„Ir verslas, ir nevyriausybinės, ir profesinės sąjungos pirmadienį susitikime dalyvavo. Manau, kad turėjome labai gerą susitikimą. (...) Gaila, kad opozicija pasirinko tokį būdą“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.

Visgi, Vyriausybės vadovės teigimu, svarstymų susitikimą atidėti buvo.

„Gerbiu tą opozicijos argumentą, kad neva nėra ministro, tai jie lauks tol, kol ministras bus. Formaliai tai yra tarsi teisingas argumentas. (...) Pati svarsčiau, ar atidėti šitą susitikimą, ar jį vis dėlto turėti, bet mes jį turėjome“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Anot premjerės, dėl lėšų gynybai bus siekiama kuo platesnio sprendimo, todėl naujas krašto apsaugos ministras opoziciją šiuo klausimu turės įtikinti grįžti.

„Ciniškai elgiantis būtų galima iš viso šio klausimo (dėl lėšų gynybai – ELTA) nesvarstyti, bet, man atrodo, nėra padoru šį klausimą palikti kaboti ore ir po to strimgalviais bėgti po rinkimų“, – pabrėžė politikė.

Naujasis ministras turės dvi užduotis. 

„Naujasis ministras turės dvi užduotis. Pirma užduotis vis dėlto – įtikinti opoziciją grįžti. (...). O kitas dalykas, jeigu pavyks susitarti dėl siauresnio nei 3 proc. gynybos finansavimo ar kažkokių kitų alternatyvų, tada reikės atsisėsti ir labai nuoširdžiai perdėlioti prioritetus bent jau 2025 metams“, – aiškino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Seimo opozicinės partijos nusprendė nedalyvauti premjerės pirmadienį organizuotame susitikime dėl lėšų gynybai.

Politinių jėgų atstovai tikino nematą prasmės dalyvauti diskusijose, kol nėra paskirtas naujas krašto apsaugos ministras. Be to, mažumos atstovams nerimą kelia ir A. Anušausko pareiškimai apie gali korupciją gynybos srityje.

„Diskutuoti apie papildomą finansavimą gynybai, kol neatsakyti klausimai dėl galimos korupcijos viešuosiuose KAM pirkimuose, su ministre pirmininke būtų netikslinga“, – šeštadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė opozicijos atstovai.

Opozicinių partijų frakcijų atstovai savo ruožtu ketina aptarti situaciją antradienį ir pateikti savo pasiūlymus dėl papildomo finansavimo krašto apsaugai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas anksčiau yra sakęs, kad, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

„Mes su prezidentu šiandieną aptarėme porą kandidatų ir konkretų kandidatą aš pateiksiu rytoj“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ teigė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad žinia apie netikėtą ministro atsistatydinimą informacija pasirodė penktadienį. A. Anušauskui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.

Vienu iš realiausių kandidatų pakeisti A. Anušauską tiek premjerė, tiek prezidentas įvardija Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką L. Kasčiūną. Šis tikino esąs pasirengęs tapti ministru, jeigu tik sulauks tokio pasiūlymo.

„Jeigu mane pakvies, aš pasiruošęs“, – žurnalistams Vilniuje sakė L. Kasčiūnas.

A. Anušauskas penktadienį premjerei Ingridai Šimonytei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, o šeštadienį po susitikimo su prezidentu pareiškė, jog ministrė pirmininkė jam pasiūlė pasikeisti pareigomis su vieno Seimo komiteto pirmininku.

Nors ministras konkretaus žmogaus neįvardijo, politikai svarsto, jog omenyje turimas L. Kasčiūnas.

Pats L. Kasčiūnas tvirtino su niekuo nesutaręs dėl tapimo ministru.

„Tikrai planavau dar pirmadienį eiti ir eisiu į darbą, padaręs 15 atsispaudimų, į NSGK pirmininko kabinetą“, – sakė parlamentaras.

Jis tvirtino su premjere Ingrida Šimonyte šio klausimo neaptaręs ir teigė lauksiantis jos pasiūlymo.

„Noriu tik pasakyti, kad jeigu manęs reikia, aš ateisiu su energija. Ateisiu su energija, ateisiu su plačia visuotinės gynybos vizija. Su vizija, kuri leistų žmogui, kuris nori prisidėti prie Lietuvos gynybos, rasti vietą Lietuvos gynybos architektūroje“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Noriu tik pasakyti, kad jeigu manęs reikia, aš ateisiu su energija. Ateisiu su energija, ateisiu su plačia visuotinės gynybos vizija.

„Tai yra mano esminis tikslas. Mes turime ugdyti valią priešintis, mes turime įtraukti mūsų visuomenę į gynybos planus, nes tiktai visuotinės gynybos principas, praktinė jo realizacija leis sukurti tokią valstybę, tokią jėgą, lietuvišką dygliuotą ežį, kuri net daug stipresnei rusiškai meškai praryti būtų nepatogu ir ji to nenorėtų daryti“, – pridūrė jis.

Politikas teigė, kad tarp jo prioritetų būtų praktinė komendatūrų sistemos realizacija, užnugario sistemos kūrimas, greitesnis bepiločių orlaivių pajėgumo kūrimas Lietuvos kariuomenėje, rezervo rengimo ir apginklavimo spartinimas.

Premjerė šeštadienį pareiškė, kad A. Anušauskas traukiasi dėl lūkesčių per likusį kadencijos laikotarpį Lietuvos saugumo labui padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė susitiks aptarti situacijos.

Ministrus Lietuvoje skiria prezidentas premjero teikimu.