Vakar Kauną aplankė Trys karaliai Kasparas, Baltazaras ir Merkelis. Perėję Laisvės al. jie užsuko į Rotušės a., kur grojant folkloro ansambliams kvietė kauniečius atsisveikinti su Kalėdų šventėmis ir savo eglutėmis.

Rotušės a. miestiečiai sunešė savo namuose puoštas žaliaskares, kurios buvo išvežtos perdirbti. Tačiau gražiausia 2014 m. Lietuvos eglė aikštėje liko stovėti. Ja pasigrožėti bus galima iki vasario 2 d. – Grabnyčių.

Debesų eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė teigia, kad dabar didžiausias jos rūpestis – sugalvoti, kur dėti eglės konstrukcijas, kai ji bus išardyta.

"Visa plastiko danga bus perdirbta, o konstrukcijoms reikia didelių patalpų. Be abejo, angelai bus išsaugoti", – menininkė pasakojo, kad iš putplasčio padarytos angelų skulptūros iki šių metų pabaigos nutūps Kauno kultūros centre "Tautos namai". Jos bus restauruotos, padažytos ir galės miestą puošti per kitas Kalėdas.

Pasak J.Šmidtienės, visos šventės jai buvo darbadieniai. "Du mėnesius kas rytą eidavome, žiūrėdavome, ką reikia sutvarkyti", – pasak jos, nuostolių dėl vėtrų ar žmonių kaltės yra patyrusios visos eglės. Šiais metais eglę prižiūrėti buvo sudėtinga dėl jos aukščio – norint pasiekti reikėjo ilgų kopėčių ar bokštelio.

Žvelgdama atgal menininkė pripažino, kad vienintelis nepasiteisinęs jos sprendimas – iki pat žemės kabančios grandinėlės.

"Žmonės suvokė, kad tas virveles reikia tampyti norint kažką uždegti. Matyt, buvo neteisingai suprastas mano posakis: "Prisiliesti uždegant savo žvaigždę danguje." Todėl visi ir tampė, kol nutraukė. Tėvai taip pat neatsakingai elgėsi, nes leido vaikams net suptis ant grandinėlių. Antrą savaitę mes jas visai nutrumpinome", – pasakojo menininkė.

Gražiausios eglės titulą Kauno eglė pelno šeštus metus iš eilės – nuo tada, kai ją kurti pradėjo J.Šmidtienė. Paklausta, ar tai reiškia, kad ir kitais metais ji bus pagrindinės miesto eglės autorė, menininkė nusijuokė: "Kai manęs paklausia, ką ruošiu kitiems metams, atsakau: baikit keiktis."

Pasak jos, eglės autorystė reiškia pusę metų intensyvaus darbo ir galvos skausmo: "Man Kalėdos yra pats darbingiausias metas. Prasideda rugsėjį ir su visais sandėliavimo darbais baigiasi kovo mėnesį. Kitiems šventės, o aš visąlaik jaučiu įtampą – kad kas nesulaužytų, kad vėtra nenuniokotų."

Vis dėlto ji džiaugiasi, kad ir šiemet eglė išrinkta gražiausia Lietuvoje. "Nors Kauno patriotai labai aktyviai balsavo, bet sulaukėme ir daug simpatijų iš Vilniaus, iš įvairių menininkų, kurie ir sveikino, ir balsavo. Gavome nemažai laiškų ir iš užsienio. Vadinasi, žmonėms tikrai patiko ir buvo įdomu", – sakė kūrėja.

Kaunas tradiciškai užbaigė Kalėdų laikotarpį ir iškilmingai pasitiko Tris Karalius – Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Rytų išminčiai sveikino kauniečius ir miesto svečius, pranešę, kad jau baigėsi kalėdojimo, svečiavimosi ir linksmybių laikas.

Karalius lydėjo persirengėliai, nešini žibintais ir karališkomis dovanomis: auksu, smilkalais, mira. Eiseną mušamų būgnų ir kapelų muzikos fone vedė žvaigžde rankoje nešinas Angelas. O nuo jo netoliese sukinėjosi Giltinė.

Geros kloties linkėdami Trys Karaliai ir džiūgaujanti palyda linksminosi prie Kauno miesto savivaldybės, Istorinės prezidentūros, sveikino V.Kudirkos viešosios bibliotekos darbuotojus, mininčius 90 metų veiklos sukaktį, pakeliui į Rotušės aikštę stabtelėjo prie prakartėlės.

Senasis Krivis žmonėms, susirinkusiems prie debesų eglės, paskelbė, kad sugrįžo saulė ir prasidėjo Etnografinių regionų metai Lietuvoje. Kalėdotojus ir šventės dalyvius pasveikino miesto meras Andrius Kupčinskas. O Šeimininkas su Šeimininke ragino dainuoti ir šokti, priminė, kad jau metas kibti į naujų metų darbus, kvietė nupuošti Kalėdų egles. Vyko eglučių surinkimo akcija – miestiečiai atsisveikino su savo namų žaliaskarėmis.

Rotušės aikštėje koncertavo folkloro ansambliai ,,Žaisa“, ,,Kupolė“, „Bitula“, jiems talkino ,,Sodyba“, ,,Jotija“, ,,Ratilėlis“, ,,Brydė“, „Alda“, kapelos ,,Lankesa“, „Berželis“. Koncertą vainikavo šokio su ugnimi studija ,,Ugnies valdovai“, kurie parodė išskirtinę programą: liepsnojo saulės ir ugnies ženklai, sukosi degantys ratai, simbolizuodami šviesos sugrįžimą: tamsa traukiasi – dienos ilgėja.

Kauno tautinės kultūros centras nuoširdžiai dėkoja visiems, padėjusiems padovanoti miestui šventę „Trys karaliai atkeliavo – visas svietas uždainavo“.

Šiandien stačiatikiams – Kūčios. Kauno stačiatikių Apreiškimo parapijos tikintieji antradienį susirinko į pamaldas Apreiškimo Švč. Dievo Motinai sobore, po kurių susės prie šventinio stalo ir dalinsis tradiciniu patiekalu iš grūdų. Rytoj, sulaukę Kristaus gimimo, stačiatikiai baigs pasninką.

Kūčios stačiatikiams – gana griežta diena. Vadovaujantis tradicijomis, žmonės visai nevalgo iki patekės Vakarinė žvaigždė. Laikoma, kad ji pateka po vakarinių pamaldų.  Tuomet sėdama prie tradicinio šventinio stalo. Per Kūčias patiekalai galimi tik iš augalinių produktų, negalima valgyti net žuvies, kaip priimta pas katalikus.

Pagrindinis patiekalas – iš virtų kviečių grūdų ir medaus. Kartais kviečiai pakeičiami ryžiais, papildomai įdedama aguonų, razinų, riešutų. Vieni šį patiekalą vadina „kutja“, kiti – „sočivo“. Ant provoslaviško stalo taip pat galima pamatyti 12 pateikalų, kūčiukų.

Kūčiomis stačiatikiai užbaigia 40 dienų trukusį pasninką. 

Stačiatikiai vadovaujasi senuoju Julijaus kalendoriumi, todėl jų didžiausių žiemos švenčių data skiriasi nuo katalikų Bažnyčios. Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje bei Balkanų regione, kur vyrauja stačiatikybė, Kristaus gimimas švenčiamas sausio 7-ąją.

Uostamiesčio Teatro aikštėje stovinti kalėdinė eglė bus išmontuota kitą savaitę. Nukabinti visus miesto papuošimus reikės daugiau laiko. Numatoma, kad šie darbai truks kelias savaites.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Nachčiunovos, pagal sutartį numatyta, kad šventinė miesto eglė gali būti išmontuota po sausio 10 d.

Po šios datos bus duotas nurodymas nukabinti ir miesto gatvių papuošimus.

Dar šventiškai pasidabinęs miestas pasitiks stačiatikių Kalėdas, kurios šiemet švenčiamos sausio 7-ąją, tačiau nesulauks Senųjų naujųjų metų – sausio 14-osios.

I.Nachčiunova pasakojo, kad šventinės eglutės nupuošimas ir išmontavimas paprastai trunka kelias dienas. Tikimasi, kad darbams nesutrukdys vėjas ar kiti gamtos pokštai.

„Šiemet eglutė buvo graži. Nusiskundimų iš klaipėdiečių nesulaukėme. Panašu, kad žmonėms ji patiko“, – komentavo pavaduotoja.

Apie 20 metrų aukščio dirbtinės miesto eglės puošyboje šiemet atsispindėjo povandeninis pasaulis. Medelio viršūnę puošė vėtrungė. Šiam simboliui uostamiestyje buvo skirti visi praėję metai.

Eglutės nuoma šiemet atsiėjo 77 tūkst. litų. Apie 17 tūkst. litų brangiau nei praėjusiais metais.

Nukabinti šventinius miesto gatvių papuošimus planuojama per 2–3 savaites. Jie kainavo 354 tūkst. – 30 tūkst. litų daugiau nei pernai, nes buvo atnaujinta dalis girliandų.

Tūriniais elementais šiemet buvo papuoštas 201 apšvietimo stulpas. Šviečiančios girliandos pakabintos ant 131 medžio. Dar 700 metrų jų buvo panaudota fasadų Teatro aikštėje ir kalėdinės prekybos namelių puošybai.

Tiltų gatvė, kaip ir pernai, sužibo šviečiančiomis dekoracijomis, primenančiomis jūros bangą. Jų panaudota 57. Turgaus gatvėje ant apšvietimo stulpų pakabintos eglutės – 38 vienetai.

M.Mažvydo alėja ir Pirmoji Melnragė buvo papuošta šviečiančiomis žvaigždutėmis, kurių yra 26.

Įmonės „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Algimantas Laurinavičius tvirtino, kad miesto papuošimai šiemet gerai atlaikė vėjus. Tik viena kita girlianda buvo nuplėšta.

„Tam įtakos turėjo ir faktas, kad dalis papuošimų buvo atnaujinta. Priešingu atveju nuostoliai būtų buvę kur kas didesni“, – teigė vadovas.

Šventinis laikotarpis kai kuriose įmonėse būna net toks ir džiugus – tvirtinami naujų metų biudžetai kartais reiškia ir naujus "karpymus". Tačiau įmonės bet kokiu atveju šiuo periodu turi parodyti darbuotojams, kad juos vertina.

Taip teigianti bendrovės "Personalo valdymo sistemos" direktorė Sonata Jasėnaitė tikisi, kad įmonės, kuriose sprendimai yra nuleidžiami iš viršaus, nesitariant su darbuotojais, – jau atgyvena, ir tokių yra likę labai nedaug.

– Metų pabaigoje įmonėse dažniausiai yra tvirtinami nauji biudžetai. Kokios įtakos tai gali turėti darbuotojams?

– Paprastai tai priklauso nuo įmonės politikos. Vienose įmonėse metų planai yra sudaromi kartu su darbuotojais, jie yra įtraukiami į planavimą, o kitose sprendimai yra nuleidžiami iš viršaus. Pastaruoju atveju žemesnės grandies darbuotojai, žinoma, patiria stresą: jie visuomet pamato, kad planai bus didesni, nei buvo praėjusiais metais. Natūrali reakcija būna tokia, kad tikrai nepavyks, tai neįmanoma. Dėl to šiuolaikiniais vadybos principais besivadovaujančios įmonės, priimdamos sprendimus, leidžia dalyvauti ir darbuotojams. Taip jie nepatiria streso ir būna motyvuoti pasiekti tuos planus.

– Ar naujas įmonių biudžetas dažnai reiškia ir naujus atleidimus?

– Šiuo metu, manau, tik išskirtiniai sektoriai planuoja mažinti darbuotojų skaičių. Pavyzdžiui, tos įmonės, kurios didžiąją dalį verslo vystė su Rusija. Įmonės, kurios dirba su eksportu į Vakarus, Skandinaviją, veikia Lietuvos rinkoje, dabar nesitraukia, o plečiasi.

– Kaip darbuotojas galėtų numatyti, kad jį palies naujų metų periodo pokyčiai?

– Per kelias dienas tai įžvelgti yra sudėtinga. Spręsti reikėtų pagal tai, ar darbovietė yra atvira, darbuotojai daug žino apie tikslus, strategiją, taktiką, ir jie tai žino visus metus. Tikiuosi, kad yra likę labai mažai senojo modelio įmonių, kuriose vadovas ateina ir pasako – nuo rytojaus tu ir tu atleistas.

– Naujų metų periodu įmanoma rasti naują darbą, o tokiu metu visai niekas neieško naujų darbuotojų?

– Įmonės ir šiuo periodu ieško darbuotojų, bet dažniausiai tai yra sprendimas, padarytas kiek anksčiau. Dabar ieškomi darbuotojai, kurie nuo sausio pradžios jau galėtų startuoti darbe. Žinoma, šiuo laiku, nuo gruodžio vidurio iki sausio antros savaitės, darbuotojų ieškoma mažiau. Be to, šiuo metu daugumai žmonių baigiasi atostogos.

– Verslininkams metų pabaigoje reikia užbaigti daug darbų. Kaip suplanuoti laiką, kad nepasitiktum naujų metų išsekęs?

– Manau, kad dienos po Kalėdų yra labai geros, kai vadovai viską gali puikiausiai susidėlioti: klientai neskambina, partneriai nebetrukdo. Tai ramus laikas, per kurį galima apmąstyti, susitvarkyti, užbaigti nepabaigtus darbus.

– Kiek svarbios tokiu periodu dovanos darbuotojams? Ar tai senų tradicijų reliktas, ar atvirkščiai – dovanėlės nesulaukęs darbuotojas turėtų sunerimti?

– Visos įmonės vienaip ar kitaip stengiasi atsidėkoti savo darbuotojams. Vieni organizuoja renginius, kiti – motyvacines keliones, dar kiti – dovanas, padėkas. Jeigu jau nekalbame apie premijas, tai bent kažkokia padėkos forma tikrai turi būti. Yra nemažai įmonių, kurios išmoka tryliktuosius atlyginimus. Jeigu tai yra sistema, ji ir turėtų išlikti. Jeigu tokia tradicija kažkuriais metais keičiasi, vadovas turėtų labai atvirai, argumentuotai pasakyti, kodėl tai vyksta. Kitaip darbuotojams tai sukels didelį nerimą, kodėl jie yra neįvertinti, galbūt juos norima parduoti. Kiekvienas darbuotojas laukia dovanos, įvertinimo. Kai kurios įmonės yra be galo kūrybiškos, pavyzdžiui, sukuria sveikinimo medžius, laimės šulinius. Netgi labai nedideles pajamas turinčiai įmonei galima labai paprastomis, daug pinigų nereikalaujančiomis priemonėmis pradžiuginti darbuotojus. Asmeniškas darbdavio kreipimasis į darbuotoją šiuo metu būtinas.

– Darbuotojai taip pat mėgsta įteikti dovanas vadovams, tačiau tikriausiai reikėtų tai daryti tik visai kompanijai, o ne asmeniškai?

– Be abejo, dovaną turi teikti kolektyvas. Vėlgi daug kas priklauso nuo vadovo tipo. Jeigu tai yra autokratinis vadovas, galioja kitokios taisykles, bet visais kitais atvejais tai būna kūrybinis darbas. Vadovams dovana neturi būti labai brangi, įpareigojanti. Tai turi būti kažkas, kas atspindi įmonės filosofiją, veiklos kryptį, sritį. Vadovus pradžiugina ne šaltos dovanos už kelis tūkstančius litų, o tai, kad apie jį buvo galvojama ruošiant kūrybišką dovaną.

Prieš pat gražiausias metų šventes finišavo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) antrasis ratas. Komandos turėjo laiko ne tik atsipūsti ir pasirengti antrai sezono pusei.

Pasak pranešimo, įdomiai ir skirtingai šventes pasitiko LMKL krepšininkės. Štai Vilniaus "Kibirkšties-VIČI" aukštaūgė Vita Žilinskaitė negalėjo galvoti vien apie šventes, kadangi jai reikėjo pabaigti rašyti sudėtingą rašto darbą.

Smagiai šventes sutiko Marijampolės "Sūduvos" atakų organizatorė Santa Okockytė, kuri ankstyvą gruodžio 23-osios rytą išvyko į Didžiąją Britaniją aplankyti savo draugų.
Itin smagiai laiką leido "Sūduvos" ir "Utenos" krepšininkės Ieva bei Monika Aleksaitės. Šios gimtuosiuose Puskelniuose čiuožinėjo tiesiai ant užšalusio ežero. Kita "Utenos" žaidėja Eglė Tarasevičiūtė po Kalėdų eglute rado daug dovanų ir jomis džiaugėsi kartu su savo širdies draugu, Šakių "Zanavyko" gynėju Pauliumi Malašausku.

Daugybė dovanų laukė ir Klaipėdos "Fortūnos" atstovės Linos Aglinskaitės bei Kauno "Aisčių-LSU-Paradis" lyderės Lauros Svarytės.

Kauno rajono "Hoptrans-Sirenų" krepšininkė ir direktorė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė šventes sutiko gausiame šeimos būryje, o jau antrą Kalėdų dieną liejo prakaitą sporto salėje. Su artimaisiais krepšininkė SPA malonumais mėgavosi ir Palangoje, o jai kompaniją palaikė dukrelė Daniela, kuriai tai buvo pirmoji išvyka.

Vilniaus "Jaunųjų talentų" žaidėja Agnė Bobinaitė šventes leido Kalėdų Senelio draugijoje, o "Fortūnos" gynėja Marina Solopova rado laiko ir žaidimams su šuniuku.

Ypatingą dovaną savo tėvui įteikė "Hoptrans-Sirenų" legionierė Ele-Riin Tammik. Estė padovanojo Barselonos "Barcelona" klubo marškinėlius, pažymėtus tryliktuoju numeriu su Šarūno Jasikevičiaus pavarde.

Moterų lygos klubai pažymėjo šventes ir komandos rate: "Utena" šeimyniškai leido vakarą vienoje iš Utenos kavinių, kur žaidėjos, treneriai ir ekipos personalas tarpusavyje keitėsi dovanomis, "Aistės-LSU-Paradis" žaidė boulingą, o "Sūduva" su rėmėjais ir partneriais turėjo kalėdinį vakarą.

"Toks vakaras jau tampa tradicija, kai aptariame nuveiktus darbus, padėkojame rėmėjams, žaidėjos apsikeitė dovanomis", - pasakojo "Sūduvos" direktorius Deivydas Jurkša, pažymėjęs, jog šventė priminė didelės šeimos vakaronę, kurioje dalyvavo apie 40 žmonių.

"Noriu palinkėti visiems, kad kiti metai būtų pergalingi. Linkiu mažiau traumų, problemų ir daugiau optimizmo bei pergalių", - linkėjo D.Jurkša.

LMKL krepšininkėms netrukus reikės pamiršti šventes, kadangi jau sausio 3-ąją tęsis intriguojantis ir nenuspėjamas 2014-2015 metų sezonas.

Metų sandūros šventė į pajūrio kurortus pritraukia vis daugiau lietuvių. Nors paprastai prieš pat Naujuosius metus kurortų viešbučiai būdavo užpildyti, šiemet vietų dar yra. Vis dėlto verslininkai nesiskundžia – pajūryje judesio netrūksta.

"Šiemet – kiek ramiau. Tačiau tikrai negalime sakyti, kad mums visai blogai", – patikino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narė Rūta Sakalauskienė.

Pašnekovė pasakojo, jog šiuo metu Palangos viešbučiuose dar yra laisvų vietų, tačiau jos po truputį graibstomos. Tikimasi, jog iki pat 2015-ųjų sutikimo šventės pradžios daugelis vietų bus rezervuotos.

Lietuvos pajūrio kurortus prieš pat Naujuosius paprastai šturmuoja daug užsienio turistų, tačiau pastebima, jog Ožkos metus pasitikti prie jūros planuoja vis daugiau lietuvių.

Tiesa, išryškėja ne tik ši tendencija. Jaučiamas ir atvykstančiųjų iš Rusijos mažėjimas.

Palangos turizmo informacijos centro vadybininkas Mindaugas Surblys taip pat patikino, jog kurortą užplūs atvažiuojantieji.

Jo teigimu, gruodžio 31-ąją kurorte rengiama gausybė koncertų įvairiose miesto vietose. Juos vidurnaktį vainikuos šventinis fejerverkas nuo Palangos tilto.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė patikino, jog kol kas sunku pasakyti, ar daug žmonių 2015-uosius pasitiks uostamiestyje.

Paskutinį šių metų pusvalandį Teatro aikštėje rengiamas naujametinis kariliono koncertas, kurį triukšmingai pabaigs vidurnaktį iššausiantis šventinis fejerverkas.

"Naujieji metai nebus ta šventė, kuri privilios daug turistų. Daugiau jų pritrauks kitų metų šventės", – neabejoja R.Savickienė.

Vis dėlto turistai jau dairosi į uostamiestį, planuodami ir kitų metų išvykas. Klaipėda labiausiai domina turistus iš Vokietijos, daugėja žmonių iš kaimyninių valstybių, Skandinavijos šalių, Šveicarijos, Austrijos.

Smagiai Naujuosius sutikti ruošiasi ir Neringos savivaldybė.

21 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre "Agila" kartu su atlikėju Andriu Ėrgliu koncertuosiantis orkestras pristatys programą "Apie meilę Naujųjų metų naktį".
Populiariosios muzikos mėgėjams 18 val. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro koncertų salėje organizuojamas grupės "Patruliai" koncertas.

Paskutiniąsias senųjų metų minutes gyventojai   skaičiuos ir prie šventinių eglių Nidoje bei Juodkrantėje.

Įspūdžių pritrūkę miestiečiai gali atrasti sau netikėtų reginių išsiruošę į artimiausių miestų centrines aikštes. Dienraštis siūlo pasižvalgyti, kaip centrines miesto dalis šiemet pasipuošė savivaldybės.

Stebina idėjomis

Uostamiesčio širdyje įsikūrusi eglė šiemet primena jūrą. Augalų ir žuvų motyvais išpuoštos eglės viršūnę vainikuoja stilizuota vėtrungė.

Dvidešimties metrų aukščio Klaipėdos eglę supa moksleivių rankomis gamintų vėtrungių ratas.

Uostamiesčio eglutės papuošimas kainavo 77 tūkst. litų. Tai specialaus karkaso konstrukcija, kuri suformuota iš dirbtinių eglės šakų. Papuošimų autoriai šiemet tikisi originalumu nurungti kitų didžiųjų miestų eglių tarpusavio varžytuves.

O štai Palangos kurorto lankytojus šiemet papuošta kalėdinė eglė stebina neįprasta savo forma. 12 metrų aukščio dirbtinėmis eglišakėmis kurorto meistrai suformavo Kalėdų Senelio skulptūrą.

Palangos eglutė išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir tuo, kad ji yra muzikuojanti – nustatytomis valandomis čia sklinda kalėdinės muzikos garsai, lydimi šviesos efektų.

J.Basanavičiaus gatvėje išsirikiavo visa kalėdinių eglučių alėja.

Stengėsi neišlaidauti

Gargžduose esanti kalėdinė eglutė, kaip įprasta, įsikūrė toje pačioje vietoje – centrinėje miesto aikštėje. Šiemet eglės ir miesto puošybai bei šventiniams fejerverkams savivaldybė išleido šiek tiek mažiau nei pernai – 49 tūkst. litų.

"Centrinė gatvė šiemet papuošta naujomis dekoracijomis – krentančiomis kalėdinėmis žvaigždėmis. Naujo šiemet nieko neturime, papuošimų tiek pat, kaip ir kiekvienais metais. Tačiau mūsų eglė, skirtingai nuo kitų miestų, yra natūrali ir kvepia mišku, o ne plastiku", – tikino Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis.

O štai Kretingos meras Juozas Mažeika tikino, kad šiemet savivaldybėje apsispręsta pinigų blizgučiams nemėtyti, o geriau sumokėti algas visiems biudžetininkams.

"Manau, yra kur kas geriau nelikti skoloje, o ir žmonėms bus linksmesnės šventės. Mes apsiėjome su ta pačia pinigų suma ir miestą papuošėme vos už 20 tūkst. litų", – tikino Kretingos meras.

Be tradiciškai miesto centrinėje aikštėje puošiamos eglutės, šiemet Kretingoje lankytojai kviečiami pasivaikščioti po pranciškonų vienuolyno prieigas.

"Papuošėme ir apšvietėme Lurdą, tai, manau, bus puikus akcentas. Daug jėgų įdėjo pranciškonų gimnazijos moksleiviai", – pasakojo meras.

Puošė žibuoklėmis

Priekuliškiai taip pat džiūgauja, kad šiemet jų miestelis šventėms ypač pasipuošė. Miesto centrinėje aikštėje esanti kalėdinė eglutė šiemet puošta netradiciniais burbulais, o 50 cm skersmens žydromis žibuoklėmis.

"Eglutės įžiebimo metu skambėjo pasaka apie našlaitėlę, žiemą išsiųstą piktos pamotės į mišką ieškoti žibučių. Todėl žibuoklės puošia eglutę. Prie miesto puošimo prisidėjo ir patys gyventojai. Turėjome 20 į vazonus įsodintų eglučių, apie 1,5 metro aukščio. Trylika eglučių puošė patys žmonės ar Priekulėje veikiančios įstaigos. Išėjo savotiška eglučių alėja", – pasakojo Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė.

Prie H.Šojaus dvaro Šilutėje taip pat įžiebta kalėdinių eglučių alėja. O štai pagrindiniu akcentu tapusi Kalėdų eglė mieste sušvito prie kultūros ir pramogų centro.

Neringos miestas šiemet taip pat turi naujų papuošimų idėjų. Miesto gatvių žibintus puošia šviečiančios briedžių figūros.

"Šiemet daugiau akcentų apšviečiant miestą, o Kalėdų eglutė išliko tokia pati. Tik šiemet mes ją išsirinkome iš kelių kandidačių, o gražiausia pripažinta miške prie Nidos augusi žaliaskarė", – pasakojo savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.

Sekmadienį sostinėje vykusio "Perskindol" Kalėdinio bėgimo pagrindinę distanciją laimėjo ilgų nuotolių bėgikas Valdas Dopolskas, tačiau šventės dalyvių veidai rodė, jog triumfavo visi.

Spaudžiant 9 laipsnių šaltukui prie trijų distancijų starto išsirikiavo beveik 2000 bėgimo mėgėjų, vilkinčių Kalėdų Senelių, pasakų veikėjų ar super herojų kostiumais.

Ypač publika palaikė du jaunus bėgikus, kurie 12 kilometrų distanciją įveikė nešdami papuoštą kalėdinę eglutę.

39-ąjį kartą vykusiame Kalėdiniame bėgime dalyvavo ir nei vieno bėgimo iki šiol nepraleidęs kūno kultūros mokytojas Vytautas Stanevičius. Vilnietis tradiciškai bėgo ilgiausią - 12 kilometrų distanciją.

Šioje distancijoje triumfavo Romo Sausaičio auklėtinis Valdas Dopolskas. Jis 12 kilometrų įveikė per 36 minutes ir 8 sekundes. Trimis sekundėmis nuo nugalėtojo atsiliko Darius Sadeckas (00:36:11). Trečias atbėgo Jonas Vytautas Gvildys (00:37:20).

"Tai buvo paskutinės mano varžybos šiais metais. Buvo šalta, o pabaigoje ir sunku, nes visus 12 kilometrų man į nugarą kvėpavo D.Sadeckas. Jaučiau, kad prieš finišą jis norėjo mane lenkti, tačiau jam to padaryti neleidau. Apibendrinant visus metus - jie buvo puikūs. Kol kas geriausi mano karjeroje, tačiau tikiuosi, kad 2015 metais dar labiau patobulėsiu,"- sakė V.Dopolskas.

Moterų 12 kilometrų bėgime greičiausia buvo Inga Kazlauskaitė (00:44:31). Antra liko Monika Vilčinskaitė (00:44:36), trečia atbėgo Loreta Bliujienė (00:45:44).

6 kilometrus greičiausiai bėgo svečias iš Baltarusijos Dmitrijus Dzerazenka (00:18:45). Antras finišavo Andrejus Jegorovas (00:18:56), trečias - Paulius Bieliūnas (00:19:05). Tarp moterų greičiausia buvo Lina Batulevičiūtė (00:22:50). Antra atbėgo Vesta Ambrazaitė (00:23:46), trečia - Agnė Šukytė (00:24:07).

Trumpiausioje - 3 kilometrų - distancijoje nugalėjo Modestas Dirsė (00:09:24). Jam ant kulnų lipo Darius Petkevičius (00:09:33) ir Vaidas Ulenskas (00:09:40). Greičiausiai tarp merginų 3 kilometrus įveikė Simona Janavičiūtė (00:11:22), Aina Jonaitė (00:11:58) ir Karolina Savko (00:12:17).

Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse šeštadienį vyko senovinė metų pabaigos šventė Kalėdų blukio deginimas.

Panevėžietis Jonas Sabeckas kartu su Lietuvos liaudies buities muziejumi subūrė liaudį į blukvilkio apeigas, kadangi tai prasminga mūsų prosenelių tradicija, kurią reikia atgaivinti ir puoselėti.

„Blukio vilkimo ir sudeginimo apeiga parodo kalėdinį virsmą – seno sunaikinimą ir naujo gimimą“, – aiškino J.Sabeckas.

Blukis – viso labo rąstigalis ar šiaip koks kelmas ar kaladė. Tačiau kaip simbolis jis turi ypatingą reikšmę – tai senieji metais su visomis per juos užgulusiomis bėdomis, vargais, pykčiais ir nuoskaudomis.

Štai į tokį rąstigalį, jį mušant lazda atidavus mūsų viduje užsigulėjusius neigiamus dalykus, tarsi išsivalome ir švarūs, ramūs, geri sutinkame naujuosius metus.

„Na ką, velkam tą blogį per kaimynus“, – šūktelėjo pagoniškais simboliais austu drabužiu vilkintis vyras.

Ir pasileido blukvilkiai – taip buvo vadinami šios apeitos dalyviai – iš miestelio centro Liaudies buities muziejuje per sodybas. Vieni vilko blukį, kiti taip velkamą dar pagaliais talžė atiduodami visą per metus susikaupusią tulžį.

„Joninės ir ši šventė yra du atskaitos taškai. Šaltį nugali karštis, ugnis viską sunaikina, o pelenai išsisklaido“, – prasmingą virsmą aiškino J.Sabeckas.

Apėję sodybas ir surinkę per metus susikaupusį blogį, blukvilkiai pakūrė atvilktą kelmą ir paleido jį ugnies liežuviams naikinti.

„Kad linksma, tai tikrai. Visą energiją su lazdyno lazdą daužydami kelmą palikome, o dabar krausimės naujos“, – juokėsi Viltė ir Edmundas.

Prie degančio blukio smaguriaudami karštą bulvienę su mėsa ir daržovėmis surinkusieji neslėpė apie tokią šventę negirdėję ir atvažiavę į Rumšiškių muziejų iš smalsumo.

„Labai džiaugiuosi, kad saugojamos tradicijos. Mūsų vaikai pamatė šventę ir kitaip praleido laiką“, – organizatorius gyrė Renata su šeima.

Moteris prisiminė ir prieš keletą metų muziejaus rengtą Saldaturgį. Esą štai tokių nekomercinių renginių labai pasigendanti.

Susirinkusieji sutiko, kad tas blogio varymas ir senosios tradicijos gaivinimas labai jau simboliškas, tačiau neatmetė, kad gali kiekvieno pasąmonę pakutenti.

„Širdies gilumoje kiekvienas turi sukaupęs kokių nors nuoskaudų. Vieni tiki, kiti netiki, tačiau pasąmoningai visi nori to blogio atsikratyti“, – neabejojo Natalija, kurios visa šeima džiūgavo šventės ritmu.