiog po balkonais yra draudžiama. Tie žmonės, kurie benames kates maitina kur jiems papuola, nusižengia gyvūnų laikymo taisyklėms. Jos numato, kad Kauno mieste bešeimininkes kates šerti galima tik nustatytose kačių šėrimo vietose, turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu ar reguliavimu.

„Artimiausiu metu bus patikrintos ir suderintos kačių šėrimo vietos ir įrengtos informacinės lentelės. Gyventojai, nesilaikantys taisyklių, bus įspėjami dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, - sakė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Kur kreiptis?

R.Savickienė teigė, jog savivaldybė, dalyvaudama gyvūnų gerovės ir apsaugos programose, skatina visuomenę globoti gyvūnus. Taip pat organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo veiklą, dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas benamių kačių kastravimo programas, tokių gyvūnų laikinąją globą. Pranešama, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį pasirūpinta 63 beglobėmis katėmis.

„Dėl bešeimininkių kačių kastravimo paslaugų esame pasirašę sutartis su viešąja įstaiga „Penkta koja“. Benamių gyvūnų gaudymu, paėmimu iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinąja globa rūpinasi bendrovė „Nuaras“, - sakė specialistė. - Taip pat norint tinkamai pasirūpinti beglobiais gyvūnais reikalinga visuomenės pagalba ir atsakingas elgesys. Gyvūnų gerovės klausimus savivaldybė sprendžia bendradarbiaudama su gyventojais ir gyvūnų globos organizacijomis“.

Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja patikslino, kad pagal sutartį viešoji įstaiga „Penkta koja“ teikia bešeimininkių kačių kastravimo paslaugas (programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“). Taip pat nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas, gaudo sulaukėjusias kates, vykdo jų veterinarinę apžiūrą, kastraciją, skiepija nuo pasiutligės, pažymi išoriniu žymeniu, esant būtinumui, veterinarijos gydytojui nusprendus, atlieka eutanaziją.

Šiai programai 2017 metų biudžete skirta 18,1 tūkst. eurų.

Gyventojai dėl beglobių kačių gali kreiptis į seniūniją, viešąją įstaigą „Penkta koja“ arba Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiąją specialistę Kristiną Skėrienę telefonu (8 37) 42 27 22.

Kūne – keturi šratai

Dešimt kačių gyvena namelyje, esančiame tarp S.Daukanto ir I.Kanto gatvių.

Jas globoja 81-erių buvusi pedagogė bei skulptorė Violeta Skirgailaitė, moteriai padeda kelios nekomercinės organizacijos Klaipėdos miesto gyvūnų globos draugijos narės.

Draugijos savanorės bando apsaugoti gyvūnus, tačiau neatsigina skundų ir kraupsta, kai aukštas pareigas užimantis kaimynas šaudo į kates.

V.Skirgailaitė mintinai moka savo globotinių vardus ir žino kiekvienos jų istoriją.

Prezidentas gavo tokį vardą todėl, kad į jo gyvybę jau keturis kartus kėsintasi.

Rentgeno nuotrauka parodė, kad šis katinas savo kūne nešiojasi keturis šratus.

Melisą žmonės rado šiukšlių konteineryje dar neatakusią.

Kačiuko akys taip ir nepraregėjo, veterinarui nepavyko jos išgydyti, todėl ji liko visiškai akla. Tačiau šį savo trūkumą kompensuoja puikia uosle, klausa ir nepaprastu meilumu.

Rudelytė pilve turėjo auglį, panašu, kad liga jos neapleido.

Broliukas ir Sesutė yra vienos vados katės, todėl labai panašios.

Kiekvienas gyvūnas yra savotiško būdo, pavyzdžiui, nepaisant visiško prisirišimo prie V.Skirgailaitės, dvi katės nesileidžia nakčiai uždaromos namelyje.

Dirbtuvės – gyvūnų namai

Būstas, kuriame registruota draugija ir miega katės, nėra butas, oficialiai tai yra V.Skirgailaitės kūrybinės dirbtuvės.

Moteris kasdien ateina aplankyti keturkojų, jas išleidžia į lauką, iškuopia "tualetus", pašeria.

"Jos niekur neina, būna čia pat. Nedergia ir negali nieko užkrėsti. Kasmet viena ar dvi nugaišta. Dabar seniausias – Tutsis, jam jau 16 metų, viena akimi nebemato, bet kol kas visai gerai jaučiasi", – pasakojo moteris.

Ji rodė kačių dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad visos katės yra sterilizuotos, gavusios vaistų nuo kirmėlių ir paskiepytos.

V.Skirgailaitė teigė, jog gyvūnai neturėtų turėti ir blusų, nes vaistai nuo jų taip pat naudojami.

Visų dešimties šių kačių sveikatą stebi veterinarė Rita Ilgūnė.

Dažną vakarą Klaipėdos miesto gyvūnų globos draugijos narė Oleta užsuka į skulptorės dirbtuves, virtusias kačių namais, jas dezinfekuoja, plauna.

Rytais čia užsuka dar viena draugijos savanorė.

"Paradoksali situacija. Norima bausti moterį už tai, kad ji globoja kates, bet tai ne jos, o niekieno gyvūnai. Ji tik neleidžia joms sirgti, landžioti po konteinerius, veistis ir platinti ligas. Jeigu Violeta to nedarytų, šios katės būtų tokios pat nešvarios ir neprižiūrėtos, kaip daugybė kitų Klaipėdoje. Esame žmonės, turime rūpintis gyvūnais", – aiškino Oleta.

Liepė neišleisti į kiemą

Nepaisant to, gretimame daugiabučiame name gyvenanti jauna moteris skundžia V.Skirgailaitę policijai bei miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkams.

Skunduose teigiama, kad pagyvenusi moteris nusižengia gyvūnų laikymo Klaipėdos mieste taisyklėms, esą gyvūnai nuolat vaikštinėja po kiemą, todėl tvyro blogas kvapas.

Šios savaitės pradžioje V.Skirgailaitei paskambino savivaldybės darbuotoja ir pažadėjo užsukti.

"Buvau rūsyje, kai du žmonės įėjo į mano patalpas, vaikštinėjo, žiūrinėjo, nors manęs ten nebuvo. Nesuprantu, ar taip galima elgtis. Kai pamačiau juos, jie neprisistatė ir nieko daug neaiškinę išėjo. Supratau, kad jie ir buvo tie valdininkai. Žinau, kad kates dar žada apžiūrėti Veterinarijos tarnybos atstovai. Aiškinsis, ar jos sveikos. Ar gali Tutsis būti sveikas, kai jam jau tiek metų, arba Rudelytė, kuri serga vėžiu?" – klausė pensininkė.

Moteris jau buvo kviečiama ir į policiją, kur pasakojo, kaip ir kodėl stengiasi padėti šeimininkų neturinčioms katėms.

Jai susidarė įspūdis, kad pareigūnai pritarė jos veiklai, bet išsakė tokią poziciją tik asmeniškai, o verčiami pareigos ją įspėjo neišleisti kačių į kiemą.

"Visiškas absurdas, katės nekenčia suvaržymų. Bandėme tris dienas jas laikyti uždarytas, kad jūs žinotumėte, kas čia darėsi. Jos ėmė protestuoti. Nors buvo kraiko, dergė ant grindų, kniaukė, braižėsi. Žmonėms reikėtų daugiau išminties keliant tokius reikalavimus, – piktinosi savanorė Oleta. – Žmonės dažnai elgiasi kur kas blogiau nei gyvūnai. Kiekvieną dieną renkame nuorūkas, kurias per savo balkonus ir langus mėto daugiabučio namo gyventojai, neretai išvalome gyventojų išmatas, kurias randame už namelio. Ir dėl to nebėgame nei į savivaldybę, nei į policiją."

Draugijos narių įsitikinimu, pagalba gyvūnams negali apsiriboti dvokiančių maisto atliekų mėtymu po balkonais ar prie laiptinių. Jais turi būti rūpinamasi visapusiškai.

Smaginosi šaudydamas

Šiemet per Velykas vienas gretimo namo gyventojas, užimantis aukštas pareigas vienoje savivaldybės įmonėje, šratiniu šautuvu mirtinai sužeidė vieną V.Skirgailaitės globotinę.

Veterinarijos gydytoja nebegalėjo jai padėti, šratas įstrigo stubure. Rentgenas parodė, kad tas pats gyvūnas kūne nešiojo dar kelis šratus.

Pranešusios apie žiaurų elgesį su gyvūnais draugijos narės sulaukė penkto atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, mat nesą įrodymų, kad į kates šaudė jų nurodytas vyras.

Įtariamas žmogus pareiškė neturintis ginklo.

Moterys tikisi, kad vaizdo kamera padės atbaidyti šaulį.

Tai ne vienintelis atvejis, kai klaipėdiečiai susiduria su siekiu žiauriais būdais išnaikinti kates.

Ankstyvą pavasarį Kretingos gatvės pradžioje moteris pamatė iš lengvojo automobilio išlipusį vyrą, kuris padėjo prie namo kelis dubenėlius ir pripylė į juos į kačių maistą panašių granulių.

Paklaustas, ką čia veikia, jis atvirai rėžė: "Naikinu kates."

Tik tada, kai jį užkalbinusi moteris išsitraukė telefoną ir pabandė šį žmogų nufotografuoti, jis suskubo išvažiuoti.

Į kovą – su kibiru

Tokių vietų, kur gyventojai nesutaria šerti ar naikinti kates, Klaipėdoje esama ir daugiau.

Taikos prospekte ties naująja turgaviete, už parduotuvės "Iki", Naujakiemio gatvės gyventoja Olga Jacenko bei kelios jos bendramintės maitina kates.

Tiesa, tuo jų rūpestis benamėmis katėmis baigiasi.

Moteris yra įsitikinusi, kad kažkas gyvūnus nuodija, todėl jie gaišta.

O.Jacenko ne kartą bandė susekti nuodytojas.

"Kartą penktą valandą ryto pagavome tą bjaurybę. Įsivaizduojate, ten, kur mes dedame maistą, ji pylė nuodus. Apstumdžiau tą bobą ir kitą kartą jai kibirą ant galvos užvošiu, jei dar ten pasirodys. Baisus vaizdas, kai tie vargšai kačiukai raitosi iš skausmo. Visa tai mato vaikai. Jie verkia matydami tokią agoniją", – piktinosi O.Jacenko.

Skundėsi ir "Darom" dalyviai

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyresniajai specialistei Dovilei Ramanauskaitei pavesta tirti I.Kanto gatvės gyventojos skunde dėl kačių išdėstytus faktus.

Apžiūrėjusi kačių būstą, specialistė konstatavo, kad kieme blogo tvaiko nėra, gyvūnai maitinami ir gamtinius reikalus atlieka V.Skirgailaitei priklausančiose patalpose.

Tiriant šį skundą ketinama aiškintis, ar pažeidžiamos ne tik žmonių, bet ir gyvūnų teisės.

Vyriausioji to paties savivaldybės skyriaus specialistė Renata Laurynienė šiemet tyrė švarinimosi akcijos "Darom" dalyvių skundą.

Talkininkai Tilžės gatvėje prie "Statoil" degalinės aptiko daug šiukšlių bei kačių šėryklą.

Nelegaliai šėrė 10 gyvūnų

Kai valdininkai toje vietoje apsilankė, sutiko dar pensinio amžiaus nesulaukusią moterį. Ji ten šėrė gal dešimt kačių.

"Tai nebuvo maisto atliekos, o parduotuvėje pirktas kačių maistas. Paaiškėjo, kad ten šiukšlino benamiai, o ta moteris rinko jų paliktas atliekas. Bet vis tiek buvome priversti ją oficialiai įspėti, nes ji maitino gyvūnus tam nenumatytoje vietoje", – pasakojo R.Laurynienė.

Klaipėdos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintaras Lasickas patikino, kad dabar policija neturi nė vieno skundo dėl kačių.

Tačiau kai tokį gauna, pareigūnams tiesiog užtenka pakalbėti su abiem pusėmis, ir tuo konfliktai baigiasi.

"Dažniausiai žmonės tiesiog nori pabendrauti. Pretekstas tam gali būti šunys, katės ar dar kas nors. Kai su žmonėmis pasikalbama, viskas tuo ir baigiasi", – tikino pareigūnas.

Gyvename kitame name

Klaipėdietė pasakojo, kad vienas garbaus amžiaus vyras prie Taikos prospekto 91-ojo daugiabučio kates maitina gana seniai. Šiems keturkojams šėrykla tradiciškai įrengta po balkonu.

„Nieko nebesakome savo katininkui. Tegul maitina gyvūnus, tačiau pastaruoju metu jis pradėjo triukšmauti. Lauke šilta, langai atidaryti, tad kiekvieną rytą girdime „kit kat, kac kac kac“, – dėstė moteris.

Klaipėdietė atkreipė dėmesį, kad name gyvena mažus vaikus auginantys ar naktinį darbą dirbantys žmonės, pensininkai. Be to, dabar prasidėjo atostogų sezonas.

„Gal žmonės nori pamiegoti, o čia – kaip žadintuvas“, – palygino moteris.

Klaipėdietė atkreipė dėmesį, kad beglobius gyvūnus prižiūrintis vyras net negyvena jų name.

„Ateina iš kito. Senukas. Matyt, rūpinimasis katinais yra jo pomėgis. Jei nori, tegul šeria katinukus, bet galėtų bent netriukšmauti. Tikrai nemalonu klausytis kiekvieną rytą. Mūsų namas prie gatvės, todėl ir taip užtenka triukšmo“, – guodėsi moteris.

Įrengia gyvūnams guolius

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad skundų dėl beglobių gyvūnų šėrimo prie daugiabučių namų sulaukiama dažnai.

Gyvūnų mylėtojams priekaištų turi ir pietinės, ir šiaurinės miesto dalies gyventojai.

„Daugiausia žmonės nepatenkinti šeriamomis katėmis. Piktinamasi, kad po balkonais pritempiama skudurų, joms įrengiami guoliai“, – kalbėjo vedėjas.

V.Valys teigė, kad dėl kačių mylėtojų skundžiamasi ne tik jiems, bet ir bendrijų pirmininkams, namus administruojančių įmonių atstovams. Prašoma užtaisyti landas, kad gyvūnai nepatektų į rūsius.

Nepasitenkinimas kyla ir dėl to, kad šeriami gyvūnai išrausia šalia daugiabučių namų esančius gėlynus.

Vedėjas patikino, kad kates šeriančius asmenis galima nubausti už šiukšlinimą, jei šie pritempia įvairių rakandų guoliams įrengti. Dėl paties maitinimo – ne. Tačiau V.Valys atkreipė dėmesį, kad dauguma jų būna tvarkingi. Tik pašeria kates ir – viskas.

„Visokių atvejų būna. Informuojame apie tokias situacijas beglobiais gyvūnais mieste besirūpinančią tarnybą. Jos darbuotojai nuvažiuoja, gaudo kates, kai kurias kastruoja, tada vėl paleidžia“, – kalbėjo vedėjas.

Vietos jau patvirtintos

V.Valys dar kartą priminė, kad šią vasarą mieste atsiras kačių šėrimo vietos. Viliamasi, kad įrengus jas bus daugiau tvarkos prie daugiabučių namų, kur šie gyvūnai nuolat šeriami.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtinta 14 legalių kačių šėrimo vietų. Jos bus įkurdintos prie kai kurių namų esančiose konteinerių stovėjimo aikštelėse.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės teigimu, šie taškai pasirinkti atsižvelgiant į tai, kur gyvūnai nuolat buvo šeriami, kur daugiabučių namų gyventojų dauguma sutaria, kad tai būtų daroma.

Kačių šėrimo vietos bus pažymėtos specialiais ženklais. Šis bus apvalus, o jame pavaizduota katė. Ženklai jau pagaminti. Numatoma, kad jie bus pastatyti per mėnesį.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė teigė, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymą, kuris įsigaliojo prieš trejus metus, kačių šėrimo vietose užtenka pastatyti jas žymintį ženklą.

Tačiau parengtoje programoje yra numatyta ir daugiau priemonių. Viena jų – pastatyti namelius. Kada tai bus įgyvendinta, priklausys nuo finansavimo.

Erzina ir giesmininkai

L.Jūrevičienė tvirtino, kad yra numatytas laikas, kai galima šerti kates. Joms paėdus gyvūnų mylėtojai turės sutvarkyti vietą.

„Turime atsakingų asmenų kontaktus. Jie įsipareigojo pasirūpinti, kad kačių šėrimo vietos būtų tvarkingos“, – sakė vyriausioji specialistė.

Tačiau gali būti, kad kačių šėrimo vietos sulauks ir neigiamų reakcijų.

„Manau, kad nuomonių bus visokių. Bet juk gyvūnėliai nusipelnė gyventi. Jei vietos bus tvarkingos, prižiūrėtos, gal nepasitenkinimo nekils. Juolab kad jos atsiras atokiau nuo daugiabučių namų. Jei kils nepasitenkinimas, kalbėsime su bendruomenėmis“, – pabrėžė I.Šakalienė.

V.Valys pastebėjo, kad iš gyventojų sulaukiama skundų ne tik dėl kačių šėrimo. Kai kurie klaipėdiečiai piktinasi ir šalia namų lesinamais paukščiais.

„Vieni nepatenkinti, kad giesmininkai priteršia, kiti – čiulbėjimu. Visokių situacijų būna“, – teigė vedėjas.

Kačių šėrimo vietos

Statybininkų pr. tęsinyje, prie Šilutės pl. 101A

I.Simonaitytės g. 22

Liubeko ir Varpų gatvių kampe

Reikjaviko g. 2

Alksnynės g. 15

Baltijos pr. 59

Kauno g. 15

Kauno g. 35

Kauno g. 47

Taikos pr. 35B

Paryžiaus Komunos g. 2

Sausio 15-osios g. 8, 10 namų teritorijoje

Kretingos g. 15, 19, 21 namų teritorijoje

Panevėžio g. 5