Deklaravimo prievolė
„Rinkimų kodeksas nustato, kad savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Kandidatai į merus taip pat turi būti deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje kandidatuoja“, – dienraščiui aiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
Norėdami suspėti dalyvauti šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose, kandidatai turėjo deklaruoti gyvenamąją vietą iki sausio 4 d.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos kandidatas į Kauno merus oficialiu Kauno gyventoju tapo praėjusių metų gruodžio viduryje. Iki tol politikas gyveno Vilniuje, o dabar jis gyvenamąją vietą deklaravo pas partijos bičiulę, buvusią Kauno miesto tarybos narę Rimutę P.
Pats operos solistas į Seimą išrinktas Aleksoto–Vilijampolės apygardoje, tačiau deklaruoti gyvenamąją vietą Kaune nusprendė Gričiupio seniūnijoje esančioje Pašilės g. Niekuo iš kitų neišsiskiriančiame sovietinio tipo daugiabutyje V. Juozapaitis priregistruotas dviejų kambarių bute.
Šiuose rinkimuose Rimutė P. nekandidatuoja, tačiau 2019 m. bandė patekti į Kauno miesto tarybą, bet rinkėjai nesuteikė jai tokios progos. Dabar į miesto tarybos narius taikosi jos sūnus. Jis į Kauno konservatorių kandidatų sąrašą įtrauktas itin aukštoje vietoje.
„Kauno diena“ susisiekė su kandidatu į miesto merus V. Juozapaičiu, pasveikino tapus Kauno gyventoju ir bandė pasidomėti, kaip čia sekasi gyventi.
„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti tapus oficialiu kauniečiu. Koks tas jausmas?“, – prisistatę, iš kur skambiname, paklausėme V. Juozapaičio, bet šis atkirto, kad klausimo nesuprato.
„Juk tapote oficialiu Kauno miesto gyventoju, tad ir įdomu, kaip jums sekasi Kaune gyventi?“ – patikslinome klausimą.
„Puikiai“, – nedaugžodžiavo kandidatas į Kauno mero postą ir paprašė dar kartą prisistatyti, kas ir iš kur skambina.
Komentuoti nepanoro
Kadangi nei V. Juozapaitis, nei Rimutė P. viešai nebuvo įvardiję giminystės ar kitų ryšių, „Kauno diena“ pasidomėjo, kas juodu sieja ir galbūt naujasis Kauno gyventojas nuomosis būstą iš savo partijos narės.
Žinoma, kad nuo bute deklaruotų asmenų priklauso ir dalis mokesčių, pavyzdžiui, skaičiuojant šildymo kompensacijas imamos visų bute gyvenančių ir deklaruotų asmenų pajamos ir tada sprendžiamas kompensacijos dydis. Dėl šios priežasties V. Juozapaičio paklausėme, ar ketina padengti dalį mokestinės naštos.
„Domina, ar poniai Rimutei P. dabar mokate nuomą? Ar prisidedate prie mokesčių?“ – rūpimus kausimus pateikėme kandidatui. Tačiau, atrodo, šie klausimai V. Juozapaičio nesužavėjo.
„Jūs tikrai čia paskambinote, kur skambinate?“ – po gilaus atodūsio rėžė konservatorius.
Šūkis: konservatorius eina su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“, tačiau nepaaiškino, ar pats nenusižengia sąžinei, kaip įtariama, fiktyviai Kaune deklaravęs gyvenamąją vietą. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Patikinus, kad skambiname būtent jam ir tikrai pataikėme, kur mums reikia, kandidatui užkliuvo „Kauno dienos“ klausimai.
„Ar jūs tikrai klausimus pateikiate tokius, kuriuos turėtumėte pateikti?“ – toliau atsakymo apie mokesčius Rimutei P. vengė V. Juozapaitis.
Patikinome, kad įdomu sužinoti, kaip gyvena kandidatas į Kauno merus. „Gerai gyvena, gražiai gyvena“, – toliau aptakiai atsakinėjo TS-LKD partijos Kauno sąrašo vedlys.
Mus dar domino ir tai, kaip sėkmės per rinkimus atveju V. Juozapaitis organizuotų gyvenimą ir darbą Kaune.
„Jei jus išrinktų Kauno meru, ar pas Rimutę P. ir gyvensite, ar kur kitur?“ – pasiteiravome kandidato, tačiau ir šis klausimas konservatoriui nepatiko.
„Gal palikite man tokius dalykus pačiam spręsti, gerai? Kur aš gyvenu, su kuo gyvenu ir kada gyvenu“, – susierzinęs atkirto V. Juozapaitis.
Dar buvome daug klausimų pasiruošę, tačiau kandidatas į Kauno mero postą kantrybės turėjo tik vienam jų – kas jį sieja su ponia Rimute P.?
„Ačiū jums už skambutį. Viso gero“, – pokalbį nutraukė V. Juozapaitis ir padėjo telefono ragelį.
Nutrūkus pokalbiui „Kauno diena“ nespėjo paklausti svarbiausio klausimo – ar V. Juozapaitis realiai gyvena Kaune, ar tik fiktyviai deklaravo gyvenamąją vietą, nes rinkimų kovoje jam svarbu tik uždėti varnelę VRK dokumentuose, nors ir visai neketina Kaune gyventi. Jei vis dėlto politikas Kaune prisiregistravo tik dėl VRK, ar tai nėra rinkėjų maustymas ir ar dera su jo rinkimų šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“?
Dangstėsi duomenų apsauga
Apie naująjį gyventoją dienraštis norėjo pakalbinti ir buto savininkę Rimutę P., tačiau ir ji nebuvo linkusi kalbėti. Buvusi Kauno miesto tarybos narė piktinosi ir bandė dangstytis asmens duomenų apsauga.
„Klausykite, o kaip jūs gaunate duomenis? Čia asmens duomenys. Man labai įdomūs dalykai. Čia jau asmens duomenys ir tikrai jokių komentarų neteiksiu. Be to, esu po tam tikrų asmeninių pergyvenimų, tiesiog nesuprantami dalykai. Viso gero“, – greitai žodžius į ragelį išbėrė Rimutė P.
Kitą dieną Rimutė P. atsiuntę redakcijai grasinantį laišką, kuriame bandė įrodyti, kad mes pažeidžiame jos asmens duomenis, nors pavardės ir konkretaus adreso, kur ji gyvena, viešai neskelbiame.
Nei matė, nei girdėjo
Kadangi nei V. Juozapaitis, nei Rimutė P. nenorėjo atsakyti, ar iš tiesų Pašilės g. daugiabutyje gyvena kandidatas į Kauno merus, dienraštis nusprendė kaimynų paklausinėti, galbūt ką matė ar girdėjo.
Kadangi prie daugiabučio namo atvykome apniukusią dieną, daug gyventojų nesutikome, tačiau kelis pakalbinti vis dėlto pavyko. Namų duris pravėrę kauniečiai tikino, kad name ir kieme niekada nebuvo matę V. Juozapaičio. Apie tai, kad jis oficialus namo gyventojas, jiems taip pat neteko girdėti. Vis dėlto kaimynai pripažino, kad kaimynystė gera, tad jie ramūs.
„Nežinojau, kad jis čia gyvena, bet šiaip ir nelabai svarbu, jei sutikčiau, nelabai turėčiau jam klausimų. Su kaimynais pasisveikiname, bet kažkokių bendrų sueigų niekas nerengia, tai tikrai ne visus kaimynus pažįstu. Šiaip pati kaimynystė rami“, – kalbėjo vienas jaunuolis.
Duris pravėrusi kita kaimynė antrino, kad V. Juozapaičio tikrai nėra sutikusi. „Pala, Juozapaitis. Čia kuris? Aš su lazda vos einu, tikrai jo nesu mačiusi, net nežinojau, kad jis čia gali gyventi ar yra priregistruotas, – kiek pasvarsčiusi, ar tikrai apie operos solistą kalbama, namo gyventoja patvirtino, kad V. Juozapaičio nei name, nei kieme niekada nėra sutikus. – Niekas jo čia tikrai nematė, negyvena jis mūsų name. Vieni kitus kaimynai pažįstame, bet tikrai V. Juozapaičio čia niekada nebuvo. Aš sena namo gyventoja, patys statėmės tą kooperatinį būstą, niekada jo čia nebuvo, net kieme. Turbūt tik iš reikalo prisiregistravo.“
Sąsajos su miestu
Jei V. Juozapaitis realiai gyvena Vilniuje, kyla klausimų, kaip jis susijęs su Kaunu.
Portale tv3.lt kandidatas į Kauno mero postą savo sąsajas su šiuo miestu buvo įvardijęs per darbinę operos solisto karjerą.
„Mano privalumas, kad nesu susijęs su jokiomis Kauno verslo grupėmis, bet tuo pat metu Kaune esu nuo 1989 m., nes būtent Kauno muzikiniame teatre pradėjau savo muzikinę veiklą. Man sako, kad pagrindinis klausimas bus, kad tu ne kaunietis. Ką reiškia ne kaunietis? Kaunietis yra čia (rodo į širdį – aut. past)“, – taip V. Juozapaitis praėjusių metų gruodžio viduryje kalbėjo tv3.lt žurnalistui Vilmantui Venckūnui.
„Kauno diena“ panaršė po V. Juozapaičio socialinio tinklo „Facebook“ profilį ir pažiūrėjo, gal ten yra daugiau sąsajų su Kaunu. Iš tiesų, V. Juozapaitis socialiuose tinkluose yra gana aktyvus, kasdien paskelbia po vieną du įrašus. Dauguma jų yra iš operos koncertų, kuriuose jis pasirodė su dukra ir orkestru. Kartais politikas pasidalija ir darbiniais Seimo reikalais, kai buvo priimtas koks nors kultūros bendruomenei svarbus teisės aktas.
Gal palikite man tokius dalykus pačiam spręsti, gerai?
Peržiūrėjus daugiau nei metų senumo įrašus matyti, kad V. Juozapaitis nepraleisdavo progos pasidalyti ir TS-LKD partijos reikalais, vizitų Kaune akimirkomis, kai susitikdavo su kitais partijos kolegomis. Praėjusių metų spalį operos solistas buvo susitikęs ir su Kauno miesto sprendimus dažnai kritikuojančiais architektais ir aptarė Kauno centrinio pašto likimo klausimą. Tiesa, istorija nutyli, ar šis klausimas buvo aptartas su dabartine Kauno valdžia.
Tarp įrašų buvo galima matyti ir keletą nuotraukų iš programos „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ renginių. Tai, matyt, dar viena sąsaja su Kaunu, kaip ir dainavimas Kauno muzikiniame teatre.
Įdomu buvo stebėti ir tai, kad šį sezoną V. Juozapaitis nepraleido progų pagirti Kauno „Žalgirio“ kaskart, kai komanda laimėdavo Eurolygoje. Po kiekvienos pergalės ant politiko socialinių tinklų sienos vis pasirodydavo padėka ir varžybų rezultatas. Tačiau, atrodo, V. Juozapaitį komanda domina tik tada, kai laimi, o jei „Žalgiriui“ nepasiseka išplėšti pergalės, tai jokio padrąsinimo žodžio socialiniame tinkle „Facebook“ ir nėra. Nedomina LKL rungtynės ir pergalės prieš vietines komandas.
Nekalbus: V. Juozapaitis dienraščiui nepanoro atsakyti, ar realiai gyvena Kaune, ar čia tik kandidatuoja. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Tiesa, sveikinimai iškovojus pergalę „Žalgiriui“ iš V. Juozapaičio skrieja tik šį sezoną. Praėjusį sezoną politikas komandą pagyrė vos kartą, kai ši laimėjo prieš Monaką. Šiemet prasidėjo rinkimai, tad tapo įdomi ir Kauno krepšinio komanda? Pernai „Žalgiris“ nė lašelio dėmesio iš V. Juozapaičio negavo net tuomet, kai iškovojo Karaliaus Mindaugo taurę ar kai sirgaliai garsiai pasakė „Ačiū“ karjerą baigusiam kapitonui Pauliui Jankūnui.
Viena didžiausių pastarojo meto sąsajų su Kaunu – tai, kad 2020 m. vienmandatėje Aleksoto–Vilijampolės apygardoje antrame rinkimų ture V. Juozapaitis buvo išrinktas į Seimą. Tąkart jis kovą laimėjo prieš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškeltą kandidatę Karoliną Žėkaitę.
Modelis neteko mandato
Į šios kadencijos Kauno tarybą prasibrovęs profesionalus modelis Rugilė Rukšėnaitė 2019-ųjų birželį neteko mandato dėl žioplos klaidos. Priežastis – kvailas neapdairumas. Vos trijuose tarybos posėdžiuose spėjusi dalyvauti profesionali manekenė nusprendė pakeisti gyvenamąją vietą – iš miesto persikelti į rajoną, o tai daryti draudžia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš „Vieningo Kauno“ narės mandatas buvo atimtas.
Tuometė VRK vadovė Laura Matjošaitytė teigė, kad atsitiktiniai tikrinimai, ar tarybos nariai nepakeitė savo deklaruotos gyvenamosios vietos, vykdomi jau kelerius metus. Kartais fiksuojami įstatymo nesilaikymo atvejai.
Rugilė Rukšėnaitė (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Pavyzdžiui, prieš keletą metų vieno komisijos posėdžio metu įgaliojimai buvo nutraukti dešimčiai savivaldybių tarybų narių. Komisijos sprendimas buvo plačiai nušviestas ir aptartas. Dėl to 2018-aisiais komisija buvo užfiksavusi vos kelis tokius atvejus. Šiais metais kol kas tai vienintelis atvejis, kai šiuo pagrindu nutraukiami tarybos nario įgaliojimai“, – 2019-ųjų birželį patikino L. Matjošaitytė.
Anot pašnekovės, komisija, remdamasi Registrų centro duomenimis, nustato, kad savivaldybės tarybos narys yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje, nei yra išrinktas. Tuomet priimamas sprendimas dėl įgaliojimų nutraukimo. Teisinio pagrindo pasitaisyti įstatymas nenumato. Jau pats persideklaravimas yra pažeidimas.
„Praktikoje esame girdėję pačių įvairiausių priežasčių ir aplinkybių, kodėl pasikeitė tarybos narių deklaruota gyvenamoji vieta: paveldėtas palikimas, disponuojama daug turto ir pan. Tačiau komisija neturi įgaliojimų daryti įstatyme nenumatytų išimčių ir nekreipti dėmesio į pažeidimo faktą“, – tuomet patikino VRK vadovė.
Šaltinis: 15min.lt
B. Ivanovas: aišku, dabar politikams tenka gudrauti
Politologas Bernaras Ivanovas pasidalijo įžvalgomis apie Vytauto Juozapaičio gyvenamosios vietos deklaravimą Kaune. Jis įvertino ir kitų kandidatų į Kauno mero postą veiksmus ir turi niūrią išvadą: dėl to, kas vyksta politikoje, kalta pati visuomenė.
– Kaip jūs vertinate tokį politinį V. Juozapaičio žingsnį deklaruoti gyvenamąją vietą partijos kolegės bute?
– Padvelkė šiluma ir šlepetėmis, tačiau reikia suprasti, kad kai kurie Lietuvos įstatymai yra idiotiški ir jie reikalauja žmonėms kartais elgtis gana keistai. Labai nesureikšminčiau vietos deklaravimo fakto, nes kur gi kitaip žmogui dėtis? Dabar galioja tokia tvarka, kad visi, dalyvaujantys rinkimuose į Kauno tarybą ar merus, turi būti kauniečiai, bet taip neturėtų būti. Neturėtų būti tokių nuostatų mero rinkimuose, todėl tai, kas vyksta, yra tos sistemos grimasos. Aišku, dabar politikams tenka gudrauti.
– Siūlote iš esmės keisti sistemą, kad nereikėtų deklaruoti gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, į kurią politikas kandidatuoja?
– Visokios kvotos, cenzūros turėtų būti panaikintos. Aš nesuvokiu, kodėl, pavyzdžiui, kandidatuoti į prezidento postą galima tik nuo 40 metų? Negi 39 metų dar kvailys, o 40-ies – jau protingas? Kaip ir gyvenimas tam tikroje savivaldybėje yra perteklinis dalykas. Šiais globalizmo laikais žmogus kad ir iš Londono įvairiais būdais gali kuo puikiausiai dalyvauti lietuviškame politiniame ar socialiniame gyvenime.
Suprantate, likę labai daug sovietizmo. Įstatymai nespėja eiti kartu su gyvenimu ir niekas per daug nesuka dėl to galvos. Politikai turėtų atsižvelgti į laikmetį ir daryti tam tikras korekcijas.
– Vis dėlto, kol įstatymai nepakeisti, jie galioja visiems kandidatams. Priminsiu, kad V. Juozapaitis į Kauno merus eina su šūkiu „Grąžinkime miestui sąžinę“. Ar toks įstatymų apėjimas yra sąžiningas?
– Iš esmės, V. Juozapaičio kandidatavimas yra eilinis trolinimas, kai partija neturi jokių iliuzijų kovoti. Visvaldas Matijošaitis bus perrinktas su vėjeliu, eis pasišokinėdamas, ir konservatoriai puikiai supranta, kad V. Juozapaitis neturi jokių šansų laimėti. Aišku, V. Matijošaitis turi įvairių moralinių problemų, tačiau konservatoriai turėtų kokių nors šansų Kaune tokiu atveju, jei koreguotų politinį identitetą, išsižadėtų to, kas buvo anksčiau. Todėl, tai žinodami, jie tikrai užsiima trolinimu.
Įžvalgos: B. Ivanovas siūlo keisti įstatymus ir visai atsisakyti vietos deklaravimo konkrečioje savivaldybėje principo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
„Grąžinti sąžinę“ – tai gal pirmiau tegul sąžinę grąžina į Seimą, Vyriausybę. Dabar su Kaunu yra toks trolinimas iš nevilties, erzelio ir bejėgiškumo.
Šiaip yra tokia politinė kultūra, kai norisi vis kažkam keršyti, kažkaip viską apeiti. Prie to visuomenė ėjo ne vienus metus, nes nėra nei normalių miesto bendruomenių, nei kažkokių kooperacijų ar kitų miestiečių organizavimosi atvejų, kai visuomenė turėtų galimybių veikti. Kokie miestai, tokie ir merai, tokie rinkimai ir tokia sąžinė.
– Viename interviu V. Juozapaitis buvo išsakęs mintį, kad jis yra kaunietis, nes Kauno muzikiniame teatre pradėjo savo karjerą. Ar tokios sąsajos su Kaunu nepritemptos?
– Aišku, kad čia pritempimas. Jei neturi nieko, ką gali pasakyti, tai geriau bent jau tiek pasakyti. Čia tas pats, kad pasakytum, jei batų raišteliai firminiai, ir visi batai tokie. Norisi būti kauniečiu per rinkimus, bet nelabai išeina, todėl reikia prisiminti, kur ir kada dainavo. Tokiu atveju mūsų Merūnas galėtų save laikyti milaniečiu, nes ne kartą ten koncertavo. Tokie politikų pasakymai kelia juoką.
– Kaip jums atrodo, ar rinkėjui yra svarbios sąsajos su miestu?
– Jei atvirai, rinkėjai dabar žiūri, kaip išgyventi. Jiems vienodai tos diskusijos. Kiek klausiu žmonių, jie nežino, ar eis balsuoti. Tie, kam iš principo nepatinka „Viči“ istorija, sako, kad net nenori eiti balsuoti. Tie, kurie vis dėlto eis, rinksis grynai iš praktinių sumetimų, kad gal tęsiami darbai. Manau, vienetai rinkėjų, kurie atidžiai klauso, ką kandidatai šneka, tad nežinau, ar rinkėjams rūpi, kad kandidatas būtų tikras kaunietis.
– Tačiau, jei pažiūrėtumėme į visus mero posto siekiančius kandidatus, ar jums neatrodo, kad daugelis partijų tyčiojasi iš Kauno, pasiūlydami nežinomus žmones?
– Žinoma, būtent tai ir sakau. Ne tik konservatoriai, bet ir kitos partijos užsiima rinkimų trolinimu. Pažiūrėkite, ką siūlo partijos Kaune, ir pamatysite, kad niekas neturi šansų sudaryti bent rimtesnės konkurencijos.
Štai kad ir Aurelijus Veryga. Jis Panemunėje nebuvo išrinktas į Seimą, ten pateko per partijos sąrašą. Kitaip tariant, kauniečiai jo apygardoje jam pasakė „Ne“. Tai ko jis čia dar lenda? Kiti kandidatai irgi tiesiog pavaikščiojo po Kauną, pasidarė nuotraukų ir jaučiasi tikrais kandidatais.
Gaila, bet rinkimai dabar yra tikras farsas. Kuo toliau, tuo jo tik daugiau. Racionalaus politikų kalbėjimo darosi sunku tikėtis. Ministrai leidžia sau į klausimus atsakinėti apie kažkokius aukštakulnius, dar kitas nesąmones. Uždavus klausimą, jie neturi, ką pasakyti ir visus siunčia velniop. Jei tik gauna kritikos, tada tie žmonės patampa priešais. Tokia retorika rodo tik vieną – mūsų visuomenė pilietine, kultūrine, socialine prasme sunkiai serga ir todėl leidžia politikams taip elgtis.
