Siekė tarybos dėmesio

Vakar prieš Klaipėdos tarybos posėdį priešais savivaldybę stovėjo piketuotojai. Jie bandė atkreipti politikų dėmesį į Poilsio parko situaciją.

Pasak klaipėdiečių, laipynių trosai yra pernelyg įtempti, dėl to medžiai žūsta, tada verslininkai įrenginius perkelia ant greta augančių pušų ir taip jas irgi pasmerkia žūčiai.

Nepatinka žaliesiems ir parke kabantis automobilio maketas.

Esą vėjuotoje Klaipėdoje mašina medžiuose kelia pavojų ne tik augalijai, bet ir lankytojams.

"Po šia mašina kabo hamakai vaikams. Kur garantijos, kad prieš kelerius metus sumontuoti lynai vis dar saugūs ir mašina nenugarmės vaikams ant galvų?" – klausė piketuojančiuosius paremti atėjusi parko gaivintoja Jolanta Norkienė- Kokkalis, ketverius pastaruosius metus gyvenanti Vokietijoje.

Po šia mašina kabo hamakai vaikams. Kur garantijos, kad prieš kelerius metus sumontuoti lynai vis dar saugūs ir mašina nenugarmės vaikams ant galvų?

Jos apsilankymas gimtojoje Klaipėdoje sutapo su iniciatorių už sveiką gamtą parke piketu.

Pastebėjo ir išplikusią žolę

Dar vienas žaliesiems akis badantis dalykas – ne vienoje vietoje, ypač prie laipynėmis apkabinėtų medžių išplikusi žolė, miško paklotė kai kur visiškai sunaikinta.

Asociacijos "Klaipėdos žalieji" nariai kreipėsi į savivaldybę, prašydami sudaryti komisiją, kurios darbe dalyvautų aplinkosaugininkai, kompetentingi daryti išvadas apie gamtos priežiūrą Poilsio parke, visuomenininkai ir miškininkai.

Šiemet gegužės pradžioje apie padėtį parke asociacijos pirmininkė Liudvika Kuzminčiūtė raštais informavo savivaldybę ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyrių.

Pastebėtus parko niokojimo faktus pirmininkė iliustravo nuotraukomis.

Mašina – "nerekomenduotina"

Gegužės viduryje Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyriaus patarėjas Ernestas Lučkauskas raštu atsakė L.Kuzminčiūtei teigdamas, kad prašo savivaldybę imtis priemonių užtikrinant teisėtą miško naudojimą, saugoti gamtinę aplinką ir apie priimtas priemones paprašė iki birželio 14 d. pranešti jo atstovaujamai institucijai.

Miškininkai patvirtino, kad daug parke besilankančių žmonių ištrypė ir taip sunaikino nemažą plotą miško paklotės.

Jie rado ir nukirstų šakų bei konstatavo, kad jų kirtimas neturi pažeisti gyvybinių medžio funkcijų ir turi būti suderintas su miško valdytoju.

Oficialiame rašte pažymėta ir tai, kad parke yra keli nudžiūvę medžiai.

Kodėl nudžiūvo, miškininkai nenustatė, tik nurodė, kad jie turi būti pašalinti.

Pasisakydami apie pakabintą medžiuose mašiną miškininkai sublizgėjo biurokratine kalba: "Rašte minimo inžinerinio rekreacinio statinio sudedamosios dalys, kaip automobilio kėbulas su ratais, padangos, yra nenatūralios gamtinei aplinkai, darko kraštovaizdį, todėl nerekomenduotini."

Komisijos kurti neketina

Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas taip pat žaliesiems atsiuntė raštą.

Jame nurodė, kad stebėsenos metu buvo padarytos išvados, jog reikia mažinti "Kar Kar parko" apkrovas ir taip mažinti žalą aplinkai, o šakų kirtimą būtina derinti su miškų valdytoju. Apie tai įspėtas laipynių parko vadovas.

Tuo pačiu raštu pranešta, esą tikrintojai nustatė – medžiai nudžiūvo dėl laipynių parko veiklos.

Tam pačiam vadovui patarta kreiptis į miškininkus ir prašyti leidimo pašalinti  nudžiūvusius medžius.

Be to, savivaldybės atstovai žaliesiems atsakė, kad atskiros komisijos parkui stebėti, kurioje dalyvautų ir visuomenininkai, aplinkosaugininkai bei miškininkai, kurti nebūtina, nes veikiančios struktūros susitvarko su parko naudojimo priežiūra.

Administracija patikino, kad transporto priemonės įkelti į medžius nėra išdavusi leidimo, tačiau kontroliuojančios institucijos ne kartą konstatavo, kad pažeidimų čia nesama, pranešimų apie taikytas priemones savivaldybė negavo.

Norėtų gyvo pokalbio

"Nuotykių parko Kar Kar" direktorius Mindaugas Žilys, klausinėjamas apie žaliųjų keliamas problemas, labai stebėjosi, kodėl asociacijos nariai nė karto neatėjo pasikalbėti su juo gyvai.

Vadovas tikino galįs atremti visus visuomenininkų argumentus ir net surengtų konferenciją, kurioje būtų galima pasisakyti visoms pusėms bei gamtosaugos specialistams.

"Toks kalbėjimas už nugaros, raštų rašymas man labiau primena bereikalingą institucijų apkrovimą ir darbo trukdymą. Viską galima aptarti ir išsiaiškinti. Leistume tiems žmonėms įlipti į medžius, kad jie savomis akimis pamatytų, kas ir kaip", – kalbėjo M.Žilys.

Vyras tikino, jog nudžiūvusių pušų yra ir gerokai toliau nuo laipynių, kur nėra jokių aktyvaus poilsio aikštelių, tad gali būti, kad pušis naikina kažkokia liga. Tai turintys išaiškinti specialistai.

Kalbėdamas apie medžių genėjimą, pramogų parko vadovas tikino, kad ne kartą bandė prašyti leidimo tam daryti, bet juos gauti užtrunka pusmetį ar net metus.

Šakas jie genėję tik todėl, kad jos grėsė užgriūti ant žmonių.

Kalbėdamas apie ištryptus žolynus M.Žilys minėjo, kad antrus metus samdo apželdinimo specialistą, kuris prižiūri įmonės naudojamą plotą, o už visą parką, kur vaikšto žmonės, jis negali atsakyti.

Pakabintą automobilį, kurį miškininkai pavadino šiukšle, įmonės vadovas apibūdino kaip muliažą, kuriame nėra jokių gamtą teršiančių įrenginių.

Tai tesąs tuščias mašinos kėbulas, o idėją taip reklamuoti laipynes jie pasiskolinę iš analogišką veiklą Vokietijoje vykdančių bendrovių.

Jokios žalos gamtai ar pavojaus šis įrenginys nekeliantis.

Kas gali uždrausti parke vaikščioti žole?

"Mane stebina kalbos apie sunaikintą miško paklotę. Kas gali uždrausti parke vaikščioti žole? Jeigu leistų aptverti parko žaliuosius plotus, mes tik džiaugtumėmės. Bet juk parkas yra visų, jo negalima tverti tvoromis. Žole žmonės ne tik eina, bet ir važiuoja dviračiais, nors yra dviračių takai. Turėtume džiaugtis, kad mieste turime lankytinų vietų. Gal žiūrėkime Dangės pakrančių, pajūrio švaros ir tvarkos reikalų. Tai, kas dabar vyksta, nėra normalu. Mes sutinkame viską papasakoti, parodyti ir nuraminti, negerai, kai ieškoma priešų, kur jų nėra", – tikino M.Žilys.

Gyventojai neišsimiega

Rekonstruotas parkas ne tik žaliesiems tampa kovų lauku.

Kai šalia Parko gatvės buvo rengtos kelios judrių žaidimų aikštelės, greta nuosavuose namuose gyvenantys klaipėdiečiai sakėsi praradę ramų miegą.

Maža to, kad jų poilsį trikdo itin triukšmingas geležinkelis, šiltuoju metų laiku šiuos žmones kamuoja iš parko sklindantis triukšmas.

"Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvos nakties girdime kamuolių bumbsėjimą. Vos keli medeliai tarp mūsų namų ir šių aikštelių garso nesulaiko. Kai jos buvo projektuojamos, su gyventojais tai nebuvo derinama. Nėra žaliosios juostos, kuri sulaikytų triukšmą", – kalbėjo kantrybę praradęs Parko gatvės gyventojas.

Vyras minėjo, kad kiekvieną rytą daužomo į krepšinio lentą kamuolio garsus priverstas girdėti maždaug nuo 6 val. ryto, kai kažkoks itin aktyvus sportavimo entuziastas atvažiuoja čia pasimankštinti.

Kiti krepšinio mėgėjai žaidžia iki tamsos, kol apskritai mato kamuolį.

Birželio mėnesio sutemos miestą apgaubia apie vidurnaktį. Žmonės lieka neišsimiegoję ir į darbą eina nepailsėję.

Policija negali tramdyti sporto mėgėjų, nes jie žaidžia tam įrengtoje aikštelėje.

"Kaip čia dabar yra?"

Klaipėdiečių šeima su atžalomis laiką nuotykių parke leido visą savaitgalį.

"Vaikai norėjo palaipioti tarp medžių ištiestomis laipynėmis. Nuėjus į kasą sumokėti už pramogas, mūsų buvo paprašyta pateikti asmens dokumentą. Jaunutė darbuotoja nusirašė asmens kodą, paprašė telefono numerio. Aš paklausiau, kaip čia suprasti, juk pagal įstatymą asmens duomenis draudžiama rinkti. Ar ši įmonė turi asmens duomenų valdytojo statusą?" – retoriškai klausė moteriškė.

Iš nuotykių parko darbuotojos, kurios amžius labai priminė moksleivės, moteris išgirdo itin nemandagų atsakymą.

"Esą jei mums nepatinka, galima nepirkti bilieto ir neiti pramogauti. Oho, pagalvojau. Nieko panelė mums daugiau neaiškino, tik pareiškė, jog taip elgtis įsakė jos viršininkas. Kaip čia dabar yra? Niekas neįspėjo, nepaaiškino. Nuėjome susimokėti 11 eurų. Ten ir pareikalavo asmens dokumento, aš neturėjau, tad vyras ieškojo vairuotojo pažymėjimo. Kam reikalinga nurašinėti asmens duomenis, jei vaikai tik laipynėmis palaipioja? Asmens duomenys yra tik to asmens, banke ir tai atsiklausia dėl duomenų naudojimo, ten reikia sutikimą pasirašyti", – pasakojo klaipėdietė Audronė.

Kam reikalinga nurašinėti asmens duomenis, jei vaikai tik laipynėmis palaipioja?

Apsisaugo nuo nuostolių

Nuotykių parką valdančios įmonės vadovas Mindaugas Žilys nebuvo patenkintas klaipėdietės pastaba dėl asmens duomenų rinkimo.

"O ką mums daryti? Klientams duodama brangi įranga. Ji 300 eurų kainuoja. O jei sugadins? Jie pasirašo sutartis, kuriose viskas nurodyta. Jie skaito jas. Turėtų būti aišku visiems", – tikino M.Žilys.

Pasak jo, esą nuotykių parke kiekvienas klientas į rankas gauna sutartį, kurioje nurodyta, kokiais tikslais buvo pasižymėti jų duomenys.

"Jie nerenkami. Jie tik nurašomi. Yra daug atvykėlių, iš užsienio – taip pat. Tam ir renkami duomenys, kad būtų galimybė išieškoti žalą, jei įranga būtų sugadinta. Visoje Lietuvoje panašūs parkai taiko tokią praktiką. Tai nėra joks išradimas. Kai klientas grąžina įrangą, sutartis jam yra grąžinama. Su ja jie gali ką nori daryti", – aiškino M.Žilys.

Apie tokio dokumento nešiojimąsi, kol vaikai laipioja laipynėmis, klaipėdietė net neminėjo.

Pasak jos versijos, duomenys tiesiog buvo nurašyti, pasižymėti, o tai įvyko jau po to, kai vaikai buvo papramogavę.

Pučia akis?

"Visi akis išpučia. Aiškina, kad nieko neduos, jokių duomenų neteiks. Mes neverčiame pramogauti, gali nepramogauti, jei nesiteikia duomenų pateikti. Mes negalime svetimo asmens dokumento laikyti, kol kažkas pramogaus. Mums taip pat reikia kažkaip apsisaugoti. Yra buvę įvairių atvejų. Ateina suaugę žmonės, pasirašo ne tik už savo vaikus, pasirašo net už draugus. O po to tėvai neprižiūri vaikų ar išvažiuoja prie jūros. Vėliau paaiškėja, kad vienas vaikas įrangą grąžino, o kitas į piceriją nuėjo. Visokių cirkų būna", – aiškino M.Žilys.

Visokių cirkų būna.

Pasak M.Žilio, parko paslaugomis turėtų naudotis tik vaikai su tėvų palyda.

"Protingiems žmonėms nekyla klausimų, kam tokia sutartis reikalinga. Kam kyla klausimų, paaiškinama. Nežinau, ar šiuo atveju buvo išaiškinta klientams, gal kažkas kažko nesuprato? Abiturientai gal vieni jaunesni ar vyresni atrodo. Gal rusakalbiams sunkiau paaiškinti, jaunimas neturi tokio plataus rusų kalbos žodžių bagažo", – tikino M.Žilys.

Perklaustas, ar galėjo būti, jog parko darbuotoja nepateikinėjo jokių sutarčių klientei, neaiškino, o tik nusirašė asmens kodą ir telefoną, M.Žilys pripažino, jog tiesą padėtų išsiaiškinti tik vaizdo įrašo peržiūra.

Ant kelmo pririšo lyną

Netoli Poilsio parko gyvenantis klaipėdietis neseniai čia, netoli transformatorinės ir statomo viešojo tualeto, pastebėjo du nukirstus medžius.

"Beržas pašalintas visai nekokybiškai. Paliktas apie pusantro metro aukščio kelmas. Taip niekas medžių nepjauna", – atkreipė dėmesį vyriškis.

Tačiau, anot vyro, priežastis, kodėl paliktas toks aukštas medžio kelmas, aiški. Ant medžio pririštas "Nuotykių parko Kar kar" laipynių trosas.

Kitas pašalintas medis – liepa. Ji nukirsta tvarkingai.

"Matyt, tie medžiai trukdė pramogautojams, laipiojantiems lynais, ir dėl to buvo pašalinti. Kažin ar apskritai saugu laipioti tais trosais? Kai kurių medžių būklė ne per geriausia. Baisu, kad neįvyktų nelaimė. Kažkas turi tikrinti tą pramogų parką", – teigė klaipėdietis.

Pamatęs nukirstus medžius, gyventojas bandė išsiaiškinti, ar buvo duotas leidimas pašalinti želdinius, tačiau nesėkmingai.

"Skambinau į savivaldybę, Kretingos miškų urėdiją, aplinkosaugininkams, tačiau niekas negalėjo pasakyti, ar leidimas buvo išduotas. Labai keista, kad niekas nieko nežino. Gaila, kad nebeliko medžių", – emocijų neslėpė parko lankytojas.

Laikėsi tik ant žievės

Pasak buvusio miesto tarybos nario, įmonės "Nuotykių parkas Kar Kar" direktoriaus Mindaugo Žilio, medžiai pašalinti, nes kėlė pavojų. Yra dar trys, kuriuos reikia nukirsti.

"Šie medžiai – pavojingi lankytojams. Kai kurie išgraužti kažkokių parazitų. Beržas, ant kurio pritvirtintas mūsų lynas, buvo perlūžęs. Liepos vidus buvo išskobtas. Ji vos ne ant žievės laikėsi", – pasakojo vadovas.

Kiti trys avarinės būklės medžiai, anot M.Žilio, auga vietose, kur dideli žmonių srautai – prie tako, suoliukų. Vienas medis virsdamas gali užgriūti ant trasų.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad į pavojingus medžius pirštais badydavo ir pastabų dėl jų reikšdavo ir lankytojai.

Vadovas pasakojo, kad darbų dabar imtasi, nes sumažėjo žmonių srautai parke. Jis žadėjo, kad paliktas aukštesnis kelmas, ant kurio pririštas lynas, bus sutvarkytas.

"Tikrai taip nepaliksime. Vėliausiai pavasarį viskuo pasirūpinsime. Dabar šalta. Sudėtinga atlikti darbus. Mums taip pat reikės dabar pasukti galvą, kaip pertvarkyti laipynių trasą, kur pririšti laikantįjį lyną", – pabrėžė vadovas.

Leidimas – "pakeliui"

Paklaustas, ar gavo leidimą pašalinti medžius, M.Žilys atsakė, kad šis jau pakeliui.

"Vienu žingsniu esame priekyje. Nupjauti šiuos medžius reikėjo jau seniai. Vos ne nuo nuotykių parko įsikūrimo. Tvarkytis reikėjo. Džiaugiamės, kad žmonių nėra ir galėjome dirbti", – pasakojo direktorius.

Pasiteiravus, ar nebijo sankcijų už be leidimo nurėžtą medį, vadovas tvirtino: "Jei bijotume, viską darytume naktį. Dabar mes nieko neslepiame. Sargas nupjovė medžius, nes jie buvo pavojingi. Visus esame nufotografavę. Matyti jų būklė. Nėra daugiau apie ką diskutuoti."

M.Žilys pasakojo, kad bandyta gauti leidimą nupjauti medžius ir teigė, jog ir pavasarį želdiniai buvo šalinami parke.

"Susisiekėme su darbus atlikusios įmonės atstovais. Parodėme, kokius medžius, mūsų akimis, reikia nurėžti. Pažymėjome juos plačia juosta. Tačiau jų taip ir nenupjovė. Aiškino, kad tą daryti reikia atskiru sutarimu", – neslėpė vadovas.

Kreipėsi ne tik į miškininkus

Pasak M.Žilio, dar nepašalinęs pavojingų medžių, jis kreipėsi į Kretingos miškų urėdiją dėl leidimo. Ši patarė susisiekti su Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriumi.

"Pastarasis rūpinosi leidimų šalinti medžius gavimu. Žinojo procedūrą. Miškininkai manė, kad padės greičiau susitvarkyti. Taip pat patarė susisiekti su girininku. Tačiau atvažiavus į girininkiją dažnai tenka tik spyną pabučiuoti", – tvirtino M.Žilys.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad miškininkai apgailestavo, jog kartu su savivaldybe nebuvo suderinta ir kartu gautas leidimas šalinti medžius.

"Tačiau negalima to padaryti, savivaldybė su mumis darbų nederina. Nepaisant visko, mums žadėjo, kad leidimas bus išduotas. Biurokratizmas didelis. Ėmėmės veiksmų, kad paskui nesakytų, jog nieko nedarome. Kito variantų nebuvo", – komentavo direktorius.

M.Žilys pabrėžė, kad laipynių trasa nuolat stebima. Kiekvieną rytą ji apžiūrima, situacija fiksuojama žurnale.

"Rūpinamės saugumu. Kitaip negalime", – akcentavo direktorius.

Leidimas nebeturi prasmės

Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos vadovas Ričardas Staponkus aiškino, kad Poilsio parkas yra miškas, tačiau jį valdo ne urėdija, o savivaldybė.

Kreiptis dėl leidimų šalinti medžius ši turi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrių.

"Būna, kad mes savivaldybei padedame paruošti dokumentus gauti leidimą, nes ši neturi tokio specialisto", – pasakojo girininkas.

R.Staponkus neslėpė, kad dėl medžių pašalinimo M.Žilys kreipėsi tik tą pačią dieną, kai medžiais pradėjo domėtis dienraščio "Klaipėda" žurnalistai.

"Šiandien skambino. Nors mes leidimų neišdavinėjame, sutarėme susitikti ir pažiūrėti. Anksčiau jis man neskambino. Gal tiesiai į urėdiją kreipėsi?" – spėliojo girininkas.

Pasak R.Staponkaus, jei medžiai nupjauti, nebėra prasmės kreiptis dėl leidimo.

"Leidimas "pakeliui" negali būti. Jis arba yra, arba nėra. Kol leidimas neišduotas, medžių pjauti negalima. Jei vis tiek nurėži, tada gresia sankcijos. Nesvarbu, kad yra nuotraukos. Taip nedaroma – ką noriu, tą pjaunu. Specialistai turi pasakyti, ar medis avarinės būklės, kelia pavojų žmonėms. Kai nupjauni, gali bet ką sakyti, koks tas medis buvo", – aiškino girininkas.

Skaičiuos ir žalą gamtai

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas Ernestas Lučauskas pripažino, kad išties nėra paprasta gauti leidimą medžių kirtimui Poilsio parke.

Suinteresuotas asmuo pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę, o ši – į tarnybą.

Tačiau E.Lučauskas atkreipė dėmesį, kad šiemet kirtimams Poilsio parke leidimas nebūtų buvęs išduotas.

"Negalėtume to padaryti. Savivaldybė turi gauti iš Aplinkos ministerijos kirtimo kvotą. Pastarąją patvirtina Vyriausybė. Ministerija jas paskirsto valdytojams. Mes žiūrime, kad kvota nebūtų viršyta. Klaipėdos savivaldybei šiemet nebuvo suteikta kirtimo kvota, tad leidimo kirsti medžius nebūtų gavusi", – dėstė vedėjas.

Išimčių nėra taikoma ir avariniams medžiams.

Kirsti medžius be gauto leidimo, kai šie kelia pavojų, galima tik tais atvejais, jai šie trukdo elektros trasoms, geležinkeliui.

Paskui per nustatytą terminą šį reikia išsiimti.

Už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje gresia bauda nuo 57 eurų. Gali būti konfiskuoti ir įrankiai.

E.Lučauskas pasakojo, kad darbuotojas buvo nuvykęs į Poilsio parko apžiūrėti nukirstų medžių, išaiškinti tai padarę asmenys. Jiems bus ne tik skirta bauda, bet ir apskaičiuota žala gamtai.

"Žinoma, šis sprendimas gali būti apskųstas. Jei prasidės bylinėjimasis, viskas užsitęs", – tvirtino vedėjas.

Komentaras

Liudvikas Dūda

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius

Problemų dėl medžių kirtimų Poilsio parke buvo kilę, tačiau išsprendėme. Gavome kirtimų kvotą ir pavojingus želdinius pašalinome. Dabar dar neturime tiek daug medžių. Tada buvo susikaupę daug per daugybę metų. Susitvarkėme, ir viskas. Stebime, kada vėl susikaups, ir prašysime kirtimų kvotos. Dėl vieno medžio neverta to daryti. Tikrai vargome su šia procedūra.