Darykime, ką geriausiai mokame

„Kaip galime padėti Ukrainai? Tai klausimas, kamuojantis kiekvieną dorą žmogų. Aš pritariu nuomonei, kad kiekvienas, visų pirma, turime daryti tai, ką geriausiai išmanome. Taip, dėstytojomis ir jų mokinėms floristėms pasitarus, kilo idėja ir joms pamėginti sukurti kelias ukrainietiškas karūnas – kaip palaikymo Ukrainai ženklą“, – sako floristikos profesijos mokytoja E.Grėbliauskė.

Feisbuko erdvėse pasirodžiusios nuotraukos su įspūdingomis gėlių karūnomis, kurios yra tradicinis ukrainiečių moterų galvos apdangalas, susilaukė ypatingo dėmesio.

Projekte dalyvavo trys Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytojos ir trys merginų florisčių komandos. Dirbo kartu, nekonkuruodamos. Kartu su vizažistėmis atliktas kūrybinis darbas studentėms leido išsamiau susipažinti su ukrainiečių kultūra, tradicijomis ir kartu išreikšti palaikymą kovojančiai Ukrainai.

Galvos apdangalai rodo statusą

Merginos konstravo vielinius karkasus, prieš tai apgalvojusios, kaip reikės pritvirtinti natūralias gėles ir kitas medžiagas. Naudojo ne tik vielą, bet ir putplastį, taip pat audinį karkasui aptraukti.

Nusprendė panaudoti gamtines medžiagas, džiovintus, nudažytus augalus sausuolius. Kai užsimanė raudonų aguonų, kurių šiuo metu dar nėra (raudona – ypač dažnai ukrainiečių tautiniuose kostiumuose, jų siuvinėjimo raštuose naudojama spalva), sumaniai išsisuko iš padėties – keletą rožių žiedlapių pervėrusios sagute, kuo puikiausiai išgavo raudonas aguonas primenantį vaizdą.

Ukrainietiškus marškinius teko pasiskolinti. Iš jų matyti, kad išskirtinis ukrainietiškų – ypač moterų – drabužių bruožas yra turtinga dekoratyvinė puošyba, sodrios spalvos. Kaip projekto dalyvėms pasakojo juos mielai paskolinusi ukrainietė Irina, marškiniai moterų aprangoje visuomet buvo svarbiausi – įvairaus kirpimo, trumpesni už sijoną.

Marškinių rankovės puoštos ornamentais viršutinėje dalyje, prie peties, ties alkūne, šalia rankogalio. Siuvinėtų raštų spalvų gama labai įvairi – kaip žydinčioje pievoje. Šie drabužiai vadinami vyšivankomis. Dažnai ant marškinių moterys mėgdavo užsimesti berankovę liemenę, pasiūtą iš tamsaus aksomo, satino, atlaso ar fabrikinio vilnonio audinio. Moterų galvos apdangalai atitikdavo jų amžių ir šeiminį statusą.

Sukurti tradicinę gėlių karūną, patikėkite, yra nelengva užduotis. Reikia turėti ir techninių žinių, ir komponavimo įgūdžių.

Modeliais tapo jauniausios

Floristės domėjosi, kokios būdingiausios ukrainiečių karūnoms spalvos, bet galiausiai apsiribojo tuo, ką rado gėlių parduotuvėse. Kiekviena komanda pasirinko skirtingas spalvų gamas, kad karūnos nebūtų panašios viena į kitą, derėtų prie siuvinėtų marškinių. Kiek laiko užtruko dirbdamos?

„Praktinio darbo buvo apie penkias valandas. Sukurti tradicinę gėlių karūną, patikėkite, yra nelengva užduotis. Reikia turėti ir techninių žinių, ir komponavimo įgūdžių. Floristai geba ir moka tai atlikti profesionaliai, kad karūna būtų ne tik graži, bet ir patogi“, – aiškina mokytoja Evelina.

Sukūrus gėlių karūnas, kilo labai svarbus klausimas – o kam iš visų projekte dalyvavusių florisčių teks garbė jas demonstruoti? Kadangi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre floristikos paslapčių mokosi ne viena merginų grupė, laimė tapti modeliais teko trims jauniausioms merginoms, atėjusioms į centrą mokytis po 11-os klasių.

„Jaunos, netekėjusios. Ir Ukrainoje gėlių karūnas pagal tradiciją dėvėdavo jaunos, nesusituokusios moterys, kad parodytų savo tyrumą. Šių dienų kontekste gėlių karūnos – Ukrainos palaikymo simbolis, – reziumuoja E.Grėbliauskė, netrukus merginų darbais pasidalijusi ir savo socialinėje paskyroje. – Norėjosi, kad toji graži žinia: prisidėkime prie Ukrainos kovos savo gražiais darbais ir tuo, kuo galime, pasklistų kuo plačiau.“

Kūrybiniams floristų darbams vadovavo floristikos profesijos mokytojos Erika Pratapienė, Evelina Grėbliauskė, Jolita Jaciunskienė, Kristina Baronienė. Vizažistų komandos vadovė – vizažo profesijos mokytoja Irma Baltrušaitienė.

Netikėtas radinys

Vykdant kasinėjimo darbus Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro kiemelyje, kur bėgant laikui turėtų atsirasti dekoratyvi apželdinta erdvė mokinių praktikai, darbininkai aptiko netikėtą radinį. Scenarijus labai panašus į 2018-ųjų birželį, kai vykdant Laisvės alėjos grindinio rekonstrukciją ekskavatoriaus kaušas kliudė puodynę su keliais šimtais monetų, kaip manoma nukaltų XVI a. Tiesa, praėjusią savaitę mokymo įstaigos teritorijoje sunkioji savaeigė mašina kliudė ne molinį indą, o stiklinį butelį. Nuo smūgio šiam pabirus į šukes, ant žemės išriedėjo popieriaus ritinys.

"Labai gaila, kad butelio nepavyko išsaugoti. Žinoma, svarbiausia, kad turinys liko sveikas", – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Viešųjų ryšių koordinatorė Raimonda Jonuškienė dėkojo kasinėjimo darbus vykdžiusiems darbininkams, atsakingai pažiūrėjusiems į radinį.

Suvynioję į medžiagos skiautę, popieriaus ritinį jie nedelsiant pristatė ugdymo įstaigos administracijai.

Darbuotojus sužavėjo ne tik labai žemiškos, šiems laikams nebūdingos merginų svajonės, bet ir dailyraštis. (Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotr.)

Ne šių dienų svajos

Kaip paaiškėjo netrukus, popieriaus ritinys priklauso 1965–1970 m. absolventėms. Tuometę Kauno miesto profesinę technikos mokyklą Nr. 3 baigusios merginos dailyraščiu dėkojo visiems pedagogams, vadovybei ir auklėtojoms už tai, kad negailėdamos jėgų, neskaičiuodamos laiko dalijosi savo žiniomis ir gyvenimiška patirtimi. Butelį su laišku jos užkasė po savo pačių rankomis sodintu medeliu.

"Absolvenčių rašyto laiško ilgis 2,30 m. Jis puikiai išsilaikęs, – R.Jonuškienė džiaugėsi, kad tai leido perskaityti visų 25 merginų svajones, surašytas popieriaus lape.

Aldona Bernotaitė labiau už viską troško įgyti vieną iš technikos specialybių ir neištekėti. Priešingai nei Ala Agadžijan – baigusi universitetą, kalbų fakultetą, mergina svajojo susirasti gerą gyvenimo draugą. Birutė Slatkevičiūtė buvo dar konkretesnė – norėjo ištekėti už to, apie kurį svajoja, o jei nepasiseks – už pirmo pasitaikiusio, bet turtingo.

Absolvenčių rašyto laiško ilgis 2,30 m. Jis puikiai išsilaikęs.

"Ir greitai išsiskirti…" – savųjų norų sąrašą baigė B.Slatkevičiūtė.

Vida Katinaitė sau piešė aktyvios meno veikėjos ateitį. Anna Lazdan – modelių konstruotojos karjerą. Birutė Dirmeitytė svajojo būti gera pedagoge su šoferio teisėmis. Janina Vičinskaitė – telefoniste. Marytė Kabalinaitė – akušere, o vėliau ir gydytoja-ginekologe.

Nė viena neatsiliepė

Gegužės viduryje virtualiojoje erdvėje Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro žinutę apie rastą laišką pamatė maždaug 43 tūkst. žmonių. Nemaža dalis jų pasidalijo pranešimu apie radinį, deja, nė viena iš absolvenčių prieš 51 metus po žeme užkasusių butelį su savo svajonėmis kol kas neatsiliepė.

"Vertinant šių dienų perspektyvoje merginų svajonės tokios žemiškos ir paprastos. Dabar to pasigendama. Labai įdomu, ar kurios nors svajonės išsipildė", – svarstė Viešųjų ryšių koordinatorė.

Ji pasakojo, kad tai ne pirmas butelis, rastas mokymo įstaigos teritorijoje. Tiesa, ankstesnis nebuvo vertas tiek dėmesio ir vietos profesinio mokymo centro istorijos kampelyje, kurį artimiausiu metu planuojama įsteigti.

"Šis radinys mus dar labiau pastūmėjo imtis to, apie ką galvojome jau kurį laiką. Muziejaus nesteigsime, bet istorijos kampelį – būtinai, – R.Jonuškienė bandė įsivaizduoti, kokiais eksponatais tokią erdvę ateityje galėtų papildyti pastarųjų metų absolventai. – Tradicijos keičiasi, o butelių su savo svajonėmis niekas nebekasa po žeme. Viskas modernėja, asfaltuojama."

VTEK trečiadienį sprendimą priėmė vienbalsiai – šiuo metu centre nebedirbančiam V. Aidukevičiui komisija neturėjo galimybės taikyti kitų nuobaudų, nuspręsta jam surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

Komisija, atlikusi tyrimą savo iniciatyva, nustatė, kad V. Aidukevičius ne kartą laikinai ėjo KMPMC direktoriaus pareigas bei turėjo įgaliojimus spręsti visų KMPMC darbuotojų – tarp jų ir savo sūnų bei marčios – tarnybos eigos klausimus. Todėl V.Aidukevičiui formaliai galėjo kilti interesų konfliktas, tačiau duomenis apie KMPMC dirbančius jam artimus asmenis jis deklaravo tik pernai kovą, kai Švietimo ir mokslo ministerija jau vykdė KMPMC veiklos auditą.

VTEK taip pat nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu V. Aidukevičius pasirašė 337 aktus dėl iš bendrovės „Valedija“ nuomojamų automobilių perdavimo ir priėmimo. Nurodoma, kad iš KMPMC gautos lėšos yra pagrindinis „Valedijos“ pajamų šaltinis, o šioje bendrovėje dirba du asmenys, viena iš jų – V. Aidukevičiaus marti.

„VTEK vertinimu, jis privalėjo informuoti KMPMC direktorę apie jam kilusį interesų konfliktą, nusišalinti ir toliau nedalyvauti sprendžiant su „Valedija“ susijusius klausimus“, – nurodo VTEK.

V. Aidukevičius šiuo metu centre nebedirba.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato už minėtus pažeidimus galimybę skirti iki 300 eurų baudą – VTEK atstovai siūlo svarstyti galimybę griežtinti atsakomybę.

VTEK pernai rugsėjį pripažino, kad buvusi KMPMC direktorė Laimutė Anužienė pažeidė įstatymus ir skyrė jai baudą. Tuomet nustatyta, kad centras sudarinėjo sutartis dėl autorinių darbų su L. Anužiene, jos šeimos nariais, pagal jas išmokėta beveik 30 tūkst. eurų. Nustatyta, kad dalį sutarčių su savimi pasirašė pati L. Anužienė. Buvusi direktorė taip pat pasirašė dešimtis įsakymų dėl savo ir šeimos narių komandiruočių, atostogų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka tyrimą dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo minėtoje įstaigoje. Tyrėjai aiškinasi mokymo centro pastatų Kaune rekonstravimo aplinkybes, L. Anužienei tyrime suteiktas specialiosios liudytojos statusas.

VTEK yra nustačiusi, kad įstatymus pažeidė ir kiti buvę KMPMC darbuotojai – tuometinė direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir „Valedijos“ savininkė Jolanta Valiulienė, praktinio mokymo vadovė, L. Anužienės marti Ieva Anužienė bei du L. Anužienės sūnūs – padalinio „Modus“ vadovas Nerijus Anužis, KMPMC Kurorto verslo skyriaus vedėjas Aivaras Anužis.

KMPMC be vadovo liko šių metų rugsėjo 8 d., centro dalininkų susirinkime iš pareigų, Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymu, atšaukus įstaigos direktorę Laimutę Anužienę.

Naują centro vadovą, paskelbus konkursą, iš kandidatų rinko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sudaryta atrankos komisija, į kurią įeina mokyklos socialinių partnerių atstovas, mokyklos tarybos atstovas, Profesinio mokymo įstaigų vadovų asociacijos atstovas ir 3 ministerijos atstovai.

Naujos vadovės laukia ypač sudėtingi darbai – reikia ne tik išvalyti ilgus metus besikaupusį mokyklos bėdų liūną, kuris vis dar veriasi naujais sluoksniais, tačiau ir užtikrinti skaidrią ir sėkmingą centro veiklą ateityje.

„Naujos vadovės laukia ypač sudėtingi darbai – reikia ne tik išvalyti ilgus metus besikaupusį mokyklos bėdų liūną, kuris vis dar veriasi naujais sluoksniais, tačiau ir užtikrinti skaidrią ir sėkmingą centro veiklą ateityje. Nora Pileičikienė skaidrumą laiko vienu pagrindinių mokyklos veiklos principų ir tikiuosi, kad ji bus tvirta ir principinga šio centro laivavedė, kuri nepabūgs iššūkių ir atsakomybės. Mokyklai lyderystė yra labai svarbi, linkiu naujajai vadovei sėkmės“, – sako švietimo ir mokslo ministrė.

N. Pileičikienė pastaruoju metu vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto Studijų departamento Studijų kokybės skyriui, prieš tai buvo šio universiteto Karjeros centro vadovė. Išrinktoji mokyklos direktorė yra edukologijos mokslų daktarė. Nuo 2006 iki 2014 metų ji taip pat dirbo Studijų kokybės vertinimo centre – vadovavo kelioms dešimtims su jos moksliniais interesais susijusių projektų.

Dėl nepasitikėjimo iš pareigų nušalintos, vėliau iš centro vadovės ir mokytojos pareigų atleistos L. Anužienės veiklą už galimus įvairius pažeidimus šiuo metu tiria Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

KMPMC yra didžiausia profesinio mokymo įstaiga Lietuvoje, joje mokosi beveik 4000 mokinių.

Tai ministerija nustatė išanalizavusi mokinių skundus dėl priėmimo procedūros, kai su mokiniais yra sudaromos papildomo mokėjimo sutartys mokymo programoje nenumatytoms paslaugoms ir priemonėms įsigyti.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sudaryta darbo grupė, tyrusi gautus mokinių skundus, nustatė, kad įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas moka papildomą mokestį nuo 90 iki 1100 eurų. Mokestis rinktas iš visų 33 centre vykdomų profesinio mokymo programų mokinių. Apie tokius mokėjimus mokiniai nebuvo informuoti iš anksto, informacija pateikta tik atvykus pasirašyti mokymosi sutarties.

Iš stojusių dar buvo renkamas papildomas stojimo dokumentų tvarkymo ir įforminimo mokestis – 10 eurų, šis mokestis buvo renkamas grynais pinigais. Taip pat nustatyta, kad centras taiko 14,48 eurų mokestį už baigiamųjų egzaminų perlaikymą – nepaisydamas to, kad ministerija mokymo įstaigoms yra skyrusi lėšų baigiamųjų egzaminų procedūrai organizuoti ir vykdyti.

Išaiškinę šiuos faktus, matome, kad centras tiesiog pritvinkęs neskaidrumo vočių – buvo neteisėtai mintama iš mokinių, įvedus savo karalystės taisykles.

Centro vadovybei nurodyta nutraukti mokėjimo sutartis su tais mokiniais, kurie nepageidauja papildomų paslaugų ar mokymo priemonių, o pinigus už neteisėtas rinkliavas grąžinti. Taip pat centrui nurodyta mokiniams grąžinti pinigus už stojimo dokumentų tvarkymą ir įforminimą bei už egzaminų perlaikymą.

„Išaiškinę šiuos faktus, matome, kad centras tiesiog pritvinkęs neskaidrumo vočių – buvo neteisėtai mintama iš mokinių, įvedus savo karalystės taisykles. Įstatymai vienodi visiems ir tokios savivalės netoleruosime. Tokios veiklos didžiausioje profesinio mokymo įstaigoje indikuoja apie galimus trūkumus visoje sistemoje, todėl visos mokyklos bus įvertintos pagal skaidrumo kriterijus“, – pranešime spaudai teigia ministrė Jurgita Petrauskienė.

Šiemet į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą priimta 1400 stojusiųjų. Mokykla deklaruoja, kad joje mokosi apie 4 tūkst. mokinių.

Ši ugdymo įstaiga jau kurį laiką yra dėmesio centre dėl buvusios direktorės Laimutės Anužienės veiksmų. Ministerijos inicijuotas auditas mokymo centre nustatė įvairių pažeidimų: ministerijai užkliuvo L.Anužienės ir jos artimųjų gautas autorinis atlygis, be ministerijos, kaip turto panaudos davėjos, sutikimo, suremontuotos centro patalpos Kaune padidinant jų plotą, pažeidžiant teisės aktus L.Anužienės išsinuomotas prabangus automobilis. Tyrimą dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Supainiojus interesus ją jau pripažino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. L.Anužienė iš centro atleista rugsėjį.

Turėtų skambėti juokingai, bet skamba graudžiai, kai tokį tekstą girdi iš ponią buvusią direktorę paslaugiai įdarbinti bandžiusios buvusios jos pavaldinės – mokyklos Kosmetikos skyriaus vedėjos Jūratės Jocienės. Daktarės Jūratės Jocienės. Klausimus dėl jos disertacijos kokybės derėtų palikti Vytauto Didžiojo universitetui, kur ji apginta, bet L. Anužienės, daktarės iš to paties universiteto ir nepakeičiamos holizmo įvaizdžio ekspertės, įdarbinti nepavyko. Nors pastangos ne grašio vertos. To paties Kosmetikos skyriaus mokiniai praktikos užsiėmimams gaudavo priemonių už tūkstantį eurų, prieš tai tą tūkstantį susimokėję. Tūkstantį eurų. Kosmetikos ir visų kitų priemonių už tokią sumą vienai iš šešių LRT televizijos grimuotojų užtenka trijų mėnesių darbui.

Ponia Anužienė šiame kosmetikos tiekėjų rojuje neįsidarbino tik dėl to, kad tam sutrukdė viešumas.

Ponia Anužienė šiame kosmetikos tiekėjų rojuje neįsidarbino tik dėl to, kad tam sutrukdė viešumas. Tie keli žmonės, kurie arba patys nebijo kalbėti apie mokykloje įsikerojusį feodalizmą, arba randa tų, kurie nebijo. Kaip atsitiko, kad L. Anužienės sistema valstybinėje, krikščioniškos pakraipos turinčioje būti mokykloje įsikerojo taip, kad apie ją pirmasis papasakojęs buvęs Centro darbuotojas Ignas Šalnaitis tapo bedarbis daug anksčiau nei dviem sūnums ir marčiai darbą parūpinusi eksdirektorė?

Didžiausio šios mokyklos dalininko – Valstybės – atstovė, švietimo ir mokslo ministrė pasakoja, kad nuojauta, jog šioje mokykloje kažkas papuvę, aplankė pernai gruodį. Antram dalininkui – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijai – ne tiktai nuojautos, bet ir balandį atlikto audito buvo per mažai, o jo atstovas dar praėjusią savaitę balsavo prieš L. Anužienės atleidimą. Provinciolas Vidmantas Šimkūnas sako, kad tai buvusi klaida, nes jis jau liepą dvi valandas įkalbinėjęs ponią direktorę pasitraukti. Nes audito išvados apie direktorę nebuvusios tokios svarios kaip pokalbis su kitais jėzuitais, dirbusiais korumpuotose šalyse kituose žemynuose. Tai jie atkreipę dėmesį, kad kažkas Kristaus monogramą savo emblemoje naudojančioje mokykloje negerai, nesvarbu, kiek puokščių – floristų praktikos darbų – nemokamai bebūtų vežama maldos namams papuošti ar kiek būtų surengta parodomųjų piligriminių kelionių. Patys Anužiai už mokyklos pinigus spėjo papiligrimauti tokiose šalyse kaip Brazilija ar labai stipriai nekatalikiška Kinija.

(Trečiasis dalininkas – UAB „Ortopedijos klinika“ – atskiro komentaro nėra vertas, jei prisiminsime, kad jo steigėjas – L. Anužienės sūnus. Nebent reikėtų priminti, kad jo atstovai nuosekliai palaikė mamos poziciją.)

Ministerija šnairai žiūri į jėzuitus: „Kam jūs ją taip gynėt?..“, jėzuitai šnairuoja į ministeriją: „Svarstom pasitraukimą iš dalininkų, nes jėzuitiškosios paradigmos šioje mokykloje nėr daug.“ Abu dalininkai teisinasi, esą atleisti anksčiau ponios Anužienės nepavyko, „nes Lietuva – teisinė valstybė“.

Teisinėje valstybėje dalininkai gali atleisti jų skiriamą įstaigos direktorių, neklausdami, ką apie tai galvos jo giminės, ir tą seniausiai galėjo padaryti viena pati ministerija, turinti keturis dalininko balsus iš visų šešių. Kol delsė, ir prisikaupė darbų. Nebūtinai tik Kaune. Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras turi dar keturis skyrius. Palangiškis jau išgarsėjo – po to, kai baigusi dienas Švietimo ir mokslo ministerijoje jame tykiai dienas ketino leisti tokia Audronė Pitrėnienė, dar būdama ministre pasirūpinusi patalpomis šitam centrui. Dar yra skyriai Nidoje, Aukštadvaryje ir Juknaičiuose.

Jei jau tokių anužienių paieškoje suveikia ne ministerijos nustatytos patikrinimų procedūros, o, pasak ministrės, nuojauta, sistemai pačiai reikia visai naujo požiūrio ir turbūt naujų vadybininkų. Kuriems pilietiškų darbuotojų likimas rūpėtų labiau negu patarnautojais apsistačiusių, reikalingus žmones nemokama darbo jėga pamaloninančių ir karalienėmis valstybinėje mokykloje pasijutusių direktorių.

Naikinti įstatymui prieštaraujančius L.Anužienės sprendimus pasiūlė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, šią savaitę pripažinusi, kad L.Anužienė pažeidė įstatymą sudarydama autorines sutartis su savimi pačia ir sau artimais asmenimis bei spręsdama savo ir jų darbo eigos klausimus.

„ŠMM analizuos VTEK nurodomus atvejus, kad būtų galima priimti tolimesnius sprendimus“, – BNS nurodė švietimo ir mokslo ministrės atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė.

Ji taip pat teigė, kad ŠMM auditoriams nurodyta, atliekant būsimus patikrinimus profesinio mokymo įstaigose, papildomai įvertinti, ar sudaromi ir anksčiau sudaryti sandoriai neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui.

„Esminių pertvarkų profesinio mokymo sistemoje ir ėmėmės siekdami kuo didesnio šios srities skaidrumo, kad valstybės lėšos daugiau nebebūtų švaistomos. Visuomenei atskleisti Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre lėšų naudojimo, įsisavinimo atvejai negali būti toleruojami ir toliau laikysimės griežtos pozicijos“, – sakoma ministrės komentare, kurį perdavė jos atstovė.

Esminių pertvarkų profesinio mokymo sistemoje ir ėmėmės siekdami kuo didesnio šios srities skaidrumo, kad valstybės lėšos daugiau nebebūtų švaistomos.

Trečiadienį VTEK pripažino buvusią Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vadovę sistemingai pažeidinėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. VTEK vertinimu, L.Anužienė naudojosi pareigomis asmeninei naudai gauti, kai pati su savimi ir sau artimais asmenimis pasirašinėjo autorinių kūrinių užsakymo sutartis, o tuo pagrindu gaudavo autorinius honorarus. Taip pat tyrimas parodė, kad buvusi centro vadovė šioje mokymo įstaigoje nuolat sprendė savo artimųjų – sūnų bei marčios – tarnybos eigos klausimus.

BNS primena, kad ŠMM inicijuotas auditas mokymo centre jau anksčiau nustatė įvairių pažeidimų: ministerijai užkliuvo L.Anužienės ir jos artimųjų gautas autorinis atlygis, be ministerijos, kaip turto panaudos davėjos, sutikimo, suremontuotos centro patalpos Kaune padidinant jų plotą, pažeidžiant teisės aktus L.Anužienės išsinuomotas prabangus automobilis. Žiniasklaidoje skelbta, kad, be kita ko, centro diplomai būdavo išduoti studentams, kurie realiai jame nesimokė, taip pat portalas 15min.lt kėlė abejones dėl to, kad L.Anužienė galbūt gyvena Europos Sąjungos fondų ar valstybės biudžeto lėšomis suremontuotose patalpose.

Tyrimą dėl Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dar atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, prie šio tyrimo prijungti du susiję Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimai. L.Anužienė šiame tyrime apklausta kaip specialioji liudytoja.

FNTT ikiteisminį tyrimą atlieka dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Kaip nurodo FNTT, tyrėjai aiškinasi, kad Kaune rekonstruojant mokymo centro pastatus tarp profesinio mokymo centro ir rangovų bei tiekėjų nebuvo susitarta, jog projektuose vykdomų darbų atlikimo ir įrangos tiekimo kainos bus didesnes. Pasak teisėsaugos, rangovų ir tiekėjų nepagrįstai gautos lėšos galimai buvo naudojamos L.Anužienės asmeninio namo statybai ir įrengimui bei statant žirgyno maniežą, kuris veiklą vykdo L.Anužienei ir jos sūnui priklausančioje privačioje žemės valdoje.