„Drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse“, – LDK pranešime spaudai rašo D. Arlauskas. Anot jo, nuo 2002 metų verslui kaime plėtoti skirstomos Europos Sąjungos (ES) paramos nuo 2023 m. visai nebeliks bent iki 2027 m., kai baigs galioti šiuo metu Europos Komisijai rengiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strategija.

Parama skatino jaunimą likti

LDK prezidentas tikina, kad beveik 20 metų ES skiriama parama padėdavo kurti darbo vietas kaime.

„Nuo 2002 metų Lietuvoje verslui kaime vystyti buvo pradėta skirti ES parama. Iš pradžių ji siekė 375 tūkst. eurų vienam projektui, 2010 metais buvo iškilusi iki 500 tūkst. eurų, tačiau vėliau sudarė 200000 eurų vienam verslui. Pasinaudodami ES parama, verslininkai, gavę tokio dydžio paramą, sukurdavo mažiausiai 4 darbo vietas, o po kelerių veiklos metų ir dešimtis darbo vietų.

Kasmet verslui kaime buvo skiriama maždaug po 20 mln. eurų ES paramos, tiek pat pridėdavo patys verslininkai ir kaime plėtėsi smulkūs medienos apdirbimo, statybos, remonto, kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslai, pakeitę daugelio kaimų ir miestelių veidą, nes tie patys verslininkai padėjo keisti infrastruktūrą kaimo vietovėse, padėjo kaimo kultūros, švietimo, sporto entuziastams.

Dar vienas impulsas atgaivinti verslo aplinką kaime atsirado 2017 metais, kai pradėta skirti paramą verslo kaime pradžiai. Kaimo žmonės buvo skatinami 18-37 tūkst. eurų siekiančia parama pradėti verslą. Pagal kiekvieną tokią paramą, pareiškėjai susikurdavo darbo vietą sau ir dar sukurdavo papildomą darbo vietą. Atrodė, kad tai puiki galimybė stabdyti jaunimą nuo bėgimo į miestus ar užsienį, nes jaunimo migracija iš Lietuvos kaimo yra bene didžiausia tarp ES šalių“, – pasakoja D. Arlauskas.

Drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse.

Pasak jo, ankstesnės Vyriausybės taikytos priemonės ir stabili finansinė parama verslui kaime didino paslaugų prieinamumą nuo didmiesčių nutolusiose šalies vietose, kadangi kaimuose kūrėsi įvairūs verslai, taip pat regionuose verslą kūrė daugiau jaunų žmonių.

„Jaunimas pajuto, kad kaime galima gyventi ne tik iš pašalpų. Buvo kuriami verslai seniai nenaudojamose kaimo patalpose – kultūros namuose, uždarytose pradinėse mokyklose, technikos kiemuose. Buvo aišku, kad Vyriausybė turi planą, kaip gaivinti kaimo verslą, ir juo nuosekliai seka“, – iki šiol gerėjusį verslo klimatą regionuose apibūdina D. Arlauskas.

Sunaikino galimybes pradėti verslą kaime

Visgi D. Arlauskas pažymi, kad nuo 2021 m. pradžios bet kokios paskatos pradėti verslą kaime pradėtos žlugdyti. Pranešime jis rašo, esą K. Navickas „drastiškai sunaikino“ iki šiol pasiektą pažangą.

Anot D. Arlausko, dabartinis ministras atėmė iš jaunų verslininkų galimybę gauti paramą verslui kaimo vietovėse pradėti, atsisakant verslo skatinimo programos „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“.

„Prasidėjo nuo to, kad ministras visiškai sunaikino priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kuri turėjo didžiulį populiarumą tarp kaimo jaunimo. Tai padarė gana arogantiškai, akcentuodamas tik kai kuriuos, galbūt ne visai korektiškus projektus, kurie sudarė absoliučią pateiktų 2020 metais projektų mažumą“, – tikina LDK prezidentas.

Jis pažymi, kad tokia K. Navicko politika prieštarauja taikomai kitų Vakarų pasaulio valstybių, kuriose jaunų žmonių verslui skiriamos dosnios biudžeto lėšos. D. Arlauskas pabrėžia, kad pavasarį Žemės ūkio ministerija paramą verslui kaime sumažino apie 20 mln., paliekant 18 mln. eurų. Tačiau, jo teigimu, nuo 2023 m. nuspręsta paramos visai atsisakyti.

„Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė pareiškė, kad 2023-2027 metais paramos verslui visiškai nebebus. Kai paklausiau, kodėl nebenorima remti net pagal priemonę „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, sulaukiau žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus atsakymo. Nenusileisdamas arogantiškumu ministrui, viceministras paaiškino, kad „Žemės ūkio ministerijai prioritetas yra žemės ūkio gamyba”. Ir viskas. Ir net nebandykit ginčytis“, – teigia D. Arlauskas.

Jo įsitikinimu, K. Navicko ir jo komandos sprendimai prieštarauja ne tik ES nuostatoms, bet ir pačios Vyriausybės programai.

„Tokia „išmintimi“ viceministras ne tik pribloškė, bet ir parodė visos ministerijos vadovybės lygį. Jiems nereikia vadovautis nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu, nei netgi XVIII Vyriausybės programa, kuria privalo vadovautis, nes yra jos atstovai. Kad skaitantiesiems būtų aiškiau, apie ką rašau, pacituosiu kai kurias vietas iš minimų šaltinių.

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento preambulės 22 punktas: „... Bent 55 proc. papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t.y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui…“

Lietuvos XVIII Vyriausybės Programos 131.1. Punktas: „Veiksmingai įtrauksime gyventojus į darbo rinką, skatinsime konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose…“; 131.4 punktas „Skatinsime jaunimo verslumo iniciatyvas regionuose, skatinsime verslo ir socialinius projektus, kuriančius darbo vietas regione“, – rašo LDK prezidentas.

Nepasitenkinimas iš žemdirbių

Nepasitikėjimą ministru yra išreiškusi Lietuvos žemės ūkio taryba. Jos teigimu, K. Navickas netinkamai komunikuoja su ūkininkų atstovais, netvarko valstybinės žemės, pamiškių. Kritikos sulaukia ŽŪM vykdoma Žaliojo kurso įgyvendinimo strategija, didėjantys mokesčiai, ministerijos vadovas kaltinamas prastu vadovavimu ir nekompetencija.

Ragindami trauktis, žemdirbiai prašo K. Navicko nekankinti savęs ir žemės ūkio atstovų.

Savo ruožtu kita ūkininkus vienijanti organizacija, Žemės ūkio rūmai, K. Navicką palaiko, o pats ministras tikina neketinąs pasiduoti ūkininkų spaudimui ir trauktis nežada.

Palaikymą K. Navickui taip pat išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, o jį delegavusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai subūrė darbo grupę, kurioje bus siekiama rasti sutarimą tarp žemdirbių ir ministerijos, neatleidžiant K. Navicko. Jai vadovauja buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

„Pajūrio medis“ vis auga

Kūlupėnuose, buvusio Kartenos linų fabriko teritorijoje, veikiančios bendrovės „Pajūrio medis“ vadovas kretingiškis Mindaugas Norgėla savo verslą pradėjo dar 2005-aisiais. Iš pradžių į Kiniją eksportuodavo iš Lietuvos bei užsienio urėdijų supirktus rąstus. „Bet atsitikdavo, kad apie vasario pabaigą, kol rąstai nukeliaudavo tokį tolimą kelią, sušusdavo. Tada klientas ir paklausė, gal galėtume jiems geriau siųsti lentas. Pagalvojome – o kodėl gi ne? Persiorientavome ir jau 12 metų puikiai bendradarbiaujame toliau“, – papasakojo Mindaugas.

Įmonėje dirba apie 10 vietinių kaimo žmonių. Jie patys žaliavą pjauna, patys rūšiuoja, pakuoja, atrenka. Šiuo metu beržo ruošinius, pakrautus į jūrinius konteinerius, įmonė tiekia ne tik Kinijos, bet ir Vietnamo, Japonijos baldų gamintojams.

Bendrovė „Pajūrio medis“ yra įsikūrusi 1,5 ha teritorijoje. Vienas sandėlis jau pastatytas, kitas turėtų būti baigtas ateinančią vasarą. Veikia 3 medienos džiovyklos, moderni, visiškai automatizuota katilinė. Į statinius ir įrangą iš viso investuota beveik 500 tūkst. eurų, bet dar – ne pabaiga. „Planų turime labai daug: norime pabaigti pradėtą sandėlį, taip pat – pasistatyti administracines patalpas, darbuotojams įrengti persirengimo kambarį, skalbyklą, valgyklą“, – sakė pašnekovas.

Pasitaręs su medienos verslu užsiimančiais draugais, kolegomis, dalyvaujančiais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, ir jis apsisprendė teikti paraišką, prašyti finansinės paramos įmonės gamybinei bazei plėsti. Projektą parengė tuo užsiimantys specialistai iš Vilniaus, įmonei „Pajūrio medis“ skirta 147 tūkst. eurų parama.

Kas galėjo pretenduoti

Paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) buvo teikiamos iki rugpjūčio 31-osios. Šiam etapui skirta beveik 23,1 mln. eurų. Naujovė yra tai, kad priemonei taikomas ne tik išlaidų kompensavimo, bet ir sąskaitų apmokėjimo būdas. Parama skirta įvairinti ekonominę veiklą kaimo vietovėse, padėti kurti ir plėsti mažąsias įmones, skatinti darbo vietų kūrimą. Pagal šią KPP veiklą parama skiriama ne žemės ūkio veiklos plėtrai, išskyrus tas veiklas, kurios nurodytos įgyvendinimo taisyklėse, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų gamybai ir prekybai, tabako gaminių gamybai ir prekybai, ginklų ir šaudmenų gamybai ir prekybai ir kt.

Paramos kreiptis galėjo privatūs juridiniai bei fiziniai asmenys, nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo atitinkantys labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus. Privatus juridinis asmuo, įsteigtas paraiškos teikimo metais, laikomas tinkamu gauti paramą tik tada, jei jo pagrindinis akcininkas, turintis daugiau kaip 50 proc. juridinio asmens akcijų, yra fizinis asmuo, ataskaitiniais metais vykdęs veiklą pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymą.

Daugiausia paraiškų – iš Vilniaus apskrities

NMA duomenimis, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ buvo pateiktos 174 paraiškos: 4 – iš Tauragės, 8 – iš Telšių, 10 – iš Utenos, 12 – iš Marijampolės, 15 – iš Klaipėdos, 16 – iš Alytaus, 19 – iš Šiaulių, 26 – iš Panevėžio, 27 – iš Kauno, 37 – iš Vilniaus apskričių. Iš labai mažų įmonių buvo gautos 147 paraiškos, prašoma suma – 22 781 116 eurų. Iš kaimo gyventojų gautos 27 paraiškos, prašoma suma – 3 236 946 eurų.

Daugiausia paraiškų pateikta dėl paramos statybvietei paruošti. Toliau rikiuojasi: poilsiautojų ir kitų trumpalaikio apgyvendinimo veiklai, konsultacinei ir kitai valdymo veiklai, variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybai. Taip pat dažniau paprašyta paramos kitai pramogų ir poilsio organizavimo, restoranų ir pagaminto valgio teikimo veikloms, žemės darbams statybos aikštelėse.

Prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 25 mln. eurų. Surikiavus paraiškas pagal pirmumo eilę, daugiausia – 90 balų – gavo 1 paraiška, 3 paraiškos gavo 85 balus, po 1 paraišką gavo 83, 81, 80, 78, 75 balus, po 2 paraiškas – 74 ir 72 balus. Mažiausią galimą – 50 – atrankos balų skaičių gavo daugiausia paraiškų, t. y. 21. Reikalingo balų skaičiaus nepavyko gauti 28 paraiškoms, todėl toliau jos nebuvo vertinamos. Paraiškų pirmumo eilė sudaroma per 30 darbo dienų nuo paramos paraiškų teikimo laikotarpio pabaigos.

Pirmumo eilėje atsidūrę verslininkai prašo 22 168 938 eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Vienam pareiškėjui – fiziniam ar privačiam juridiniam asmeniui, atitinkančiam labai mažos ir mažos įmonės statuso reikalavimus, – skiriama nuo 50 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų paramos. Paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo planuojamų sukurti naujų darbo vietų (sukūrus vieną darbo vietą, skiriama iki 50 tūkst. eurų, dvi darbo vietas – iki 100 tūkst. eurų ir t. t.). Paramos intensyvumas – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, toliau vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą, t. y., ar jos atitinka įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, ar suplanuotos išlaidos būtinos įgyvendinant projektą, ar jos tiesiogiai yra susijusios su remiama veikla.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sumažinti per Lietuvos paštą platinamų laikraščių ir žurnalų prenumeratos kainas, pranešė ministerija.

„Įsigaliojus naujai tvarkai (...) tarifai būtų prieinami visiems periodinių leidinių leidėjams, todėl prenumeruojamų leidinių skaičius 2021-2023 metais vidutiniškai mažėtų tik 2-5 proc. per metus vietoj anksčiau prognozuotų 5-9 procentų“, – pranešime sakė ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak ministerijos, skirtingas žurnalų ir laikraščių apmokestinimas sukelia papildomų problemų, todėl nuo 2021 metų numatoma visus leidinius apmokestinti už vienetą ir faktinį svorį. Kaskart leidinys būtų pasveriamas.

Lietuvos pašto duomenimis, 2020 metais 65 proc. visų prenumeruojamų leidinių platinami kaimo vietovėse. Per aštuonis šių metų mėnesius prenumeratos užsakymai mažėjo 5,4 proc., o kaimo vietovėse – 9,1 proc.

Anot Susisiekimo ministerijos, tarifai vidutiniškai sumažės 30 procentais, o kompensuoti Lietuvos paštui už patirtus nuostolius 2019 metais reikės apie 6,8 mln. eurų, 2020 metais – maždaug 7 mln. eurų.

Valstybės valdomam Lietuvos paštui už prenumeruojamos spaudos pristatymą į namus moka leidėjai.

Seimas antradienį 4 punktais iki 5 proc. sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) spaudai. Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to biudžetas kitąmet neteks maždaug 2 mln. eurų.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad abu šie sprendimai leis pagerinti spaudos, ypač regioninių leidinių, situaciją.

Lietuvos pašto duomenimis, pristatomų periodinių leidinių kaime kasmet vidutiniškai mažėja 5–9 procentais.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kviečia pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ siūlomomis galimybėmis.

Paraiškas bus galima teikti iki lapkričio 30 dienos. Šiam paraiškų priėmimui skirta 3,4 mln. eurų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir valstybės biudžeto lėšų, anksčiau nurodė ŽŪM.

Parama siekiama skatinti socialinį įtraukimą, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Parama teikiama ne žemės ūkio verslui kurti - ja siekiama įvairinti veiklą, kurti mažas įmones ir darbo vietas.

Parama skiriama fiziniams asmenims, nevykdžiusiems ekonominės veiklos nuo 2017 metų gegužės 2 dienos iki 2018 metų gegužės 2 dienos, taip pat naujai įsteigtiems (registruotiems ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki paraiškos pateikimo) privatiems juridiniams asmenims.

Didžiausia paramos suma verslo planui įgyvendinti - 40 tūkst. eurų, o finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamomis finansuoti pripažįstamos šios išlaidos: statinių statyba, rekonstravimas arba kapitalinis remontas, naujos technikos arba įrangos įsigijimas, verslo infrastruktūros kūrimas, bendrosios išlaidos.

Nuo šiol, be kitų remiamų ne žemės ūkio verslų, bus remiama mažmeninė prekyba, konsultavimas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais, taip pat stovyklaviečių įkūrimas ir veikla, o įrodymai, kad nekilnojamasis turtas, į kurį planuojama investuoti paramos lėšomis, valdomas teisėtai, galės būti pateikti ne kartu su paraiška, o vėliau - iki paramos sutarties pasirašymo dienos.

Taip pat patikslinti atrankos kriterijai. Pirmumo balai projektui teikiami, jeigu įsipareigojama sukurti ir projekto kontrolės laikotarpiu išlaikyti daugiau negu vieną darbo vietą. Taip pat tiems, kurie projektus įgyvendina savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis nei vidutinis Lietuvoje.

Pirmumo teisės sulauks ir pareiškėjas, jeigu jis neseniai (1 metus iki paraiškos pateikimo) grįžo iš emigracijos arba pareiškėjas ar jo sutuoktinis yra gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą.

Taip pat kriterijai numato pirmenybę tiems, kurie ilgiau negu vienus metus yra registruoti kaimo vietovėje arba, jeigu pareiškėjui yra iki 40 metų amžiaus, arba daugiau negu 54 metai, taip pat, jeigu pareiškėja - moteris.

„Įvertinsime, kuriuo keliu reikėtų eiti. (...) Reikia suprasti, kad į ministeriją atėjo nauja vadovybe, kuri turi įvertinti (planuojamus pokyčius pašte - BNS), tam reikia skirti laiko“, - pirmadienį po susitikimo su konservatorių frakcijos atstovais Seime žurnalistams sakė R.Masiulis, kuris teigė dar negalintis pasakyti, kiek kainuos reforma.

Pasak jo, ministerija dėl resursų trūkumo kol kas nėra išsamiai išnagrinėjusi žadamos reformos: „Man pačiam dar nėra pristatyta, domėjosi tik viceministras“.

„Įvertinus tai, kokios kitos reformos yra mūsų ministerijoje - geležinkelių, kelių reformos, žymiai stambesnių įmonių, kur reikia tvarkyti, stabdyti korupciją, valdyti situaciją, kai kur ir nacionalinį saugumą užtikrinti tai šita reforma nėra pirmoji, kurią same numatę daryti“, - sakė R.Masiulis.

Ministras akcentavo, kad ankstesnės valdžios suplanuota pertvarka jau prasidėjusi - pradėti keli bandomieji projektai, kurie R.Masiulio teigimu, nebus stabdomi. 

„Tie pilotiniai projektai yra tik keliose savivaldybėse, pamatysime rezultatus, tai analizei pasitarnaus“, - teigė R.Masiulis. Anot jo, dar per anksti pasakyti, ar reikalingi pašto skyriai kaimuose.

Tuo tarpu ,,Lietuvos pašto" vadovė Lina Minderienė tikino, kad dar nenuspręsta, kokiuose rajonuose bus bandoma pradėti dirbti pagal tą tvarką, kokią buvo sugalvojęs paštas.

„Nuspręsime galbūt po mėnesio ar viename ar keliuose (rajonuose - BNS)“, - teigė L.Minderienė.

,,Lietuvos paštas" buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus paštus. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 - kaimo vietovėse.

Ministras: pertvarka nėra prioritetinė

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, jog ministerijos valdomo ,,Lietuvos pašto" skyrių pertvarka, uždarant apie 350 skyrių kaimuose, nėra prioritetinė, todėl nereikia skubėti jos įgyvendinti.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad šią pertvarką pradėjo buvusi Vyriausybė. Mūsų politinei komandai dar tikrai reikės daugiau laiko įsigilinti į visus jos aspektus. Kita vertus, tai tikrai nėra pirmo svarbumo ar prioritetinė reforma“, - savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienį rašo R.Masiulis.

,,Lietuvos paštas" buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamus pašto skyrius. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Tačiau tokia reforma vasario pradžioje suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija, o vasario 9 dieną jog dėl jos stabdymo susitarė frakcijos seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susisiekimo viceministras Paulius Martinkus ir pašto vadove Lina Minderienė.

,,Lietuvos paštas" teigė, kad įgyvendinus reformą, pašto paslaugos kaimuose nebūtų naikinamos - senyvo amžiaus, atokiau gyvenantys, socialinę atskirtį išgyvenantys žmonės turėtų galimybę gauti visas jiems reikalingas paslaugas namuose.

,,Lietuvos pašto" tinklo direktorė Inga Dundulienė anksčiau teigė, kad pertvarka, kuri turėjo vykti palaipsniui - nuo pavasario iki rudens, suplanuota dėl demografinių ir socialinių iššūkių - regionuose mažėja klientų, dėl to paštininkai juos aptarnaudavo 2-4 valandas per dieną.

Premjeras Saulius Skvernelis vasario pradžioje teigė, jog pokyčiai turi vykti, o paštas turi teikti 21-ojo amžiaus paslaugas.

Portalas 15min.lt skelbė, kad, paštininkai  gyventojams paprastai atneša ne tik laiškus ir korespondenciją, tačiau ir nuperka prekių, jei kaime nėra parduotuvės. Pavyzdžiui, Tiltų kaimo Trakų rajone gyventojai piktinosi, kad ne vietiniai paštininkai pasiklysta, nesugeba nuvykti nuo vieno kaimo iki kito.