Šalies policija pastarosiomis dienomis surengė vieną sėkmingiausių operacijų prieš nusikalstamą gaują Kaune. Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoju Andžejumi Roginskiu ir buvusiu kriminalinės policijos biuro viršininku, kriminalinės policijos veteranų asociacijos vadovu Algirdu Matoniu.
– Komisare, trumpai papasakokite apie pačią „kamuolinių“ gaują – kuo ji užsiėmė?
A. Roginskis: Vakar pradėjome plataus masto operaciją. Ją pradėjome ankstų rytą, kuomet labai didelės policijos pajėgos vykdė sulaikymus įvairiose Kauno miesto vietose. Tuo pačiu metu buvo vykdomi veiksmai visoje šalyje, skirtingose apskrityse. Policijos vertinimu, šie veiksmai buvo nukreipti prieš šiuo metu pavojingiausią nusikalstamą grupę. Visi mūsų atliekamų vertinimų indikatoriai rodo, kad kamuoliniai – viena pavojingiausių grupių, linkusi į smurtą. Grupuotės veikla – tai labai sunkių nusikaltimų vykdymas, polinkis į smurtą, neteisėtas psichotropinių, narkotinių medžiagų disponavimas labai dideliais kiekiais, šių medžiagų kontrabanda į įvairias užsienio valstybes, turtinio pobūdžio nusikaltimai, ginkluoti plėšimai.
– Apie šią gaują rašyta ir spaudoje, buvo kuris laikas žinoma. Kiek laiko vyko pats tyrimas vien ruošiantis suimti visą gaują ar bent jos žiedą?
A. Roginskis: Tyrimas truko apie dvejus metus. Tokiais atvejais dažniausiai suformuojama tyrimo komanda iš geriausių tyrėjų, geriausių analitikų kriminalinės policijos biure. Šis tyrimas atliktas išimtinai tik Vilniaus kriminalinės policijos biuro. Šiai komandai buvo suformuluotas prioritetas apsaugoti visuomenę nuo šio pavojingo reiškinio. Tyrėjai apie du metus atliko tyrimą ir rinko informaciją, kurią vėliau mes naudojome kaip įrodymus. Kai mes baigėme kriminalinės žvalgybos procesą, nemažą dalį informacijos perkėlėme į baudžiamąjį procesą ir surinkome pakankamai įrodymų, kad smogtume šiai nusikalstamai organizacijai. Sulaikėme iš esmės visą grupuotės branduolį.
– Pone Matoni, suprantu, kad sutriuškinus tas senąsias gaujas, apie kurias visi žino, netruko rastis naujų? Ir kamuolinius galime vadinti jau sąlyginai nauja nusikaltėlių karta, kuri atsirado jau nepriklausomybės laikotarpiu?
A. Matonis: Taip, tai visai kita karta. Galime sakyti, kad tai jau nepriklausomoje Lietuvoje gimę žmonės. Jų patirtys nusikalstamų veikų daryme jau yra šiek tiek kitos, jų prioritetai kiti. Šitie žmonės atsirado, žinoma, ne iš niekur – jie anksčiau galbūt buvo pagrindinių Kauno grupuočių pagalbiniai ir jau priklausomai nuo to, kiek turėjo smegenų, skirtingai išsikovojo savo vietą po saulę – vieni galbūt kažkokiomis diplomatinėmis priemonėmis, kiti smurtu. Ne paslaptis, kad ir ši kamuolinių grupuotė susikūrė jau vėlesniame laikotarpyje, aiškiai rodydama savo nepakantumą, kad jiems vadovautų vyresnės kartos „autoritetai“. Šiuo atveju aš matyčiau analogiją su ankstesne grupuote – „agurkiniais“. Jie taip pat savo laiku bandė lyderiauti tarp kitų grupuočių.
Algirdas Matonis (T.Lukšio/BFL nuotr.)
– Kaune, suprantu, du svarbiausi nusikalstami susivienijimai ir buvo agurkiniai ir kamuoliniai?
A. Roginskis: Šiai dienai mes konstatuojame, kad tai yra vienas pavojingiausių nusikalstamų susivienijimų. Negalime pasakyti, kad tik du buvo ir daugiau nėra. Dirbame toliau ir stebime nusikalstamą pasaulį, ypač pavojingus jo reiškinius. Kalbant apie kamuolinius turime paminėti, kad buvo sudėtingas 1999-2000 m. laikotarpis, kada ir užaugo kelios nusikalstamos grupės. Vėliau mes turėjome tokius reikšmingus Lietuvai įvykius kaip įstojimas į ES, Šengeno erdvę. Dalis nusikalstamo pasaulio atstovų, suprasdami, kad jiems nėra labai saugu Lietuvoje vykdyti nusikalstamas veikas, išvyko tęsti savo veikų į užsienį. Dėl to šiandien nėra labai paprasta aiškintis tokius nusikaltimus, nes jie organizuojami ir vykdomi per kelias užsienio valstybes. Dėl to mums taip pat labai svarbi partnerystė su užsienio partneriais.
– Spaudoje buvo pasirodę informacijos, kad jūs patys šios grupuotės narius laikote gana intelektualiais nusikaltėliais. Kokie, pavyzdžiui, jų bendravimo būdai? Kokias technologijas naudoja? Ar naudojama išskirtinė technika, kurios seniau niekas nenaudojo?
A. Roginskis: Be jokios abejonės. Globaliame pasaulyje, pilname technologijų, bendravimas yra labai platus ir įvairus. Yra daug šifravimo, kodavimo būdų, kurie mums, policijai, apsunkina darbą. Šiuo atveju taip pat buvo naudojamasi tam tikromis technologijomis, įrenginiais, programėlėmis. Kamuoliniai puikiai išmanė mūsų tam tikrą taikomą taktiką, bandė kontrsekimo, kontržvalgybos veiksmus taikyti tam, kad būtų nesusekti. O tam galimybių vis daugėja. Taigi tai labai svarbus prioritetas ir pačiai valstybei, nes mes, policija, tyrime būti pakankamai stiprūs, kad užtikrintume visuomenės saugumą. Aš kalbu apie pakankamas investicijas ir į intelektą pareigūnų, ir į techninį aprūpinimą, nes tai kainuoja. Nusikaltimų tyrimas kainuoja. Tokie brutalūs nusikaltimai kaip I. Strazdauskaitės nužudymas, informacinės atakos, taip pat grožio klinikos atvejis, kuris nuskambėjo ir pasaulyje – visa tai kainuoja. Dėl to būtina investuoti ir papildomus biudžetinius asignavimus.
Kamuoliniai puikiai išmanė mūsų tam tikrą taikomą taktiką, bandė kontrsekimo, kontržvalgybos veiksmus taikyti tam, kad būtų nesusekti.
– Grįžtant prie kamuolini. Matome ir iš filmuotos medžiagos, kad grupuotės nariai mėgo prabangą: prabangūs automobiliai, didžiausi namai, papuošalai, daugybė grynų pinigų ir t.t. Ką tai sako? Ar tai Kauno nusikaltėliams būdingas dalykas, ar tiesiog kvailumas? Juk atsimename, kad dauguma kitų grupuočių kaip tik pabrėžtinai demonstruodavo kuklumą, kad tik niekaip neišsiskirtų.
A. Matonis: Man atrodo, kad tai šios kartos mentalitetas. Visi supranta, kad kas jau ką ten berodytų, kaip ten bemaskuotų, vis tik nusikaltimų darymo esmė yra ekonominio gerbūvio turėjimas ir didinimas. Žinoma, vieni gali norėti atrodyti labai kukliai, nieko neturintys, tačiau šiandien jauniems žmonėms būdinga rodyti prabangą – ją reikia turėti, ja reikia naudotis. Šiuo atveju tai irgi nereiškia, kad jie sąmoningai demonstravosi, kad kažkaip išskirtinai elgėsi visuomenėje. Jie irgi stengėsi tai demonstruoti ten, kur reikia – savo aplinkoje, o kitur stengėsi per daug neišsiskirti. Aš tik noriu pasakyti ir pabrėžti, kad vykdant kriminalinę žvalgybą yra labai svarbu žinoti stebimų asmenų polinkius, pomėgius ir t.t. Taigi didelė pagarba kolegoms iš kriminalinės policijos, kurie tikrai sugebėjo surinkti visą žvalgybinę informaciją, sudėliojo visus įrodymus, puikiai perprato psichologines, asmenines, dalykines nusikaltėlių savybes. Juk galiausiai tikslas nėra vien patraukti tokias grupuotes baudžiamojon atsakomybėn, tikslas yra jas išskaidyti, užkirsti kelią jų atsigavimui ateityje. Manau, kad kolegos šiandien dienai labai protingai, labai pamatuotai ir labai laiku visa tai padarė.
– Iš tiesų įspūdinga operacija – sulaikyta 20 asmenų. Koks yra planas? Už ką jie turėtų būti teisiami – už nusikalstamo susivienijimo sudarymą?
A. Roginskis: Taip, mes šiandien kalbame apie sunkiausią bendrininkavimo formą, kuri aiškiai apibrėžta baudžiamajame kodekse, tai – nusikalstamas susivienijimas. Mes kalbame apie dar daugiau - apie ginkluotą nusikalstamą susivienijimą. Atsakomybė yra nuo 6 iki 20 m., arba iki gyvos algos už veikų organizavimą ir vadovavimą. Taip pat kalbant apie turtus ir neatskleidžiant detalesnių tyrimo duomenų, jau dabar aišku, kad susivienijimo nariai ir lyderiai ieškojo ir galimai manė, kad atrado būdus legalizuoti turimą turtą investuojant į namus, automobilius, kurie, kaip visi matome, labai prabangūs.
– Jūs sakote, kad „Tesla“ automobiliai ir prabangūs namai – būdas legalizuoti pinigus?
A. Roginskis: Tam tikrais legalizavimo būdais jie visa tai įgijo, į tai investavo. Mes šiandien taip pat tiriame juridinių asmenų, verslo įtraukimą pinigų plovimui. Net neabejoju, kad mes visa tai ištirsime.
– Kokiu pagrindu dabar kuriasi gaujos? Juk akivaizdu, kad jei ši grupuotė gyvavo nuo 1999 m., tai per tą laiką užaugo jau ir kitos kartos?
A. Roginskis: Be jokios abejonės. Turbūt nėra nė vienos valstybės pasaulyje, kurioje nebūtų nusikalstamumo. Taigi tikrai tie procesai vyksta. Mes juos stebime. Be galo svarbu, kad apskritai visas procesas ir sistema valstybėje pakankamai sklandžiai veiktų. Šiandien mes manome, kad kamuolinius eliminavome, sudavėme tam tikrą mirtiną smūgį, tačiau ar visiškai mirtiną – klausimas. Nes tai priklauso nuo daugybės elementų, nes kalbame ir apie pataisos namus. Mes turėtume kalbėti apie investicijas į jaunosios kartos atstovus, kurie yra įtraukti. Galiu net pasakyti šiek tiek daugiau – šiomis dienomis baigiame tyrimą apie būtent pataisos namuose susibūrusį nusikalstamą susivienijimą. Netrukus visuomenę supažindinsime su šiuo tyrimu. Tai yra problema, kai pataisos namuose buriasi naujos gaujos, kurių iki tol nebuvo. Šią problemą reikia spręsti kompleksiniu būdu.
