Operatorės „P&O Ferries“ valdomas keltas „The Pride of Kent“ Kalė prieplaukoje prisišvartavo 7 val. 15 min. Grinvičo laiku (9 val. 15 min. Lietuvos laiku), praėjus kelioms valandoms po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš muitų sąjungos ir bendrosios rinkos, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui po „Brexito“.

Tai buvo pirmasis keltas, atplaukęs į Kalė iš Britanijos po Naujųjų metų sutiktuvių.

Pagal vadinamąsias išmaniųjų sienų taisykles, kurias Prancūzijos institucijos įgyvendino siekdamos sumažinti eiles, vežėjai iš anksto turi nusiųsti informaciją apie savo krovinius ir išvažiuoja su visu eismo srautu arba būna pakviečiami tolesniems patikrinimams.

Iš 36 sunkvežimių, išriedėjusių iš kelto „The Pride of Kent“, atvykusio iš Didžiosios Britanijos Doverio uosto, trims buvo liepta sustoti atlikti papildomus patikrinimus, pranešė AFP korespondentas.

Kalė uosto vadovas Jeanas-Marcas Puissesseau (Žanas Markas Piuseso) ketvirtadienį pareiškė, kad pareigūnai nesijaudina dėl naujos tvarkos, nes buvo atlikti reikalingi mokymai, o į infrastruktūrą investuota 13 mln. eurų.

Maždaug 70 proc. prekybos tarp Didžiosios Britanijos ir ES vyksta per Prancūzijos Kalė ir Diunkerko uostus. Vidutiniškai per šiuos uostus keliauja 60 tūkst. keleivių ir 12 tūkst. sunkvežimių per parą.

Užkandę „Royal Oak“ alinėje Th. May rinkiminėje apygardoje Meidenhede, abu premjerai atvyko į Sandhersto karinę akademiją netoli Londono plataus masto derybų.

Prie akademijos, kurioje svečią pasitiko garbės sargyba ir nuskambėjo Prancūzijos himnas, buvo iškelta Prancūzijos vėliava.

Likus vos kelioms valandoms iki E. Macrono vizito Jungtinės Karalystės vyriausybė, prancūzų premjero prašymu, pažadėjo papildomai skirti 44,5 mln. svarų (50 mln. eurų) saugumo priemonėms aplink Kalė uostamiestį stiprinti.

Pinigai skiriami tvoroms, saugumo kameroms ir susekimo technologijoms Prancūzijos šiaurėje esančiame Kalė mieste ir kitose vietose palei Lamanšo sąsiaurį, iš ten migrantai nuolat bando keltais ar traukiniais pasiekti Britanijos krantus.

Nors šios abi šalys glaudžiai bendradarbiauja daugelyje sričių, taip pat ir gynyboje ir žvalgyboje, tačiau nesutarimai migrantų klausimais kėlė įtampą jų santykiuose.

Britanija pagal abiejų šalių susitarimą dėl sienos, dabar svarstomą iš naujo ir ketinamą pasirašyti ketvirtadienį, jau sumokėjo daugiau kaip 100 mln. svarų (113 mln. eurų).

Atsakydama Prancūzija taip pat metė diplomatinę kortą ir pažadėjo Britanijai paskolinti garsųjį Bajė gobeleną (Bayeux Tapestry).

Th. May trečiadienį „labai reikšmingu“ pavadino sprendimą laikinai į Londoną perkelti 941 metų senumo gobeleną, kuriame vaizduojamas normanų Anglijos užkariavimas 1066 metais.

Pasak premjerės biuro Dauningo gatvėje, šis viršūnių susitikimas suteiks galimybę „palaikyti mūsų bendrus planus ir ambicijas bei pademonstruoti mūsų glaudžius ryšius“.

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lyderiai susitikime taip pat sieks plėsti bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje, Londonui bandant stiprinti ryšius prieš kitų metų kovą numatomą išstojimą iš Europos Sąjungos 2019 metų kovą.

„Le Stitch-up!“

Sandherste vyksiančiame 35-ajame Britanijos ir Prancūzijos viršūnių susitikime daug dėmesio turėtų būti skirta opiam imigracijos klausimui.

Kalė vis dar stovyklauja šimtai žmonių, puoselėjančių viltį pasislėpti į Britaniją važiuojančiuose sunkvežimiuose.

Pasak Britanijos vyriausybės atstovo, prie papildomo finansavimo Th. May dar turėtų pridėti sutikimą priimti daugiau Kalė įstrigusių nepilnamečių pabėgėlių.

Britanija ir Prancūzija šiuo metu vadovaujasi prieš 15 metų sudaryta Le Tukė sutartimi. Joje numatyta bendra Prancūzijos ir Šengeno zonai nepriklausančios Britanijos uostų kontrolė, siekiant atgrasinti į šią šalį plūstančius nelegalius migrantus.

Ketvirtadienio viršūnių sutikime bus pasirašyta nauja, 2003 metų susitarimą papildanti sutartis, sakė prancūzų pareigūnai.

Britų spauda kritiškai sureagavo į 44,5 mln. svarų skyrimą saugumo užtikrinimui Kalė. Dešinės pakraipos laikraštis „Daily Mail“ pavadino Bajė gobeleno skolinimą „saldikliu“, o susitarimą dėl Kalė – „Le Stitch up“ (tyčiniu pakišimu/spąstais).

E. Macronas ketvirtadienį turėtų patvirtinti, kad Prancūzija iš esmės sutinka paskolinti senąjį beveik tūkstančio metų gobeleną.

Bulvarinis laikraštis „The Sun“ sukūrė savo „Bye-EU Tapestry“ („Viso gero EU“ gobeleną), kuriame pavaizdavo Britanijos pergalingą pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir kurio angliškas pavadinimas priminė anglišką garsiojo gobeleno pavadinimą (Bayeux Tapestry).

Nors „Brexit“ klausimas dominuoja politinėse diskusijose Londone, jis nėra oficialiai įtrauktas į susitikimo darbotvarkę, tačiau gali iškilti aptariant kitus klausimus, sakė vienas britų pareigūnas.

Kova su džihadistais

Britų ministrė pirmininkė taip pat turėtų įsipareigoti nusiųsti į Malį Karališkųjų oro pajėgų (RAF) sraigtasparnių, kurie dalyvautų svarbioje Prancūzijos kovos su terorizmu operacijoje.

Trijų RAF sraigtasparnių „Chinook“ dislokavimas teiktų logistinę paramą prancūzų kariams, kovojantiems su džihadistais Afrikos Sachelio regione; ir tai yra dalis karinių ir kovos su terorizmu pastangų, kurias šiame regione deda Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga.

Tokia britų parama yra ypač svarbi Prancūzijai ir gali žymėti ilgalaikių įsipareigojimų regione pradžią.

„Pastarojo meto teroristinės atakos visoje Europoje akcentuoja tarptautinio iššūkio, su kuriuo susiduriame užtikrindami savo piliečių saugumą, mastą“, – sakė Britanijos vyriausybės atstovas.

Prancūzija mainais sutiko 2019 metais skirti karių britų vadovaujamai NATO kovos grupei Estijoje, kurioje pernai abu lyderiai drauge apsilankė.

Per viršūnių susitikimą E. Macronas ir Th. May aptars ir bendras pastangas kovoti su ekstremizmu internete, siekiant „užtikrinti, kad teroristai ir nusikaltėliai negalėtų naudotis internetu kaip saugia erdve “, nurodė atstovas.

Britanija taip pat turėtų skirti 50 mln. svarų (56,5 mln. eurų) papildomą pagalbą nuo epidemijų, gamtinių katastrofų ir konfliktų nukentėjusiems žmonėms Malyje, Nigeryje, Čade, Šiaurės Kamerūne, Burkina Fase ir Mauritanijoje.

Prancūzijos šiaurinėje pakrantėje įsikūrusios stovyklos iškeldinimo operacija truko 10 dienų. Joje varganomis sąlygomis gyveno daugiau nei 6 tūkst. migrantų – daugiausiai iš Afganistano, Sudano ir Eritrėjos.

„Šį rytą mes baigėme užduotį aprūpinti migrantus pastoge“, – paskelbė aukšto rango Kalė pareigūnas Vincentas Bertonas (Vinsentas Bertonas).

Ketvirtadienį išvežtos šeimos ir vaikai buvo apsistoję vienos nevyriausybinės organizacijos vadovaujamame centre prie lūšnų ir palapinių stovyklos, kuri buvo išardyta praėjusią savaitę, kai ją paliko migrantai.

Dauguma prieglobsčio prašytojų įveikė tūkstančius mylių, kad pasiektų Kalė, tikėdamiesi nelegaliai kirsti Lamanšo sąsiaurį ir patekti į Didžiąją Britaniją.

Spaudžiami Prancūzijos pareigūnų jie sutiko su jiems siūloma lova ir galimybe gauti prieglobstį Prancūzijoje, vengdami deportavimo į savo šalį.

Trečiadienį daugiau nei 1600 į Kalė be suaugusiųjų atvykusių nepilnamečių, kurie savaitei buvo perkelti į laivų konteinerių parką, buvo išmėtyti po pabėgėlių centrus kitose Prancūzijos dalyse, kur lauks pranešimo, ar jiems bus leista išvykti į Didžiąją Britaniją.

Nuo spalio vidurio Didžioji Britanija iš „Džiunglių“ priėmė daugiau nei 300 vaikų ir pažadėjo priimti dar šimtus.

Ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) sakė, kad „labai didžiuojasi“, jog vieno didžiausių lūšnynų Vakarų Europoje iškeldinimo operacija praėjo taikiai.

Stovyklos ardymo darbai buvo baigti pirmadienį vakare.

Pasak M.Vallso, „Džiunglių“ stovykla, kuri tapo vienu ryškiausių įrodymų, kad Europa nesugeba susidoroti su didžiausiu ją užplūdusiu migrantų srautu po Antrojo pasaulinio karo, pakenkė Prancūzijos reputacijai.

„Ji kūrė tokį Prancūzijos įvaizdį, kurio aš nenoriu matyti – vyrai, moterys ir vaikai gyveno apgailėtinomis sąlygomis“, – kalbėjo premjeras.

Tačiau mažiau nei už 300 kilometrų į Kalė maždaug 2 tūkst. migrantų gyvena panašiomis sąlygomis Paryžiaus gatvėse.

Pareigūnai turėtų greitai išvalyti po geležinkelio tinklu įsikūrusią pabėgėlių stovyklą Prancūzijos sostinės šiaurės rytiniame Stalingrado rajone.

Prancūzijos pareigūnai mėgina iškeldinti Kalė uoste stovyklą įsikūrusius migrantus. Tūkstančiai čia esančių žmonių toliau įvairiausiais būdais bando pasiekti Didžiąją Britaniją.

Nuo savaitės pradžios Prancūzijos imigracijos ir integracijos tarnybos darbuotojai stengiasi įtikinti vadinamųjų Kalė džiunglių migrantus palikti pietinę stovyklavietės zoną. Norima iškeldinti nuo 800 iki 1 000 asmenų.

Jiems siūloma persikelti į netoliese įkurtą gyventi pritaikytų krovininių konteinerių stovyklą arba į beveik šimtą Prancūzijoje esančių migrantų priėmimo centrų.

Tačiau daug šių žmonių nori likti Kalė – jie tikisi iš čia nusigauti į Angliją. Laiko apsispręsti – iki sekmadienio vakaro.

Kitą savaitę gali prasidėti priverstinis pabėgėlių iškeldinimas.

Prancūzijos savivaldybių tarnyba penktadienį pareiškė ketinanti perkelti iki tūkstančio migrantų iš liūdnai pagarsėjusios vadinamosios "Džiunglių" stovyklos, esančios netoli Kalė uosto.

„Jau laikas kraustytis, niekas neturi gyventi pietinėje stovyklos dalyje; visi turės iš šios sekcijos išsikelti“, – sakė šalies vyriausybės atstovė regione Fabienne Buccio (Fabjen Buksijo), pasak kurios perkelti teks nuo 800 iki 1000 migrantų.

F.Buccio pažymėjo, kad pirmadienį migrantų bendruomenes aplankys vyriausybės atstovai ir „paaiškins“ jiems šiuos planus.

„Duosime jiems savaitę įsikurti jiems skirtose naujose vietose“, – pridūrė ji.

Pačių migrantų įsirengtoje laikinoje stovykloje yra prisiglaudę apie 4000 migrantų, daugiausia iš Šiaurės Afrikos ir Afganistano; iš ten jie, dažniausiai beviltiškai, stengiasi pasiekti Britaniją kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje.

„Mes niekada nenusigręšime nuo tų, kuriems reikia apsaugos“, – pirmadienį lankydamasis Prancūzijos šiauriniame Kalė uoste pareiškė Europos Komisijos pirmasis vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Jis taip pat sakė, kad Briuselis papildomai skirs 5 mln. eurų Prancūzijai, siekdamas jai padėti susitvarkyti su tūkstančiais į Didžiąją Britaniją ketinančių patekti migrantų ir pabėgėlių, gyvenančių vargingomis sąlygomis Kalė apylinkėse.

Kartu su eurokomisaru į uostą atvykęs šalies ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) pareiškė, kad tvarkytis su milžiniška migrantų banga dabar padeda per mažai ES šalių, ir iškėlė pasienio apsaugos pareigūnų dislokavimo prie ES išorinių sienų klausimą.

„Per daug šalių atsisako atlikti savo vaidmenį. Tai neatitinka Europos dvasios ir mes negalime su tuo taikstytis“, – sakė jis savo pareiškime Kalė uoste.

„Mes turime apmąstyti Europos sienų apsaugą, ypač krizės zonose, nes Šengenas yra ne tik vidinių sienų panaikinimas. Tai taip pat yra išorinių sienų stiprinimas“, – sakė jis, kalbėdamas apie laisvo judėjimo zoną.

ES išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“ turi pasienio apsaugos pareigūnų būrius, kurie paprastai dislokuojami tik laikinoms misijoms.

M.Vallsas pakartojo kelių ES lyderių raginimą sudaryti vadinamųjų „saugių“ šalių, kurių piliečiai negalėtų prašyti prieglobsčio ES, sąrašą.

Jis pabandė atkalbėti migrantus nuo ketinimų vykti į Kalė, pareikšdamas, kad prie uosto ir Eurotunelio saugumas yra „gerokai sustiprintas“.

„Atvykti į Kalė, reiškia atsidurti aklavietėje“, – sakė jis.

Briuselyje rugsėjo 14 dieną rengiamas ES vidaus reikalų ministrų susitikimas, kuriame bus siekiama „sustiprinti Europos atsaką“ į migrantų keliamą iššūkį.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fansua Holandas) penktadienį vakare telefonu aptarė migrantų krizės Kalė uoste padėtį su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu (Deividu Kameronu).

Prieš šį pokalbį F.Hollande'as sakė žurnalistams, kad dėl padėties šiame Lamanšo sąsiaurio uoste „atsakomybę turi prisiimti kiekvienas“, kai ši krizė pablogino anglų ir prancūzų santykius, virtusius karšta politine problema.

„Jie abu išreiškė susirūpinimą dėl kilusių iššūkių saugumui ir pakartojo pasiryžimą tęsti darbą kartu, kad nelegalios migracijos problemos būtų išspręstos“, – sakoma D.Camerono tarnybos pranešime.

D.Cameronas pažadėjo „daugiau užtvarų, daugiau išteklių, daugiau specialiųjų šunų“, kad visa tai padėtų Prancūzijos policijai. Taip britų premjeras kalbėjo po pasitarimo su vyriausybės nepaprastųjų situacijų komitetu COBRA ir perspėjo, kad krizė gali tęstis visą vasarą.

Vyriausybę kritikuojantieji tvirtina, kad tokių priemonių nepakanka; Transporto keliais asociacijos vyriausiasis pareigūnas Richardas Burnettas (Ričardas Bernetas) tvoras ir šunis pavadino tik „lipniais pleistrais“.

D.Cameronas buvo kritikuotas ir dėl prieštaringų, visą savaitę Britanijos žiniasklaidoje vyravusių komentarų apie krizę, o įpykę sunkvežimių vairuotojai užblokavo tunelį po Lamanšu iš Anglijos pusės.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė sustiprinusi šalies sienų saugumą, įskaitant uostų ir jos sienos kontrolės postų Prancūzijos teritorijoje apsaugą, reaguodama į Paryžiuje įvykdytą kruviną ataką prieš satyrinio dienraščio „Charlie Hebdo“ biurą.

Premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) atstovė sakė, kad papildomos saugumo priemonės nėra pagrįstos kokiais nors konkrečiais žvalgybos duomenimis ir kad neplanuojama padidinti šalyje saugumo parengties lygio, kuris jau dabar yra antras aukščiausias.

„Prevenciškai sustiprinome sienų saugumą, – atstovė sakė žurnalistams. – Pavyzdžiui, uostuose žmonės susidurs su dažnesnėmis automobilių ir sunkvežimių patikromis; šiek tiek dažniau bus skenuojami kroviniai. Jie taip pat matys pastebimai padidėjusį (saugumo pareigūnų) buvimą.“

Premjero atstovė pridūrė, kad saugumo priemonės, be kita ko, bus sustiprintos Britanijos patikros postuose Prancūzijos Kalė uoste ir traukinių „Eurostar“ terminale Paryžiuje.
Pasak jos, Britanija taip pasiuntė į Prancūziją policijos kovos su terorizmu ekspertų.

Prancūzijos šiaurinio Kalė uosto policija trečiadienį panaudojo ašarines dujas prieš imigrantus, kurie mėgino prasiveržti į krovininius automobilius ir juose keltu patekti į Britaniją, prieš tai akmenimis apmėtę saugumo pareigūnus.

Šis incidentas yra naujausias iš virtinės prieglobsčio prašytojų ir pareigūnų susirėmimų uoste, iš kurio keltais į Britaniją keliami kroviniai automobiliai.

Uosto valdžia siekia pažaboti bangą nelegalių migrantų, mėginančių per Lamanšą patekti į Didžiąją Britaniją. Migrantų nuomone, Britanijos politika yra palanki prieglobsčio ieškotojams, nepaisant pastaruoju metu įsigaliojusių daugybės saugumą ir kontrolę stiprinančių priemonių.

Pa de Kalė departamento, kuriame yra uostas, pareigūnai informavo, kad trečiadienio rytą prie uosto būriavosi maždaug 250 imigrantų. Vienas iš jų parkrito, mėgindamas patekti į sunkvežimį, ir susižeidė galvą.

Kai atvyko greitoji pagalba, turėjusi išvežti jį į ligoninę, didelė grupė migrantų puolė sustabdyti automobilį ir neleido jam išvažiuoti.

Po to imigrantai pabandė prakirpti vielinę tvorą ir patekti į teritoriją, kur prieš įvažiavimą į keltą yra tikrinami krovininiai automobiliai, ir akmenimis apmėtė policijos pareigūnus, kurie atsakė ašarinėmis dujomis, pranešė departamentas.
Tačiau ankstyvą popietę padėtis normalizavosi.