Kalėdų ambasadoriais komandoje tapo Artūras Milaknis ir Kevinas Pangosas, kurie šventiniame vaizdo klipe įkūnijo atitinkamai Kalėdų senelį ir jo elfą.

Abu taikliarankiai krepšininkai dovanomis komandos draugams rūpinosi „Žalgirio“ atributikos parduotuvėje ir išdalijo jas komandos draugams.

„Praeitose rungtynėse šis vyrukas buvo neįtikėtinas“, – priėjęs prie savo spintelės rūbinėje šmaikštaudamas tarė Milaknis.

„Bet šitam turime atiduoti visas dovanas“, – priėjęs prie gretimos savo vietos tarė Pangosas.

– Dabar – dovanų, sveikinimų, linkėjimų laikotarpis. O kaip buvo XIX–XX a. pr.?

– Kalbėdami apie dovanojimą ir dovanų fenomeną, galime drąsiai sakyti, kad tai nuo pačių seniausių laikų egzistuojantis ir labai universalus reiškinys, matomas, ko gero, visose kultūrose. Apie tai, ką dovanojimas teikia visuomenei, galime kalbėti įvairiai. Iš tiesų papročiai ir dovanų pavidalai ir per amžius, ir per metus keitėsi, bet dovanojimo procese visuomet dalyvauja tas žmogus, kuris duoda, ir tas, kuris gauna. O tai kartu parodo esamą ar kuriamą ryšį tarp tų žmonių.

Vienas pirmųjų paminėjimų apie dovanojimą lietuvių kultūroje yra apie 500-uosius metus aisčiams rašytas karaliaus Teodoriko laiškas, kuriame jis dėkoja už dovanų atsiųstą gintarą. Kartu tas laiškas liudija apie tarp tolimų kraštų, tolimų bendruomenių užmegztą ryšį. Be abejo, ryšys tarp žmonių dovanojant svarbus ir šiandien.

– Kaip papročiai ir dovanojimas yra susiję lietuvių kultūroje?

– Turiu hipotezę (tiesa, ją dar reikėtų įrodyti), kad dovanojimas ir apsikeitimas tam tikrais specialiais objektais (ne tik daiktais, bet ir vaišėmis, gėrimais) yra bet kurio papročio, bet kurios apeigos centrinis momentas, kai ir įvyksta tai, kas turi įvykti.

Tarkim, per vestuves pati kulminacija yra tuomet, kai jaunieji apsikeičia žiedais (seniau galbūt apsikeisdavo kitais objektais). Kalbant apie religinius dovanojimus, aukojimo momentas yra pati svarbiausia to papročio dalis. Taigi sakyčiau, kad tiek seniau, tiek dabar dovanojimui suteikiamas tas pats vaidmuo.

– Ar galima sakyti, kad prieš kelis šimtus metų lietuviams dovanos padėjo bendrauti?

Ir prieš kelis šimtus metų, ir šiandien dovanos padeda bendrauti. Dovana yra tarsi kalba, bet daikto pavidalu.

– Ir prieš kelis šimtus metų, ir šiandien dovanos padeda bendrauti. Dovana yra tarsi kalba, bet daikto pavidalu. Žinoma, galime ir dovanoti žodžius. Juk linkėjimas yra kaip dovana, tik ji teikiama į ateitį: vienas palinki sveikatos, kitas padėkoja. Taigi įvyksta ir davimo, ir gavimo veiksmas, tik gėrybės gaunamos ateityje.

Dovanojimas padeda žmonėms bendrauti ir netgi kažkaip vizualiai, labai materialiai, daiktiškai suprasti siejantį ryšį. Tarkim, einant į svečius nepatogu nieko nenusinešti. O vaišingumas taip pat parodo meilę, rūpestį, dėmesį.

– Savo rašomoje disertacijoje sakote, kad dovanų mainai keičia ne tik santykį, bet ir jame dalyvaujančius narius.

– Taip, šis pasakymas kilo tyrinėjant vestuvių papročius. Keitimasis dovanomis per vestuves labai svarbus – apdovanojami ir vienos šeimos nariai, ir kitos, ir išvažiuodami, ir atvažiavę, ir t. t. Kartu apsikeitimas dovanomis ne tik nužymi giminės ryšių žemėlapį, bet ir padeda tuos ryšius pakeisti. Tarkim, kaip dvi giminės tampa viena, kaip nuotaka tampa marčia – visi šie pokyčiai vyksta būtent dovanojimo metu. Tokiu būdu žmonės ne tik kažkuo keičiasi, bet ir keičiasi patys, pasikeičia jų statusas.

– Kuo yra panašios ir kuo skiriasi dovana ir auka?

– Įdomu tai, kad įvairiuose istoriniuose dokumentuose (kartais dėl vertimo, kartais dėl kalbos vartojimo ypatumų) dovanos ir aukos sąvokos painiojamos. Sakoma, kad tai buvo ne aukos dievams, o dovanos, ir atvirkščiai. Iš tikrųjų ta riba plonytė ir kitą kartą net nežinia, ar svarbu ją rasti, galbūt daug svarbiau pasižiūrėti, ką ji duoda.

– Ar šiais laikais dar aukojama?

– Religinėje bendruomenėje, be abejo, aukojama, pavyzdžiui, per kiekvienas mišias. O kasdieniame gyvenime mes tai galime vadinti ir auka, ir dovana – bet kuriuo atveju tai dėmesio ir laiko skyrimas. Kalbant apie dovaną, laikas yra svarbus matmuo. Kartais mes gauname dovaną ir jaučiamės skolingi tol, kol ateityje ją grąžiname. Arba atvirkščiai, jei kažką padovanojame, bet vėliau nesulaukiame iš to žmogaus dėmesio, bėgant laikui, ta dovana tarsi virsta užnuodytu daiktu, kuris nesukūrė ryšio, nors turėjo.

Kalbant apie auką, šiuolaikinėje vartosenoje ji dažnai siejama su gerais darbais: aš aukojuosi, darau kažką neatlygintai, labai gero ir labai prasmingo, t. y. skiriu savo laiką, savo gyvenimą – brangiausia, ką žmogus turi. Todėl labai vertinamos dovanos, kurioms reikėjo daug laiko.

– Kuo skiriasi dovanojimas dabar ir dovanojimas prieš kelis šimtus metų?

– Galima šiek tiek palyginti Kalėdų laikotarpį. Daug tyrinėtojų sutinka, kad lietuviškasis Kalėda nėra susijęs su šv. Mikalojumi, tapatinamu su dabartiniu Santa Klausu. Kalėda labiau susijęs su senesniais papročiais, su kalėdojimu, kai persirengėliai keliaudavo po kaimą: šeimininkai, norėdami išsipirkti, kalėdotojams teikdavo dovanas, o šie su Kalėda teikdavo linkėjimus, įvairius palaiminimus.

Šiuolaikinės dovanos labai bendruomeninės. Net sakyčiau, kad Kalėdų laikotarpiu mes galėtume labai tiksliai nupiešti savo ryšių žemėlapį pagal tai, kur ir kam teikiame kalėdines dovanas: vaikų darželiuose, mokyklose, darbe, tarp draugų, tam tikrose bendruomenėse ir kt. Visa tai padeda mums patiems net nemąstant suvokti, įprasminti aplinkinį pasaulį, kuriame svarbu ryšius palaikyti ir kiekvienais metais juos užtvirtinti.

Svarbiausia nurimti ir nepasiduoti. Minutėlę pagalvoję apie artimą žmogų, jam dar galite surasti reikalingą, o svarbiausia – prasmingą – dovaną.  Siūlomos 5 idėjos, kuriomis pasinaudoję neišsiduosite, jog pirkiniais rūpinotės paskutinę minutę.

Neįkainojamas laikas drauge

Pagalvokite, ko labiausiai trūksta jūsų brangiausiems žmonėms? Turbūt laiko, praleisto kartu. Padovanokite jį. Tegu dovana būna susijusi su bendra veikla. Tai gali būti grožio procedūros sau ir mamai, išvyka žvejoti su tėčiu, dvigubi kino bilietai visiems metams antrajai pusei arba savaitgalis kaimyninės šalies sostinėje draugų kompanijai. Svarbiausia, kad dovana reikštų būsimus susitikimus, pokalbius ir buvimą drauge.

Įsidarbinkite

Dovanoti galima ne tik savo laiką, bet ir gerumą bei dėmesį. Motinystės rūpesčių kamuojama sesuo skundžiasi, kad visai neturi laiko sau? Pažadėkite auklės paslaugas. Vakarienę visuomet gamina jūsų antroji pusė? Padovanokite bent vieną vakarą per mėnesį be šių rūpesčių – apsiimkite valgio ruošą sau. Jei vis tik norite ne tik pažadėti savo dėmesį, bet ir kažką daiktiško padėti po eglute – ne bėda. Savo būsimas paslaugas ir įsipareigojimus užrašykite ant lapelių, tarsi kuponų, kuriais artimieji visus metus galės pasinaudoti, kada panorėję.

Nenuvertinkite dovanų čekių

Brangiausius nustebinti galite ne tik savo paslaugų kuponais, bet ir tikrais dovanų čekiais. Manote, jie nebus asmeniški ir ypatingi? Bus, jei tik pažvelgsite į juos kūrybiškai ir tinkamai parinksite. Galbūt mamai didžiausias galvos skausmas yra pavasarinis langų valymas? Tuomet padovanokite į namus atvykstančios valymo įmonės dovanų čekį. Sūnus niekaip neišlaiko vairavimo egzamino? Keletą papildomų valandų su instruktoriumi jam tikrai pravers. O gal jūsų draugas visa laiką skaito tą patį savaitraštį? Padovanokite leidinio prenumeratą – tegu bičiulis jį gauna pirmasis ir tiesiai į savo pašto dėžutę.

Paskatinimas gyventi sveikiau

Sveikinimus bet kokia proga neretai lydi sveikatos palinkėjimai – juk to labiausiai ir trokštame savo šeimos nariams ir draugams. Paskatinkite juos rūpintis savimi jau dabar. Dovanoti galite vitaminus, sveikesnių patiekalų receptų knygas arba motyvaciją sportuoti. Pastarąją suteikti gali išmanioji apyrankė, sekanti per dieną įveiktus žingsnius, sudegintas kalorijas bei širdies veiklą. Jei manote, kad tokio laikrodžio artimasis nesisegs, tuomet padovanokite... sportuoti skatinančias ausines.

Dalinkitės gerumu

Turite artimą žmogų, kuriam viskas jau išdovanota? O gal tiesiog susitarėte šiais metais nesikeisti daiktais? Tuomet galite tiesiog paremti organizaciją, kurios veikla jam ar jai yra svarbi. Arba suplanuokite labdaringą veiklą, kuria užsiimsite kartu: duosite kraujo, tvarkysite aplinką arba pusdienį praleisite padėdami besirūpinantiems beglobiais gyvūnais.

Naudinga mokyti dovanojimo džiaugsmo

Neretai tie norai susiję su žaislais, kurie tuo metu būna patys geidžiamiausi. Prekybos atstovai sako, kad nuspėti, koks žaislas bus populiarus itin sunku, tačiau akivaizdu, kad per kiekvienas šventes išryškėja favoritai. Psichologai žaislų karštinių nesmerkia, tačiau pataria, kas gali nutikti, jei jūsų atžalos po šventine eglute ras ne tai, ko prašė iš Kalėdų senelio.

Vaikų psichologė Ingrida Černiauskienė pažymi, kad žaisdami vaikai mokosi spręsti įvairias gyvenimiškas situacijas ir sunkumus. O per šventes, kai vaikai paprašo pačių įvairiausių žaislų, tėvai turi labai gerą galimybę mokyti savo vaikus dar ir dovanojimo džiaugsmo. Po eglute radęs ilgai lauktą dovaną vaikas ne tik ugdo savo kantrybę. Patirdamas dovanų ir svajonių išsipildymo džiaugsmą jis mokosi tokiu pat būdu pradžiuginti ir kitus jam brangius žmones.

„Jei vaikai po eglute randa ne tai, ko tikėjosi, visada kyla klausimas, ar taip nutiko dėl to, kad jų norai per brangūs, ar dėl kitų priežasčių. Jei vaikai užsiprašo tikrai labai brangių dovanų, kurių padovanoti galimybių nėra, reikėtų dar prieš Kalėdas apie tai pakalbėti, paaiškinti, kad Kalėdų senelis galėtų išpildyti kitus norus. Svarbu neleisti vaikui puoselėti vilčių ir vėliau nusivilti. Kalėdos vaikams yra stebuklų metas, kuris parodo, kad norai gali pildytis, kad svajoti ir norėti reikia. Šis metas vaikus moko dovanojimo džiaugsmo, –  sako I. Černiauskienė.

Tikrai nereikia pirkti visų norimų žaislų, galima leisti išsirinkti vieną. Dažnai vaikui to pakanka.

Šeimų psichologė Rasa Šimkonienė taip pat atkreipia dėmesį, kad būna atvejų, kai tėvai nenori pirkti vaikams vienų ar kitų žaislų. Ir priežasčių tam gali būti daug:  kartais dėl kainos, kartais dėl įsitikinimų ir nuostatų, kartais dėl skonio dalykų.

„Jei santykis su vaiku yra geras, galima vaikui paaiškinti, ar padėti rasti kitą alternatyvą. Kartais verta nupirkti norimą dovaną, jei vaikui tai tikrai labai svarbu, jei tai padės geriau jaustis tarp kitų vaikų, bet ir tai daryti reikia išlaikant saiką. Tikrai nereikia pirkti visų norimų žaislų, galima leisti išsirinkti vieną. Dažnai vaikui to pakanka“, – pataria R. Šimkonienė.

Tik to, ir nieko kito

Kartais į vaikų norų sąrašą patenkantys žaislai pasižymi tuo, kad jų nori visi. Žaislų karštinių būta daug ir įvairių, o prieš Kalėdas, populiariausių žaislų paklausa išauga dar labiau. Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė sako, kad prekybininkai stengiasi nuspėti tam tikras būsimas karštines ir pasirūpinti, kad tokių žaislų nepritrūktų, tačiau išprognozuoti tai nėra lengva, rašoma pranešime spaudai.

„Žaislai yra viena svarbiausių prekių prieš šventes ir mes kasmet pajuntame tikrą žaislų paieškos bumą. Jis prasideda dar spalį, nes planuojantys dovanas pirmiausia galvoja apie vaikų norus, ir tęsiasi iki pat Kalėdų. Tam tikros mados, žinoma, egzistuoja, vieni žaislai būna populiaresni už kitus, ir skirtingais metais tos mados keičiasi.  Bet kodėl kyla vienų ar kitų žaislų mada atsakyti sunku. Visi prekybininkai stengiasi nuspėti geidžiamiausius, tačiau formulės tam tikrai nėra“, –  sako G. Vilkė.

Pasak G. Vilkės, pernai pats geidžiamiausias žaislas buvo lėlė Tauškutė. Šį žaislą žmonės išpirko dar prieš šventes. Paskutinėmis dienomis ši lėlė tapo labiausiai medžiojama dovana ir daugeliui paskutinę minutę jų rasti jau nebepavyko.  O šiemet į perkamiausių viršūnę jau iškilo žaislinis šuniukas „FurReal“, kuris moko vaikus pasirūpinti žaisliniu augintiniu –  jį paglostyti, pavedžioti, pamaitinti ir pan.

Stiprinti savivertę

Psichologės žaislų karštinių nepuola smerkti, nes tai gana įprastas reiškinys. Suaugusieji taip pat buriasi į tam tikras pomėgių grupes, perka panašius daiktus. Be to, madingais kartais tampa ir ne patys brangiausi žaislai.

„Atėjus kokio nors žaidimo madai, vaikai nori būti su kitais vaikais. Kai kurie dar neturi pakankamai bendravimo įgūdžių ir jiems populiaraus žaisliuko turėjimas padeda įsilieti į kitų vaikų būrį. Tas pats pasakytina ir apie kompiuterinius žaidimus. Kaip mums, suaugusiems, svarbu atsidurti bendraminčių aplinkoje, kur jaučiamės priimti, kur turime ką įdomiai pasakyti ar paklausyti, taip ir vaikams žaidimai yra ir komunikacijos įrankis“, – sako R. Šimkonienė.

Vis dėlto, jei vaikai užsispyrę nori dovanų tik todėl, kad jas turi kiti jų bendraamžiai ir draugai, ir jei tokie žaislai išvajotais tampa dėl jaučiamo spaudimo, tėvams tai gali būti ir rimtas ženklas, kad šlubuoja vaikų savivertė.

„Jei labai svarbu turėti žaislą būtent todėl, kad jį turi kiti, tai rodo, kad vaikai ieško išorinių dalykų, kurie padėtų jiems prilygti vieni kitiems. Tėvams tai yra ženklas, kad reikia stiprinti vaiko vidinį pasitikėjimą savimi, ir stengtis, kad pasitikėjimas nebūtų paremtas tik išoriniais dalykais, stiprinti savivertę“, – sako I. Černiauskienė.

Dovana – ne vien žaislas

Psichologai atkreipia dėmesį, kad ne tik laukiamas žaislas yra dovana vaikui. Svarbi ir visa aplinka, tradicijos, dovanojančių tėvelių ir vaikų santykis. Pasak  I. Černiauskienės, tėvai per šventes turėtų pabendrauti, pažaisti kartu su vaikais ir su jiems padovanota dovana. Tai padėtų suprasti, ką vaikui iš tiesų reiškia viena ar kita lėlė, konstruktorius ar kitas žaidimas. Be to, vaikai atsimena ne tik stebuklą, kurį atnešė Kalėdų senelis, bet ir tą dieną vyravusius santykius.

„Būna ir tokių atvejų, kai užimti tėvai pirkdami daug žaislų mėgina kompensuoti vaikui bendravimo stoką. Bet tikrai būtų labai smagu, jei didžioji dauguma Lietuvos tėvų turėtų paprastą įprotį skaityti vaikams pasakas prieš miegą, beje tai natūraliai įpratintų vaikus prie knygų skaitymo“, – antrina R. Šimkonienė ir priduria, kad šiuolaikiniai vaikai su iš tiesų labai dažnai dideliu malonumu žaidžia savo mamų ir tėčių pamėgtus kiemo žaidimus, reikia tik, kad kas nors jiems juos primintų ir parodytų.

Supakuotos dovanos

Prieš Kalėdas mieste verda gyvenimas: visi skuba, ieško dovanų savo artimiesiems. Praėjus šiam skubėjimo įkarščiui, dovanų sulaukia ne tik tėvai ar broliai, bet ir gyvūnai. Štai Lietuvos zoologijos sodo gyventojus prižiūrėtojai gerokai nustebino. Ketvirtadienio pietūs buvo supakuoti į dideles dėžes, perrištas kaspinais. Dovanos atrodė taip, kaip mes įpratę dėti po eglute.

Ryškiaspalvės dėžės patraukė gyvūnų dėmesį. Didingieji liūtai savo voljere rado net kelias staigmenas. Vienas patinų iš karto griebė iš dėžių sukonstruotą žirafą ir nusitempė ją po stogu. Patelė buvo kiek kuklesnę ir mėsos gabalą išsitraukė iš statinės. Dar vienam patinėliui liko maišas, prigrūstas šienu ir pagardintas mėsos gabalu.

Snieginis leopardas taip pat staigiai čiupo aukštai padėtą kalėdinę dovaną. Iš pradžių nesisekė jos išpakuoti, tad teko ją visa jėga sviesti žemyn ir tada išsitraukti dėžėje paslėptus gardžius pietus. Patelei spalvota dovana iš pradžių sukėlė įtarimą, tačiau uoslė patvirtino, kad viduje yra grobis, tas įsidrąsinusi snieginė leopardė taip pat čiupo specialiai supakuotą dėžę ir jau netrukus smaguriavo mėsą.

Tiesa, kalėdinės staigmenos patiko ne visiems. Kapucinai tik trumpam išbėgo į lauką, tačiau dėl sniego, arčiau spalvotų dėžių nepriėjo. Didesnį augintinių dėmesį dovanos patraukė tada, kai prižiūrėtojai jas perdėjo arčiau uždarų patalpų.

Pramoga gyvūnams

Lietuvos zoologijos sodo darbuotojau tikino, kad dėžėse kartais pateikti gyvūnams maistą yra labai naudinga. Tuomet augintiniams tenka daugiau pajudėti ir nėra nuobodu.

Pramogų reikia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Taip įteikiant dovanas, jie gauna užimtumą.

„Pramogų reikia ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Taip įteikiant dovanas, jie gauna užimtumą. Kai kažkur pakabiname, ar paslepiame po šakomis, gyvūnams reikia pasilipti, nušokti ir pasiimti. Kadangi artėja Kalėdos, šiandien jie gavo dovanėles, kurias turėjo išsipakuoti“, – kalbėjo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.

Ji pripažino, kad į sniegą gyvūnai reaguoja kitaip, todėl jiems buvo neįprasta ne tik pietų pateikimo forma, bet ir oro sąlygos.

„Liūtai ne taip domėjosi, nes lietaus ir sniego nelabai mėgsta, gal jie vėliau, žaidimo metu išsiims likusius skanėstus. Kapucinai iš viso retai į lauką žiemą išeina, bet jie labai domisi, ypač naujai padėtais daiktais. Būna nubėga, pasiima ką nors ir parsineša į šiltas patalpas. Mes ir į dreves gilių pridedam, savanoriai maišelius mums pasiuvo, tad juose įdėti lapai, žolės, todėl gyvūnams reikia tuos maišiukus praardyti, pasižiūrėti, kas yra viduje, ir taip praskaidrinti sau dieną“, – sakė specialistė.

Papuoštas visas sodas

Šventiniu laikotarpiu visos zoologijos sodo prieigos papuoštos. Kai kur lankytojai gali pamatyti pūpsančius besmegenius, kitur matyti šventinė eglutė. Dalis papuošimų įdėta į gyvūnų voljerus, tad kalėdinė nuotaika sode tikrai jaučiama.

„Gyvūnų voljerus stengiamės papuošti kuo natūralesnėmis medžiagomis – iš miško atvežtomis eglutėmis, rąstais. Plėšrūnų voljeruose ant tų eglučių pakabiname ir mėsos gabaliukų, beždžionėms supjaustome apelsinus ar pakabiname sausainius. Manau, kad natūralių eglutės žaisliukų po savaitės jau neliks. Jei kalbėti apie patį sodą, tai jis visas papuoštas, vaikams tikrai yra į ką pažiūrėti“, – tikino vyresnioji zoologė Jelena Trasauskienė.

Gyvūnų prižiūrėtojai įsitikinę, kad kiekvienas gyvūnų mylėtojas, atvykęs į zoologijos sodą šaltuoju metų laiku, tikrai turės ką veikti. Jeigu vasarą arktinius vilkus, snieginius leopardus, korsakus ar tigrą matėte tingiai gulinčius, tai žiema – puikus laikas pamatyti jų naujus ir gražius kailiukus bei stebėti juos laiką leidžiant aktyviai. Šiems gyvūnams šaltukas visais nebaisus ir net šiek tiek malonus, mat gamtoje jie gyvena būtent šaltose vietovėse. Žinoma, visus lankytojus šiltai priims ir terariumo gyventojai, kurie mėgaujasi malonia +20 laipsnių temperatūra, todėl, paspaudus šaltukui ar pradėjus snigti, lankytojai mielai laiką gali leisti terariume, akvariume arba tropinių paukščių paviljone.

Tiesa, kai kurių gyvūnų lankytojai žiemą tikrai nepamatys. Tapyrai, begemotai, kengūros, pelikanai, kiti vandens paukščiai, zebrai žiemą leidžia šildomose patalpose, mat jiems per šalta. Taip pat ir žirafos, tačiau jas lankytojai gali išvysti vidinėse patalpose kiekvieną dieną 14 –15 val.

Taip LRT RADIJUI sako žurnalistė ir kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson. Vis dėlto, priduria ji, ne visi maisto produktai ar gėrimai gali virsti šventine dovana – vargu ar kas sugalvos dovanoti mėsos vyniotinius ar mišraines.

Trūksta ne dovanų, o laiko ir dėmesio

Likus vis mažiau laiko iki gražiausių metų švenčių, ko gero, vienas dažniausiai galvoje skambančių žodžių – dovanos. Jei norite nustebinti artimuosius, o mintis stumdytis sausakimšuose prekybos centruose kelia siaubą, žurnalistė, kulinarinių laidų vedėja B. Nicholson siūlo išeitį – patiems paruošti valgomas dovanas.

„Pačių ruoštos dovanos niekada nenuvils, nes dėmesys ir joms pagaminti skirtas laikas neprisvyla, jų neįmanoma persūdyti, o jei ragaujant gomurys apsąla, tai tik iš laimės, visai ne dėl cukraus“, – taip apie valgomas dovanas yra rašiusi B. Nicholson.

Pasak jos, tokios staigmenos ne tik džiugina, bet ir padeda išvengti nepraktiškų bei nereikalingų daiktų, kurių kiekvieno namuose ir taip gausu – juk vargu ar viliojančiai įvynioti sausainiai rinktų dulkes lentynoje, o padažas papuoštame stiklainėlyje nesulauktų namiškių dėmesio.

Valgomos dovanos pasidarė aktualios, kai kilo diskusija, kiek mums iš viso reikia dovanų.

„Valgomos dovanos pasidarė aktualios, kai kilo diskusija, kiek mums iš viso reikia dovanų. Kadangi sukeltas ažiotažas, kad Kalėdos – dovanojimo laikas, kad turime persiversti per galvą ir būtinai kažkam kažką padovanoti, kartais nukrypstama į kraštutinumus“,  – pastebi B. Nicholson.

Vis dėlto, jos nuomone, mes gyvename gana turtingoje visuomenėje, esame apsirūpinę ne tik būtinais, bet ir maloniais dalykais, o labiausiai mums trūksta laiko ir dėmesio:  „Geriausia dovana, kokią gali padovanoti, yra tavo laikas. Laikas, kurį praleidi gamindamas kažkam dovaną, ir yra tas brangus laikas.“

Dovanos saldumynų mėgėjams

Valgomų dovanų įvairovė – didžiulė. Savo dienos be saldžių akimirkų neįsivaizduojančius artimuosius galima nudžiuginti sausainiais ar namų gamybos šokoladu. Sūresnį ar kartesnį maistą mėgstančius bičiulius B. Nicholson siūlo palepinti gurmaniškais padažais bei gardžiomis užtepėlėmis.

Sausainius B. Nicholson pataria rinktis imbierinius, nes juose daug medaus, cukraus ir prieskonių, todėl jie ilgai išsilaiko: „Tokie sausainiai ir gražu, ir nereikia prikepti 10 kilogramų –  užtenka po tris kiekvienam.“

Kita puiki dovana, B. Nicholson teigimu, – gaminiai iš šokolado. „Viskas labai paprasta: ištirpdai šokoladą, įberi į jį riešutų, džiovintų vaisių, užbarstai sūrių sausainių. Šokoladas visada bus suvartotas“, – priduria pašnekovė.

Dovanokite pagardus ir arbatą

Be to, sako ji, gana nesudėtinga pagaminti kvapnaus aliejaus, salotų pagardo ir išpilstyti į mažus gražius buteliukus.

„Man patinka gaminti greitus pagardus prie sūrio, mėsos, šaltų užkandžių. Tai paprasta: džiovinti vaisiai, truputėlis daržovių ar šviežių vaisių (tarkim, obuolių, spanguolių), šiek tiek cukraus, acto, prieskonių. Išverdi tokį čatnį – ir prašau“, – sako B. Nicholson.

Jei laiko suktis virtuvėje nėra, o paruošti valgomą dovaną vis tiek norisi, išeitis yra. Jums tereikės nusipirkti įvairių žolelių, prieskonių, džiovintų vaisių, viską sumaišyti ir be jokios burtų lazdelės visa tai paversti ypatingu prieskonių mišiniu arba išskirtine arbata.

„Apelsiną nuplauname karštu vandeniu ir daržovių skustuku nulupame žievelę (stengiamės liesti tik geltonąją dalį). Tada supjaustome šiaudeliais ir kvadratėliais, suberiame ant kepimo popieriaus ir truputėlį padžioviname. Paimame vieną dalį džiovintų mėtų, vieną dalį džiovintų erškėčių vaisių, vieną dalį džiovintų šermukšnių uogų, vieną dalį džiovintų apelsinų žievelių ir dvi dalis aviečių lapų ir sumaišome. Viską suberiame į gražius pakelius. Tokios dovanos niekur nenusipirksi“, – receptu dalijasi B. Nicholson.

Maisto produktai, kurių dovanoti neverta

Gali atrodyti, kad bet kuris maisto produktas ar gėrimas gali virsti šventine dovana, bet B. Nicholson primena, kad kai kurių valgomų dovanų reikėtų vengti.

„Nereikėtų dovanoti minkštų biskvitinių pyragų, nes jie skanūs tą pačią arba kitą dieną. Taip pat nedovanokite mėsos gaminių, paštetų, nebent rūkytą gaminį. Mėsos vyniotinių, mišrainių turbūt niekas ir nedovanoja. Taigi reikia pagalvoti, kiek ilgai tas daiktas gali stovėti“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Nereikėtų dovanoti minkštų biskvitinių pyragų, nes jie skanūs tą pačią arba kitą dieną. Taip pat nedovanokite mėsos gaminių, paštetų, nebent rūkytą gaminį.

Dar viena valgomų dovanų dirbtuvių taisyklė – mažiau yra daugiau. Pasak B. Nicholson, skanių akimirkų ir rankų šilumos nebūtina vežimu vežti: „Su valgomomis dovanomis nereikia perlenkti lazdos. Užtenka visiškai kažko nedidelio. Tokios dovanos nebrangios, bet svarbios. Svarbiausia neišprotėti, nenorėti padaryti kažko stulbinamo.“

Puiki dovana – šokoladinė granola

O pati B. Nicholson per šias Kalėdas draugus bei kolegas nudžiugins šokoladine granola – traškiais skrudintais avižiniais dribsniais su riešutais, sėklomis, sėlenomis, linų sėmenimis.

„Paimkite 100 g medaus, 15 g kokosų aliejaus, vieną du šaukštus kokybiškos kakavos ir ištirpinkite – bus tamsus sirupas. Gautą sirupą sumaišykite su 1 kg ar 700 g dribsnių, riešutų ir sėklų, paskleiskite skardoje ir kepkite“, – sako B. Nicholson.

Bet kepti, pabrėžia ji, reikia nelabai aukštoje (150–160 laipsnių) temperatūroje – kad mišinys tik gražiai džiūtų, ir vis pamaišyti.

„Kepti reikia maždaug iki valandos, galima ir trumpiau (40 min.) – reikia žiūrėti, kad mišinys nesudegtų ir truputėlį paskrustų. Kuo žemesnė temperatūra, tuo ilgiau kepsite. Ir pačioje pabaigoje užtarkuokite truputį juodojo šokolado. Labai skanu“, – sako B. Nicholson ir kiekvieną skatina bent trumpam užsukti į virtuvę bei panirti į šokolado, cinamonu pagardintų kepinių ar pačių sukurtos arbatos kvapų jūrą. Džiaugsitės ne tik jūs, bet ir tie, apie kuriuos galvodami visa tai ruošite.

Pakuos profesionalės

Centriniame Kauno turguje įsikūrusioje Maisto klubo studijoje nemokamu dovanų pakavimu rūpinsis profesionali stilistė, tinklaraščio apie madą TryOn.lt autorė Kristina Danilevičė, maisto pateikimo estetiką puikiai išmananti Maisto klubo šeimininkė Ilona Juciūtė ir jos pagalbininkės. Tereikės pateikti čekį, įrodantį, kad dovanoms skirti daiktai pirkti prekybos miestelyje „Urmas“.

Čia dovanas jums ne tik įvynios į popierių, bet ir papuoš išskirtiniais, natūraliais šventiniais aksesuarais. Kiekviena dovana po profesionalios komandos prisilietimo atrodo išties originaliai.

Natūralumas svarbu

„Pakuodamos dovanas naudojame natūralias dekoracijas: kankorėžius, eglių šakeles, džiovintus vaisius, uogas, augalus. Natūralumas visada išlieka aktualus, ypač dabartiniame pasaulyje, kuriame nemažai dirbtinių dalykų. Stengiamės vengti sintetinių blizgučių ir naudoti tai, kas yra iš gamtos, suteikia daugiau jaukumo, šilumos – to, ko labiausiai norisi šiuo metų laiku“, – sakė K.Danilevičė.

Stengiamės vengti sintetinių blizgučių ir naudoti tai, kas yra iš gamtos, suteikia daugiau jaukumo, šilumos – to, ko labiausiai norisi šiuo metų laiku.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad dovanos pakuotė yra labai svarbi ir reiškia ne ką mažiau nei pati dovana. „Geras įpakavimas parodo, kad jūs rūpinatės tuo žmogumi, kuriam dovanojate. Originali pakuotė džiugina akį jau nuo tos akimirkos, kai žmogus ją pamato ir yra neatsiejama dovanos dalis. Čia kaip drabužis, pagal kurį sutinkame žmogų“, – kalbėjo stilistė.

Rasite visko

Pasiruošimą šventėms suplanavę prekybos miestelyje „Urmas“ galėsite sutaupyti išties daug savo brangaus laiko. Išsirinkę dovanas jas galėsite palikti studijoje ir kol jos bus pakuojamos, čia pat, turguje, pasirūpinti maisto produktais savo šventiniam stalui.

O kad išsirinksite dovanų ir rasite visko, ko reikės jūsų Kalėdų stalui, galite nė neabejoti. Prekybos miestelyje „Urmas“, Raudonajame pasaže, veikia kalėdinė mugė, o visame miestelyje – daugiau kaip 2 500 parduotuvių.

Jose ir mielos kalėdinės smulkmenos, tokios kaip muiliukai, arbatos, žvakės, puodeliai, interjero detalės, kojinės, šalikai, kepurės, ir buitinė technika, drabužiai, papuošalai, žaislai, mobilieji telefonai, laikrodžiai ir dar daug visko. Jei dovanas norite daryti patys, čia rasite ir specialių tam skirtų medžiagų įvairiems rankdarbiams.

Turguje Kūčių ir Kalėdų stalui jūsų laukia šviežia ir rūkyta mėsa bei žuvis, įvairūs kepiniai ir saldumynai.

Dovanos prekybos miestelio „Urmas“ Rytinės galerijos pabaigoje įsikūrusio Centrinio Kauno turgaus Maisto klubo studijoje bus pakuojamos nuo gruodžio 16 iki 23 d. turgaus darbo valandomis: pirmadieniais–penktadieniais nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais nuo 9 iki 17 val., sekmadieniais nuo 9 iki 15 val., pateikus čekius, rodančius, kad dovanoms skirti daiktai buvo pirkti šiame prekybos miestelyje.