Apie šį Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimą LNK pasakojo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

– Ar vairuotojai, besinaudojantys mobiliuoju telefonu, yra didelė problema? Kokie yra šių metų skaičiai ir ką pastebėjote praėjusiais metais? Ar džiugina matomos tendencijos?

– Tendencijos mūsų nedžiugina, kaip turbūt ir kiekvieno eismo dalyvio, kuris mato, kaip mūsų vairuotojai mėgsta rankomis naudotis mobiliaisiais įrenginiais – naršyti, kalbėtis telefonu. Kelių policija šiemet per dešimt mėnesių nustatė 37 tūkst. tokių pažeidimų. Pernai tokių pažeidimų buvo 10 tūkst. mažiau. Tai rodo, kad tai yra problema, kurią turime susitelkus spręsti visi. 

– Kodėl taip yra? Ar vairuotojai labiau mėgsta naudotis mobiliaisiais telefonais ar dažniau pradėjote tikrinti? Kokių priemonių ėmėtės prieš tokius pažeidimus?

– Iš tikrųjų, prieš tai kurį laiką tokie pažeidimai vairuotojų buvo vertinami kaip turintys mažai reikšmės eismo saugumui. Mes visą laiką deklaravome, kad tai yra tikrai pavojingas elgesys ir nevaldant automobilio, naršant telefone, nedalyvaujant eisme, realus pavojus kyla iškart. Nekalbame apie sekundės dalį, sekundę, kalbame apie minutę, nes gal tiek žmogus ir naršo telefone. Mūsų sustiprintos priemonės davė rezultatą ir tai keičiasi. Tačiau tas įprotis išlieka ir manome, kad šios tendencijos didėja. 

– Kokios yra papildomos priemonės, kurių ėmėtės? 

– Tos pačios papildomos priemonės – neviešas policijos pareigūnų patruliavimas nežymėtais policijos automobiliais, dalyvavimas sraute fiksuojant naudojantis fotoaparatais, kuomet laukdami užsidegančio žalios šviesos šviesoforo signalo vairuotojai naudojasi mobiliuoju telefonu. Žmonės tiek įsidrąsinę ir įnikę į tuos telefonus, kad nebestebi aplinkos, o tai tikrai yra realus pavojus eismo saugumui.

– Ar daug tokių sankryžų, kur vairuotojai, belaukdami žalio šviesoforo signalo, gali būti nufotografuoti?

– Iš tikrųjų, labai daug. Kiekviena sankryža gali būti tokia, kur policijos pareigūnas, vėlgi iš nežymėto automobilio arba eidamas pėsčiomis, tokius pažeidimus fiksuoja. Ir praėjus tam tikram laikotarpiui – dienai ar dviem – asmuo gauna pranešimą apie užfiksuotą KET pažeidimą ir būtent naudojimąsi rankomis telefonu arba įrenginiu. Ir susilaukia atsakomybės.

– Ar galite pakartoti trumpą abėcėlę – už ką vairuotojas gali būti nubaustas?

– Jeigu vairuodamas, dalyvaudamas eisme, vairuotojas į rankas paima mobilųjį įrenginį, tai jau yra pažeidimas. Jis rankomis naudojasi tuo įrenginiu.

– Į navigaciją žvilgčioti galima?

– Į navigaciją žiūrėti galima, jeigu tai yra automobilio įrenginys. Liesti jos KET nedraudžia. Tačiau mobilaus įrenginio – telefono, planšetinio kompiuterio, ar kompiuterio –  liesti negalima. Už tai numatyta atsakomybė.

– Kokį vaidmenį gali atlikti keleivis?

– Esame įsitikinę, kad mes Lietuvoje esame labai tolerantiški. Labai toleruojame KET pažeidimus. Būnant keleivio pozicijoje, pamačius, kad vairuotojas ima į rankas telefoną rašyti žinutę, skambinti ar naršyti, turėtume įspėti, nes jis pirmiausia rizikuoja savo ir mūsų gyvybe ir sveikata. Įnikęs į telefoną toks vairuotojas eisme nedalyvauja ir pasikeitus situacijai, atsiradus pėsčiajam ar kitai kliūčiai, gali įvykti eismo nelaimė.

– Keleivis gali paimti telefoną ir pats pakelti telefono ragelį. Kokiu atveju už naudojimąsi telefonu galima netekti vairuotojo pažymėjimo?

– Įstatymų leidėjas numato, kad antrą kartą užfiksavus tokį pažeidimą, vairuotojo pažymėjimas gali būti atimtas trims mėnesiams.

– Jeigu lyginsime vairuotoją, kuris vairuoja išgėręs, ir tą, kuris naudojasi savo telefonu ir žiūri į jo ekraną, ar jie daugmaž panašiai yra pavojingi kitiems eismo dalyviams?

– Neblaivus vairuotojas yra potencialus pavojus, potencialus žudikas ir sužalotojas, kuris reaguoja neadekvačiai, ir jo sukelta rizika yra gerokai didesnė. Bet tikrai negalime sumažinti rizikos, kai vairuotojas įnikęs, naršo telefonu, spaudo jį ir nedalyvauja eisme ir nemato, kas darosi eisme. Tiek vienu, tiek kitu atveju transporto priemonė nėra valdoma tinkamai.