Pirmąją parodymo dieną sausakimšoje salėje kelis šimtus vaikų taip įtraukė profesionalūs šokėjai, dainininkai ir liaudies instrumentų ansamblis, kad šie iki paskutinės akimirkos negalėjo atitraukti akių. Spektaklio režisierius Jonas Gricius tikina, kad tikslas ir buvo būtent toks – sutelkti mažamečių dėmesį bent 40-čiai minučių, kad jie net neprisimintų kišenėje turį telefoną. Kad tai pavyko, stebisi ir auklėtinius į pastatymą atlydėjusios mokytojos, rašoma pranešime spaudai.

„Buvo sunku patikėti, kaip įtraukia šis spektaklis. Net suaugusieji žiūri išpūtę akis, ką jau kalbėti apie mažamečius. Visas siužetas čia taip sudėliotas, kad labai daug visokių siurprizų ir netikėtumų. Visi jie švelnūs, neperspausti, keliantys geras emocijas. Seniai nemačiau tokių įsitraukusių vaikų“, – susižavėjusi įspūdžiais dalijosi drauge su vaikais spektaklį stebėjusiu mokytoja Elena.

Mokytojai šis spektaklis – vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kas yra kokybiška, skoninga pramoga vaikui. Suaugusiam dalyvauti šiame spektaklyje – taip pat ne mažesnė atrakcija.

Mūsų tikslas ir buvo toks – kaip įmanoma ilgiau išlaikyti dėmesį.

„Buvo momentų, kai net sugraudino tas vaizdas, kaip visi vaikai susitelkę stebi kiekvieną atlikėjų judesį ir kiek džiaugsmo bei pasigėrėjimo jiems visa tai teikia“, – atviravo mokytoja.

Pasiteiravus režisieriaus J. Griciaus, kas taip įtraukia vaikus viso spektaklio metu, jis sako esąs įsitikinęs, kad paprastai ir suprantamai vaidinantys profesionalai. Tuomet esą įsitraukia ir mėgaujasi vaikai.

„Vaikai iš pradžių labai įsitraukia ir seka siužetą, dalyvauja. Yra momentų, kai dėmesys nukreipiamas į Kalėdų senelį, vėliau – į orkestrą, dar vėliau į chorą ir puikiai savo darbą atliekančius artistus profesionalus. Mūsų tikslas ir buvo toks – kaip įmanoma ilgiau išlaikyti dėmesį“, – pasakojo J. Gricius.

Jo teigimu, prieš einant žiūrėti „Kaip katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“ geriausia yra neturėti jokių lūkesčių.

„O jau čia ir sužaidžia visas „Lietuvos“ ansamblis. Solistai, orkestras, gyva muzika, choras, šokėjai. Žaidžia labai daug dalykų, kurių, vaikai galbūt tuo metu dar ne visai supranta, bet supras vėliau. Spektaklyje kalbame apie bendruomeniškumą ir draugystę, bendravimą vaikams priimtina forma“, –pasakojo režisierius.

Tiesa, spektaklio pabaigoje į salę atvyksta ir Kalėdų senelis, jo įvaizdis – nestandartinis. Jis nevilki ryškių raudonų drabužių, neturi kitų aksesuarų, kuriuos daugelis įpratę matyti.

„Senelį vadiname Kalėda. Galbūt tai, kad jis pasipuošęs baltais drabužiais, tik dar labiau nustebina. Mūsų Kalėda yra lietuviškas, kalba lietuviškai, nesako „Ho ho ho“, kaip dabar įprasta“, – kalbėjo režisierius.

Paklaustas, kokie yra patys svarbiausi komponentai, siekiant pastatyti sėkmingą kalėdinį spektaklį vaikams, režisierius įvardijo tempą ir nuotaiką, idėją ir spalvas.

„Profesionalumas yra ne mažiau svarbus, o ansamblyje „Lietuva“ – vien profesionalai. Visi jie vaidina spektakliuose, kurie techniškai nėra lengvi. Didžiausi laurai dėl sėkmingo spektaklio „Kaip katinėlis ir gaidelis Kalėdų ieškojo“ tenka visam „Lietuvos“ ansambliui, visiems jo nariams“, - įsitikinęs režisierius.