Negadinkite malonumo
Dažnai jau pramokusiems skaityti vaikams tėvai siūlo jiems patiems atrodančias vertingas knygas, o mažieji linkę rinktis kitokias. Mokytoja V. Malinauskienė sako dažnai pastebinti, kad tėvai neretai bando vaikui būtinai įsiūlyti solidžiai atrodančią storą knygą.
„Svarbu, kad vaikas pats norėtų skaityti – tad tegul renkasi jam patinkančią knygelę, nesvarbu, ar ji plona (o kada gi tokias skaityti, jei ne vaikystėje?), su daugiau paveikslėlių ar net komiksus. Ir tegul išsirinktą knygelę skaito savarankiškai, nes perdėta tėvų kontrolė, kai užduodama per dieną ar per atostogas būtinai perskaityti tam tikrą skaičių puslapių, dažną tik atgraso nuo skaitymo. Juk puslapių skaičius nėra rodiklis: vienas knygas galima perskaityti greičiau, o kitos prašosi atidesnio ir lėtesnio skaitymo. Vaikams siūlome užsirašyti perskaitytų knygų pavadinimus ir jų autorius, tokie knygų sąrašai naudingi ir suaugusiesiems“, – pataria mokytoja.
Ji pabrėžia, kad labai svarbu, jog laikas su knyga vaikams sietųsi su malonumu, o ne prievarta, todėl labai svarbu rasti pirmą vaikui patikusią knygelę.
„Net jei sūnus ar dukra vis kartoja, kad ir ši neįdomi, ir kita netraukia, verta turėti kantrybės sudominti vaiką skirtingais autoriais. Iš patirties galiu pasakyti, kad berniukai, kuriems sunku ką nors įsiūlyti, dažnai susižavi vokiečių rašytojo Otfriedo Preusslerio knygeliės vaikams, daugumai pradinukų patinka Jeff Kinney knygų serija „Nevykėlio dienoraštis“. Ne mažiau svarbu išgirsti jaunojo skaitytojo įspūdžius apie jo skaitomą knygą – tai įprasta mokykloje, bet būtų naudinga ir namuose“, – paaiškina pradinukų mokytoja.
Perdėta tėvų kontrolė, kai užduodama per dieną ar per atostogas būtinai perskaityti tam tikrą skaičių puslapių, dažną tik atgraso nuo skaitymo.
Skaityti vaikams nuo mažens
Daugelis tėvų varto knygeles su ikimokyklinukais, jiems skaito prieš miegą, tačiau, išmokus vaikui savarankiškai skaityti, to nebedaro. V. Malinauskienė sako, kad, kai kurių specialistų teigimu, naudinga skaityti ir didesniems vaikams – net ir paaugliams iki keturiolikos metų.
„Taip vaikas ugdo klausymosi gebėjimus, išmoksta sutelkti dėmesį į detales, be to, taip gerėja jo dėmesio koncentracija, kurios jaunajai kartai trūksta vis labiau. Be to, mama ar tėtis intonacija gali papildomai perteikti teksto emocijas. Klausantis atsipalaiduojama, vaikas įsivaizduoja tai, ką išgirsta. Iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad jie mėgsta klausytis Vytautės Žilinskaitės „Nebijokė“, patinka Katarzynos Ryrych „Varnalėšų laukas“. Net jei visai neturite laiko, keliolika minučių skaitymo prieš vaiko miegą gali virsti maloniu ritualu, kurį jis prisimins visą gyvenimą. Aišku, svarbus ir tėvų pavyzdys: jei vaikas juos mato skaitančius, jei namuose kalbama apie knygas, jei einama į knygynus ar bibliotekas, skaitymas augančiam vaikui ima asocijuotis su smagia laisvalaikio veikla“, – sako V. Malinauskienė.
Skaitymo reikšmė – neginčijama
Pasak mokytojos V. Malinauskienės, skaitymas yra išugdomas įprotis, tad, jei vaikas nerodo didelės meilės knygoms, reikia turėti kantrybės.
„Pirmokams ar antrokams, kurie mokosi skaityti, mes, mokytojos, sugalvojame įvairių skatinimo priemonių: vaikai už perskaitytas knygeles renka lipdukus, trimestro pabaigoje būna premijuojami išvykomis į kiną. Tad pagirti ir paskatinti besimokantį skaityti vaiką daug svarbiau, nei baksnoti į jo klaidas ir lyginti su kitais, kurie galbūt skaito geriau. Kaip mėgstu sakyti – kiekviena gėlė pražysta jai skirtu laiku, tad vieni vaikai mokosi greičiau, kiti – lėčiau“, – pasakoja pedagogė.
Trečiokai ir ketvirtokai skaitydami jau mokosi ir taisyklingai rašyti, nes pastebi skyrybos ženklus, mato taisyklingai užrašytus žodžius, atkreipia dėmesį į stilių – taip ugdomas kalbos jausmas.
„Taisyklingai rašyti būtina bet kurios specialybės žmogui – juk darbe gavę laišką su klaidomis, iškart susidarome nekokią nuomonę apie jį atsiuntusį žmogų. Knygos mus taip pat lydi nuo mažens – visą gyvenimą, tad verta padėti vaikams pajusti tikrąjį skaitymo malonumą“, – įsitikinusi pradinių klasių mokytoja.
