Anksčiau šią savaitę K. Iohannisas – centro dešinės stovyklos politikas, nuolat kritikuojantis valdančiuosius socialdemokratus – atmetė Ilano Lauferio kandidatūrą ir pavadino ją „netinkama“.
Vieną nekilnojamojo turto bendrovę įkūręs I. Lauferis, 2017-aisiais vadovavęs Verslo reikalų ministerijai, antradienį užsipuolė K. Iohannisą ir apibūdino jo veto kaip „naują antisemitizmo aktą“.
Jis taip pat tvirtino, kad prezidentas yra ne kartą išsakęs antisemitinių pareiškimų, blokavus Rumunijos ambasadoriaus Izraelyje paskyrimą ir priešinosi pasiūlymui perkelti Bukarešto ambasadą iš Tel Avivo į Jeruzalę.
Trečiadienį išplatintame pareiškime K. Iohannisas pasmerkė „neatsakingus“ I. Lauferio komentarus ir pabrėžė, kad „nepriimtina teršti Holokausto atminimą tokiomis atakomis“.
Kai kurie istorikai ir žydų organizacijų atstovai, tokie kaip Rumunijoje įsikūrusio Elie Wieselio (Elio Vyzelio) instituto vadovas Alexandru Florianas (Aleksandru Florianas), irgi pasmerkė I. Lauferio komentarus kaip „pigų politikavimą“ ir atkreipė dėmesį, kad Amerikos žydų komitetas 2017-aisiais įteikė Rumunijos lyderiui apdovanojimą „Šviesa tautoms“.
K. Iohannisas trečiadienį priėmė dar vieną sprendimą, veikiausiai dar padidinsiantį įtampą tarp prezidento ir ministrų kabineto: atsisakė paskirti naująją kovos su korupcija darbo grupės DNA vadovę, kurios kandidatūrą iškėlė teisingumo ministras Tudorelis Toaderas.
Šis siūlė vietoj liepą atleistos Lauros Kovesi (Lauros Keveši) pavesti vadovauti DNA Adinai Floreai (Adinai Florijai).
K. Iohannisas nepatikslino, kodėl atmetė A. Floreos kandidatūrą.
Viena labiausiai korumpuotų ES šalių laikomos Rumunijos prokurorai pasiekė tam tikrų pergalių kovoje su papirkinėjimu, bet vyriausybė kaltina juos įgaliojimų viršijimu.
